Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremliaus žudiką prisimenant: dailininkas Skrepeckis nužudytas tokiomis pačiomis kulkomis
11:26
Palenkės Bialos mieste nužudyto rusų dailininko Semiono Skrepeckio (tikrasis vardas Robertas Kuzovkovas) nužudymo vietoje rasta 9 mm kalibro „Luger GEC“ šovinių ir kulka, pranešė Lenkijos prokuratūra. To paties kalibro šoviniai buvo panaudoti 2019 m. Berlyne nužudant lauko pajėgų vadą Zelimchaną Changošvilį, skelbia portalas „Agentstvo“.
Lenkijos prokurorai sakė, kad žudikas iš trumpavamzdžio ginklo du kartus šovė į S.Skrepeckį ir dar tris kartus iššovė menininkui nukritus. Įvykio vietoje rastos penkios šovinių tūtelės ir viena 9 mm kalibro „Luger GEC“ kulka, sakoma pranešime spaudai.
Ginklo, iš kurio buvo šauta į S.Skrepeckį, modelio valdžios institucijos neįvardijo.
Amerikos nacionalinės šaulių asociacijos žurnalo „Shooting Illustrated“ duomenimis, ️9 mm „Luger“ šovinys yra masiškiausias pasaulyje gaminamas ir parduodamas pistoletinis šovinys, naudojamas pistoletuose ir automatiniuose ginkluose. Tokie šoviniai, be kita ko, naudojami pistoletuose „Glock“.
Tokie pat šaudmenys pastaraisiais metais bent kartą buvo panaudoti su Rusija susijusiose žmogžudystėse.
„Glock 26“ naudojo Vadimas Krasikovas
2019 m. Vadimas Krasikovas, Berlyne nužudydamas čečėnų karo vadą Zelimchaną Changošvilį, naudojo pistoletą „Glock 26“, kuris šaudo tokiais šoviniais, rašo portalas „Agentstvo“, primindamas žudiką, kurį vėliau Vladimiras Putinas išmainė per apsikeitimą kaliniais.
2024 m. perbėgėlis pilotas Maksimas Kuzminovas, slapta į Ukrainą pergabenęs sraigtasparnį Mi-8, Ispanijoje buvo nušautas panaudojant pistoletą „Makarov“ su 9 mm kalibro šoviniais.
2020 m. Austrijoje buvo nužudytas Ramzano Kadyrovo kritikas Mamichanas Umarovas. Tuo metu atsakomybę už jo nužudymą prisiėmė aukos giminaičiai iš Čečėnijos. Apie tai, kokie ginklai buvo panaudoti šiuo atveju, nebuvo pranešta. Tačiau žiniasklaida rašė, kad žmogžudystė įvyko per susitikimą, kurio metu nužudytasis norėjo nusipirkti pistoletą „Glock 17“.
Kokios versijos keliamos
Pagrindinė versija, kurią nagrinėja Lenkijos policija, yra ta, kad įvyko „politinė egzekucija“, pranešė televizijos kanalas TVN24.
„Pagrindinė tyrėjų hipotezė yra ta, kad egzekucija buvo įvykdyta prieš Putino priešininką, kuris atvirai reiškė savo nuomonę, be kita ko, piešdamas karikatūras ir rengdamas performansus miesto gatvėse“, – pridūrė radijo „Zet“ korespondentas Janas Kilakas.
„Onet“ šaltinis teisėsaugos institucijose teigė, kad S.Skrepeckis galėjo būti „lengvas taikinys“, nes dažnai socialiniuose tinkluose rašydavo apie savo keliones.
S.Skrepeckis buvo žinomas dėl savo kartais provokuojančių karikatūrų, kuriose taikėsi į žymius Rusijos politinius veikėjus – nuo V.Putino ir sovietų lyderio Josifo Stalino iki opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno bei Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo.
