Žmogaus teisių organizacijų ir ekspertų vertinimais, specialiose stovyklose Sindziange laikomi įkalinti daugiau nei milijonas etninių uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų, suimtų Pekinui šiame regione vykdant beprecedentę „perauklėjimo“ kampaniją.
Teigiama, kad Kinija bando jėga asimiliuoti šiuos žmones, naikindama jų kultūrą ir bausdama už islamo praktikavimą.
Iš pradžių apskritai neigusi, kad Sindziange esama „perauklėjimo stovyklų“, vėliau Kinija visgi pripažino įsteigusi regione „profesinio mokymo centrų“, kuriuose esą mokoma mandarinų kalbos ir profesijų, kad žmonės būtų atitraukiami nuo islamo ekstremizmo.
Sekmadienį britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, jog „akivaizdu, kad vykdomi šiurkštūs, baisūs žmogaus teisių pažeidimai... tai kelia labai didžiulį nerimą“.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas šiuos D.Raabo komentarus pavadino „tuščiomis paskalomis ir šmeižtu“.
„Sindziango klausimas susijęs ne su žmogaus teisėmis, religinėmis ar etninėmis grupėmis, o su kova su smurtu, terorizmu ir separatizmu“, – sakė jis pirmadienį per įprastą spaudos konferenciją.
D.Raabas sekmadienį kalbėjo, kad pranešimai apie priverstinį sterilizavimą ir masinius sulaikymus Sindziange reikalauja tarptautinio dėmesio. Anot jo, Jungtinė Karalystė negali tylėti, matydama tokį elgesį.
Tačiau Wang Wenbinas pareiškė, kad pranešimai apie priverstinį sterilizavimą yra „visiška nesąmonė“. Pasak jo, per pastaruosius keturis dešimtmečius uigūrų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Tremtyje gyvenantys uigūrai šį mėnesį paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) Hagoje atlikti Kinijos atžvilgiu tyrimą dėl genocido ir nusikaltimų žmoniškumui. Teismui uigūrų pateiktuose dokumentuose Kinija kaltinama įvairiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant priverstinę moterų sterilizaciją.
Pastaruoju metu įtampa tarp JK ir Kinijos padidėjo dėl virtinės klausimų.
Britanija praeitą savaitę pasidavė ilgai vykdytam Vašingtono spaudimui ir nurodė laipsniškai pašalinti Kinijos telekomunikacijų milžinę „Huawei“ iš 5G ryšio plėtros projektų, nors buvo perspėta Pekino, kad bus imtasis atsakomųjų priemonių.
Abi pusės taip pat surėmė ietis dėl kontraversiško Honkongo saugumo įstatymo, kurį Pekino vyriausybė primetė pusiau autonominei buvusiai Britanijos kolonijai. Londonas atsakydamas pasiūlė kai kuriems Honkongo gyventojams galimybę įgyti JK pilietybę.
JK Aukščiausiojo Teismo pirmininkas praeitą savaitę užsiminė, kad du britų teisėjai, tebedirbantys Honkongo galutinės instancijos apeliaciniame teisme pagal sutartį dėl 1997 metais įvykusio teritorijos grąžinimo Kinijai, gali nusišalinti, jeigu pusiau autonominiame mieste nebus užtikrinta įstatymų viršenybė.
Wang Wenbinas pirmadienį sakė, kad Pekinas „priešinsis išorės jėgų kišimuisi į Honkongo reikalus“ ir kad naujasis saugumo įstatymas teismų nepriklausomybės „nepaveikė“.