Viename žinomiausių jo darbų interpretuojama klasikinė stačiatikių ikona: J.Stalinas vaizduojamas laikantis V.Putiną taip, kaip Dievo Motina laiko kūdikėlį Jėzų.
S.Skrepeckis į Lenkiją persikėlė 2021 metais, teigdamas, kad baiminasi politinio persekiojimo Rusijoje.
Būdamas tremtyje, jis laikėsi prieštaringos pozicijos: lankėsi Rusijos opozicijos renginiuose, tačiau atvirai kritikavo pačią opoziciją.
Linas Linkevičius. Kaip žaibas iš giedro dangaus Rusijai
12:15
Nepaisant rusų televizoriaus raportavimo apie „pažangą fronte visomis kryptimis“, situacija realybėje kiek kitokia. Nors Rusija teritoriniu požiūriu iš tiesų kai kur žengia į priekį, ypač Kramatorsko-Slovjansko kryptimi, apibendrintai kalbėti apie sėkmę visame fronte yra nerealu, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Ukraina savo ruožtu sėkmingiau vykdo tolimojo nuotolio smūgius ir lokalizuotas kontratakas. Tuo pačiu metu nepriklausomi vertintojai mano, kad greitas Rusijos proveržis ar visos Kramatorsko-Slovjansko aglomeracijos užėmimas artimiausiu metu mažai tikėtinas dėl reljefo, Ukrainos gynybos ir miesto teritorijos masto.
Ir apskritai, net artimiausias Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka mano, kad karo lauke šis konfliktas neišsispręs. Jis mėgsta daug ir ilgai kalbėti visais klausimais, todėl tose kalbose kartais prasiveržia tiesa. Verta išgirsti.
Propagandos ruporai, save vadinantys žurnalistais, matyt dar negavo naujų instrukcijų, todėl tebeskelbia vien apie pergales.
Suprantama, kad labai norisi, labai reikia, nes vadas isteriškai to reikalauja, bet tenka tiesiog blefuoti. Kostiantynivkos „paėmimo“ vaizdus teko kurti pasitelkus dirbtinį intelektą. O apie Kupjansko „išlaisvinimą“ vien pernai iškilmingai raportuota mažiausiai 4 kartus. Kai nuosavo intelekto likučius savanoriškai susinaikini, nepadės joks dirbtinis.
Negavo naujų instrukcijų ir dėl Donaldo Trumpo. Vis dar rusena viltis išlaikyti jo dėmesį ir bent kokius sentimentus savo pusėje, todėl ir komentarai atsargūs. Atidžiai, netgi su tam tikru pavydu, stebimi jo pokalbiai su Volodymyru Zelenskiu, jautriai reaguojama į kiekvieną pareiškimą, ypač į bendrą kvietimą V.Putinui atvykti trišaliam susitikimui į Ameriką.
Tik bėda ta, kad V.Putinui nereikia tų susitikimų su V.Zelenskiu. Jam reikia toliau kariauti. Jam netgi blogas ir vis labiau žalingas karas atrodo geriau, negu bet kokia taika. Teks susigalvoti kokių nors priežasčių ir argumentų, kaip pagrįsti atsisakymą vykti į JAV.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karo analitikai: Rusijai liko tik 1 tokia raketa
11:47
Birželio 16 d. Karo tyrimų institutas (ISW) rašė, kad po trijų raketų paleidimo į Ukrainą Rusijos arsenale gali būti likusi tik viena veikianti vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“.
Analitikai remiasi Ukrainos bendrovės „Dallas Analytics“ tyrimu. Remiantis jos duomenimis, po pirmojo „Orešnik“ smūgio Ukrainai 2024 m. lapkričio mėn. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas buvo taip sužavėtas šio išpuolio politiniu ir psichologiniu poveikiu, kad įsakė nedelsiant pradėti kitos serijos – keturių papildomų raketų – gamybą 2025 m.
Nuo tada 2026 m. Rusija paleido tris iš keturių „Orešnik“ raketų – vieną į Lvivą sausio 9 d. naktį ir dvi į Bila Cerkvą Kyjivo srityje, iš kurių viena gegužės 24 d. naktį nukrito okupuotoje Donecko srities teritorijoje.
ISW teigia, kad Rusijai iš pirminio kontrakto liko tik viena operacijoms tinkama raketa „Orešnik“.
„Po aktyvaus panaudojimo pratybų, užfiksuotų Kapustin Jaro poligone, Ukrainos karinės oro pajėgos 2026 m. birželio 12 d. paskelbė skubų perspėjimą apie didelę tikimybę, kad bus suduotas dar vienas smūgis raketa „Orešnik“ – matyt, naudojant paskutinę užbaigtą raketą po Kremliaus skubos tvarka sudarytos sutarties“, – teigiama „Dallas Analytics“ tyrime.
Nesilaikė kokybės reikalavimų – raketa nukrypo
Šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje leidiniui sakė, kad „Orešnik“ gamintojai apėjo kokybės užtikrinimo protokolus, kad atitiktų V.Putino nustatytą terminą. Leidinys išsiaiškino, kad dėl sovietinio aviacinio giroskopo GU-503 pažeidžiamumo sutriko raketos tikslaus nukreipimo galimybės, todėl ji nukrypo dešimtimis kilometrų nuo planuoto taikinio.
Birželio 12 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius artimiausiomis dienomis atidžiai stebėti oro pavojaus signalus po to, kai karinės oro pajėgos perspėjo apie tokios raketos ataką, primena portalas „New Voice“. Žiniasklaida rašė, kad Ukraina gavo informacijos iš JAV apie raketos „Orešnik“ smūgio grėsmę, užfiksuotas rusų raketos parengimas.
Elonas Muskas gali susivienyti su Ukraina kovai su Irano dronais
10:42
Elonas Muskas ir jo bendrovė „SpaceX“ gali bendradarbiauti su Ukrainos gynybos technologijų kūrėjais, kad sukurtų sistemas, skirtas kovoti su Irano bepiločiais orlaiviais, pranešė „Forbes“.
Tokių prielaidų priežastis – smarkiai paaštrėjusi Irano retorika dėl „SpaceX“ infrastruktūros ir „Starlink“ terminalų. Irano naujienų agentūra „Fars“ teigė, kad JAV ir Izraelio kariškiai esą naudojo „Starlink“ technologiją kovinėse operacijose, ir pažadėjo „ginkluotą atsakomąjį smūgį“, įspėdama apie galimus smūgius bendrovės įrenginiams.
„Okupuotose Kataro, Jordanijos, JAE ir Omano teritorijose esančios „Starlink“ antžeminės stotys bei „SpaceX“ partneriai yra nauji Irano taikiniai“, – sakoma agentūros „Fars“ pareiškime.
Kaip pažymi analitinio centro „New Space Economy“ įkūrėjas Brianas Hurley, pavojus gali kilti ne tik „Starlink“ terminalams, bet ir kitai E.Musko infrastruktūrai.
„Tai reiškia, kad potencialiai gali būti atakuojami ne tik tūkstančiai „Starlink“ interneto terminalų, bet ir „SpaceX“ antžeminės stotys ir bet kuri „xAI“ ar „X“ valdoma įmonė“, – aiškino B.Hurley.
Jis taip pat pabrėžia, kad nors tiesioginių įrodymų apie karinį „Starlink“ naudojimą nėra, Iranas gali veikti remdamasis prielaidomis:
„Iranas gali daryti prielaidą arba tvirtinti tai remdamasis „Starlink“ vaidmeniu Ukrainoje.“
Ukrainos patirtis kaip galimas pavyzdys
Ekspertai ypatingą dėmesį skiria Ukrainos karo su dronais patirčiai, rašo „Forbes“.
„Ukraina įgijo praktinės patirties, kaip naudoti pigius perėmėjus, elektroninę kovą, jutiklius ir greitai prisitaikyti prie „Shahed“ tipo dronų atakų“, – sako B.Hurley.
Pasak analitikų, būtent ši patirtis galėtų tapti būsimų „SpaceX“ objektų, esančių rizikos zonose, gynybos sistemų pagrindu.
Ekspertai taip pat įspėja, kad palydoviniai tinklai vis dažniau tampa karinių konfliktų dalimi.
„Irano keliama grėsmė atitinka schemą, kurią Rusija taikė Ukrainoje: komercinę kosmoso infrastruktūrą laikyti mūšio erdvės dalimi“, – teigiama ekspertų vertinimuose.
Šiomis aplinkybėmis, sakė B.Hurley, gali formuotis nauja autonominių kovos su dronais sistemų rinka, kurioje „SpaceX“ technologijos ir Ukrainos kovinė patirtis gali papildyti viena kitą.
Šalia jų Rusijos karo laivas paleido šūvius: britų senjorų pora prakalbo apie tai, kas įvyko
10:36
Britų pensininkų pora antradienio rytą plaukė 37 km atstumu nuo Vaito salos krantų, kai susidūrė su Rusijos fregata „Admiral Grigorovič“. Laivas paleido įspėjamuosius šūvius. Senjorai laidos „BBC Newsnight“ žurnalistams pasakojo, kad tai buvo siurreali patirtis.
Karo laivas šovė į Jungtinėje Karalystėje registruotos jachtos kryptimi – tai, ką Gynybos ministerija pavadino „atskiru incidentu“. Tuo tarpu Rusija teisinosi, kad jachta „pavojingai artėjo“ prie laivo, tačiau pora tvirtino, kad „tikrai neplaukė susidūrimo kursu“.
Pasakodama apie incidentą, Jane Kelvey BBC laidoje sakė: „[Karo laivas] penkis kartus pasignalizavo sirena, o tai reiškia: „Ar mus matote?“
„Mes nedelsdami pasukome dviem laipsniais į kairę, kad jie matytų, jog sąmoningai pakeitėme kursą, reiškia, kad juos pastebėjome. Tada, maždaug po minutės, jie vėl penkis kartus paleido garso signalą ir iškart po to pasigirdo keturi ar penki šūviai iš šaunamųjų ginklų“, – kalbėjo moteris.
„Tai nebuvo nukreipta į mus – manome, kad tai buvo į orą paleisti įspėjamieji šūviai“, – pridūrė ji.
Anksčiau antradienį paskelbtame pareiškime Rusijos gynybos ministerija teigė, kad fregatos „Admiral Grigorovič“ įgula šaudė iš šautuvų jachtos kursu, nes ši „pavojingai artėjo“ prie jų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas atsisuko į Azijos lyderius
10:24
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kazanėje pradeda Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikimą, kai Vakarų šalys daro spaudimą Maskvai, reikalaudamos nutraukti karinę invaziją Ukrainoje.
V. Putinas siekia stiprinti politinius ir ekonominius ryšius su Azija daugiau nei ketverius metus trunkančio plataus masto karo prieš Ukrainą metu.
Susitikimas Tatarstano sostinėje, esančioje maždaug už 700 kilometrų į rytus nuo Maskvos, rengiamas tuo metu, kai Prancūzijoje susirinkę Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai pagrindiniu klausimu laiko karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose užbaigimą.
Vienuolikos ASEAN valstybių atstovai į Kazanę atvyks trečiadienį, o pagrindinė susitikimo diena numatyta ketvirtadienį.
Kremliaus teigimu, renginiu minimas 35-erių metų Rusijos ir ASEAN šalių bendradarbiavimas.
Tailandas, Vietnamas, Kambodža, Laosas, Malaizija ir Singapūras siunčia savo ministrus pirmininkus, o Filipinams atstovaus prezidentas Ferdinandas Marcosas.
Mianmaras, kuriame 2021 metais įvyko perversmas ir kuris palaiko glaudžius ryšius su Maskva, taip pat atsiųs savo delegaciją.
Maskva pranešė, kad lyderiai „keisis nuomonėmis apie pasaulines ir regionines problemas“ bei aptars naujus Rusijos ir ASEAN bendradarbiavimo tikslus saugumo, prekybos, investicijų ir humanitarinėje srityse.
Susidūrusi su didžiulėmis Vakarų sankcijomis dėl karo Ukrainoje, Maskva savo ekonomiką, ypač naftos eksportą, nukreipė į Aziją.
Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas ketina aptarti „naftos tiekimo užtikrinimą“ savo šaliai, pranešė nacionalinė Malaizijos naujienų agentūra.
Azijos šalys ypač skaudžiai pajuto energetikos krizę, kurią sukėlė JAV ir Izraelio karas su Iranu.
Spaudimas Rusijai
Ketverius metus karo režimu veikianti Rusijos ekonomika susiduria su sunkumais dėl didelės infliacijos, darbo jėgos trūkumo ir aukštų skolinimosi kaštų.
Ukrainos fronto linijoje Rusijos pajėgų veržimasis šiais metais sulėtėjo. Kyjivas suintensyvino atakas Rusijos teritorijoje, įskaitant Tatarstaną, kur vyksta ASEAN susitikimas.
Prancūzijoje vykstančiame G7 susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas, susitikęs su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad Maskva turėtų „sudaryti susitarimą“ karui Ukrainoje užbaigti.
D. Trumpas taip pat pridūrė, kad Vašingtonas netrukus galės atnaujinti sankcijas rusiškai naftai.
„Netrukus galėsime tai padaryti, nes nafta dabar teka“ per Hormuzo sąsiaurį po susitarimo su Iranu, skirto karui Artimuosiuose Rytuose užbaigti, sakė D. Trumpas.
Vašingtonas anksčiau buvo įvedęs ir vėliau pratęsęs sankcijų išimtis rusiškos naftos kroviniams, kurie jau buvo gabenami jūra, o tai kėlė nerimą Europos sąjungininkėms.
V. Putinas ne kartą atmetė siūlymus tiesiogiai derėtis su V. Zelenskiu, tvirtindamas, kad Maskva ketina jėga užimti Ukrainos rytinį Donbaso regioną.
73-ejų metų Rusijos lyderis 2022 metų vasarį įsakė pradėti plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, tapusią didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kremliui nepatiks: Didysis septynetas ruošia lemtingą smūgį Rusijai
09:27
Didžiojo septyneto (G-7) šalys viršūnių susitikime Evian le Bene susitarė įvesti naujas sankcijas prieš agresorę Rusiją – visų pirma, prieš rusiškas dujas ir naftą, teigiama trečiadienį paskelbtame baigiamajame susitikimo komunikate.
„Mes įsipareigojame daryti spaudimą Rusijos karinei ekonomikai. Šiame kontekste sustiprinsime sankcijas, įskaitant priemones prieš naftos ir dujų sektorių. Manome, kad dabar atėjo tinkamas momentas imtis papildomų priemonių, nes prezidentas Trumpas pasiekė susitarimą, kurį mes remiame, dėl laivybos atnaujinimo Hormuzo sąsiauryje“, – nurodoma dokumente.
Kadangi Irano nafta grįžta į pasaulinę rinką, Vakarai gavo galimybę sugriežtinti Rusijos kuro eksporto apribojimus, nerizikuodami sukelti pasaulinės energetikos krizės.
Didžiojo septyneto lyderiai pabrėžė, kad „vieningai ir tvirtai remia Ukrainą, ginančią savo laisvę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
„Mes susitarėme padidinti [Ukrainai – red.] tiekiamų priešlėktuvinės gynybos priemonių, papildomų sistemų ir perėmėjų, taip pat tolimojo veikimo ginklų kiekį. Taip pat esame pasirengę apsvarstyti galimybę suteikti Ukrainai licencijas, leidžiančias padidinti karinę gamybą šalyje“, – dėstoma komunikate.
Septynių šalių vadovai pareiškė, kad „labai vertina Ukrainos atsparumą ir jos pasiekimus mūšio lauke per pastaruosius mėnesius“, taip pat „pabrėžia, kad šiuo metu ten stebima nauja dinamika“.
Komunikate įvardytas ir pažadas toliau remti Ukrainą energetikos srityje, siekiant „padėti šaliai išgyventi ateinančią žiemą“.
Siekdamos paspartinti naują postūmį fronte, Didžiojo septyneto šalys susitarė dėl šių veiksmų:
- Oro erdvės stiprinimas: Ukrainai skubiai bus padidintas priešlėktuvinės gynybos kompleksų, papildomų priešlėktuvinių sistemų ir raketų perėmėjų tiekimas;
- Smūgiai į priešo užnugarį: G-7 šalys ženkliai padidins tolimojo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainos kariuomenei;
- Karinė pramonė: valstybių vadovai pasirengę svarstyti galimybę suteikti Ukrainai specialias licencijas, kurios leistų teisėtai ir dideliu mastu padidinti užsienio ginklų gamybą Ukrainos gamyklose.
Be kita ko, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošia „staigmeną“ Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui. G-7 aukščiausiojo lygio susitikimo Prancūzijoje metu D.Trumpas pademonstravo netikėtą ryžtą sustiprinti spaudimą Kremliui, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje. Jis pasiūlė Europos sąjungininkams savotišką geopolitinį barterį su griežtomis sąlygomis: spaudimas Rusijai už paramą Hormuze.
„Putinui reikia apsispręsti“: Vokietija prakalbo apie Rusijos aklavietę
08:51
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad naujos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos gali įvykti net šią vasarą. Apie tai jis kalbėjo RTL laidoje „Nachtjournal Spezial“.
Politikas išreiškė nuomonę, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas dabar yra labiau linkęs į derybas.
„Manau, kad yra galimybė pradėti derybas šią vasarą. Galbūt dabar jis yra tokioje stadijoje, kai rimtai apie tai svarsto“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovas.
Anot jo, šiuo metu karas nė vienai iš šalių nesuteikia lemiamų karinių pranašumų.
„Vienintelis dalykas, kas vyksta, – tai mirtis. Kasdien“, – pabrėžė J.Wadephulis.
Ministras atkreipė dėmesį į autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus, pagal kuriuos esą nei Rusija, nei Ukraina negalės laimėti karo karinėmis priemonėmis. Jis pažymėjo, kad tai „įdomus pareiškimas iš labai artimo Putino sąjungininko“.
„Ukraina visą šį laiką jau yra pasirengusi deryboms. Dabar Vladimiras Putinas turi apsispręsti, ar nori derėtis, ar toliau šaudyti“, – sakė J.Wadephulis.
Ministras taip pat išreiškė atsargų optimizmą dėl galimo kurso pasikeitimo Kremliuje. Jo teigimu, V.Putinas turi suvokti, kad karo tęsimas iš tiesų neturi prasmės.
„Parama Ukrainai nesilps, o sankcijos daro neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai. Blaiviai įvertinęs padėtį, jis turėtų prieiti išvados, kad dabar – palankus momentas deryboms. Yra reali galimybė pradėti konflikto sprendimo procesą“, – mano Vokietijos diplomatijos vadovas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha po antradienį įvykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pareiškė, kad yra galimybė atnaujinti derybas dėl karo pabaigos.
„Matome stiprėjantį siekį pasiekti taiką jėgos pagalba ir tikimės ryžtingo JAV lyderystės bei įsitraukimo“, – sakė A.Sybiha.
Tuo tarpu „Bloomberg“ naujienų tarnyba anksčiau pranešė, kad Europos šalys nori surengti derybas su Rusija jau kitą mėnesį. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija pirmiausia nori priversti Rusiją nutraukti karą fronto linijoje, taip pat suteikti Ukrainai patikimas saugumo garantijas, įskaitant daugianacionalinių pajėgų dislokavimą.
Rusija sufabrikavo Kostiantynivkos užėmimą: atskleidė Maskvos planą
08:35
Rusija galimai naudoja dirbtinio intelekto pagalba sukurtus vaizdo įrašus, kad paskleistų melagingus teiginius apie savo sėkmę Kostiantynivkoje, Donecko srityje, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Antradienį Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS gyrėsi, kad rusų kariai neva apsupo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mechanizuotąją brigadą Kostiantynivkoje.
Rusijos saugumo tarnybų teigimu, ukrainiečių dalinių pozicijos virsta kapavietėmis. Nepaisant Rusijos pareiškimų, Ukraina skelbia, kad, nors rusų infiltracija į šį Donecko srities miestą yra pastebima, jiems dar nepavyko jo okupuoti dėl aktyvios ukrainiečių gynybos.
Tuo tarpu Karo tyrimų instituto analitikai atkreipė dėmesį birželio 15 d. paskelbtą įrašą, kuriame Rusijos kariai filmuojami su Rusijos vėliava įvairiose vietose netoli Kostiantynivkos ir Dovha Balkos kaime.
Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie minėto kaimo užėmimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos dronų ataką Zaporižioje žuvo vienas žmogus, septyni sužeisti
08:05
Rusijos pajėgoms naktį į trečiadienį dronais atakavus pietrytinį Zaporižios miestą, vienas žmogus žuvo ir dar bent septyni buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai trečiadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Zaporižios srities gubernatoriaus Ivano Fedorovo teigimu, Rusija mieste sudavė penkis smūgius, kurie sukėlė gaisrus ir apgadino civilinę infrastruktūrą.
„Dėl priešo smūgio žuvo vienas žmogus“, – vėlų antradienio vakarą socialiniuose tinkluose paskelbė I. Fedorovas.
Srities policija pranešė, kad Rusijos pajėgos į miesto gyvenamuosius rajonus nukreipė dešimtis dronų „Shahed“. Vienas iš smūgių sukėlė didelį gaisrą trijų aukštų pastate, dėl kurio gyventojai liko įstrigę viduje.
Policijos teigimu, dronui pataikius į automobilį, žuvo vyras.
Pareigūnai nurodė, kad per išpuolį taip pat buvo apgadinti kiti civiliniai objektai, įskaitant gyvenamuosius namus ir dalį Zaporižios nacionalinio universiteto.
„Keturi žmonės jau patyrė skeveldrinių sužeidimų, galvos traumų ir kontuzijų dėl priešo atakos prieš Zaporižią“, – vėliau teigė I. Fedorovas.
Policija pranešė, kad žinoma apie mažiausiai septynis sužeistus žmones, o pareigūnai toliau tikrina smūgių vietas, kad nustatytų kitas nukentėjusias aukas ir įvertintų žalą.
Ankstyvą trečiadienio rytą mieste vis dar galiojo oro pavojaus signalas, pareigūnams pranešus apie vietovėje pastebėtus Rusijos FPV dronus.
„Politico“: Trumpas nustebino Europos lyderius
07:05
Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai atvyko į Prancūziją pasirengę galimam konfliktui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl Irano ir karo Ukrainoje. Tačiau po pirmosios derybų dienos jie netikėtai išėjo nusiteikę optimistiškai, rašo leidinys „Politico“, remdamasis dviem aukšto rango Europos Sąjungos (ES) diplomatais.
Anot leidinio, to priežastis buvo D.Trumpo akivaizdus atvirumas didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir poreikis sulaukti sąjungininkų pagalbos stabilizuojant preliminarų paliaubų susitarimą su Iranu.
Pamažu ryškėja galimo susitarimo kontūrai: D.Trumpas remia Europą Ukrainos klausimu mainais į Europos pagalbą užtikrinant saugumą Hormuzo sąsiauryje.
„Diskusijos, kurias turėjome tarpusavyje ir su JAV prezidentu – tiek oficialiuose susitikimuose, tiek neformaliuose pokalbiuose užkulisiuose – suteikia man tam tikro optimizmo“, – antradienį žurnalistams sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Nors diplomatai perspėjo nepuoselėti pernelyg didelių vilčių, pažymėdami, kad D.Trumpas ir anksčiau yra pakeitęs savo poziciją po Ukrainai palankių pareiškimų, jie taip pat pritarė Vokietijos lyderio vertinimui.
Apie tokį palengvėjimą su „Politico“ kalbėjo penki diplomatai ir pareigūnai.
D.Trumpas diena anksčiau sukėlė nerimą pareiškęs, kad susitarimas tarp JAV ir Irano leistų jam daugiau dėmesio skirti taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos.
Dėl to kilo baimė, kad jis gali susilpninti ar net sužlugdyti kelis mėnesius trukusias Ukrainos sąjungininkų pastangas didinti spaudimą Maskvai.
Šią įtampą dar labiau sustiprino nesutarimai dėl karo su Iranu, kurį kritikavo daugelis Europos Sąjungos lyderių, įskaitant F.Merzą, taip pat asmeniniai D.Trumpo konfliktai su Keiru Starmeriu ir Emmanueliu Macronu.
Tai, kad D.Trumpas sekmadienį beveik valandą telefonu kalbėjosi su V.Putinu, nuogąstavimus tik sustiprino, nes tai leido manyti, kad jis gali vėl grįžti prie spaudimo Ukrainai atsisakyti dalies teritorijų ir sutikti su jai nepalankiu susitarimu.
Tačiau D.Trumpas neatrodė nusiteikęs konfliktuoti su kitais pasaulio lyderiais.
Kartais besišypsantis, kartais santūrus JAV prezidentas nustebino susitikimo dalyvius, kai po 70 minučių trukusio pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais vadovais paskelbė, kad Jungtinės Valstijos vėl įves sankcijas Rusijos naftos sektoriui.
„Rusija turi sudaryti susitarimą“, – pareiškė JAV prezidentas.
Ko nori mainais?
„Politico“ pažymi, kad šis palankus žingsnis Ukrainos atžvilgiu turi savo kainą.
Pasak dviejų aukšto rango diplomatų, D.Trumpas spaudė savo G-7 partnerius paremti jo susitarimą su Iranu ir pasiūlyti pagalbą išminuojant Hormuzo sąsiaurį prieš JAV viceprezidentui J.D.Vance'ui atvykstant į Ženevą galutinai užbaigti paliaubų susitarimo su Teheranu.
Anot leidinio, JAV prezidentas anksčiau viešai sumenkino Europos pagalbos svarbą. Tačiau už uždarų durų prezidentas buvo nusiteikęs kur kas taikiau ir siekė tiek politinės, tiek materialinės paramos susitarimui su Iranu.
„Jam prireiks G-7 sąjungininkų ir kitų partnerių pajėgumų, kad būtų išminuotas Hormuzo sąsiauris“, – sakė vienas iš diplomatų.
Mainais, diplomato teigimu, „turi būti tam tikrų nuolaidų Ukrainos klausimu“.
„Labai tikimasi, kad jis ir toliau rems Ukrainą. Būtent tai jis pasakė lyderiams“, – pridūrė diplomatas.
Atsakydami į tai, G-7 šalių lyderiai davė suprasti, kad yra pasirengę padėti – tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms.
E.Macronas pareiškė, kad minų paieškos ir šalinimo laivų dislokavimas „turi būti prašomas ir pageidaujamas Jungtinių Valstijų, o taip pat Irano ir Omano – šalių, dalyvaujančių susitarime“.
