Maždaug 12 mln. Kinijos katalikų yra pasidaliję į vyriausybės valdomą asociaciją, kurios dvasininkus parenka formaliai ateistinė Komunistų partija, ir neoficialią, Vatikanui lojalią pogrindinę Bažnyčią.
Pekinas ir Vatikanas 1951 metais nutraukė diplomatinius santykius. Nors jų ryšiai pagerėjo augant Kinijos katalikų skaičiui, Šventasis Sostas ir Kinija nesutaria dėl vyskupų skyrimo. Vatikanas praėjusią savaitę atmetė Pekino užuominas, kad netrukus dėl to bus susitarta.
Vatikanas derybas su Pekinu, kurios buvo ilgai įstrigusios, atnaujino prieš trejus metus. Tačiau pažangai labai trukdė klausimas dėl to, Kinija ar Vatikanas skirs vyskupus.
Naujienų agentūra AFP anksčiau pranešė, kad vyskupas V.Guo Xijinas pirmą kartą buvo sulaikytas praėjusį pirmadienį, maždaug 24 valandas, o ketvirtadienį buvo priverstas vykti į Siameno miestą už daugiau kaip 200 km nuo jo vyskupijos, bet vėliau buvo paleistas.
„Sakyti, kad jo laisvė yra apribota, neatitinka faktų“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė buvęs Valstybinės religijų reikalų administracijos viceadministratorius Chen Zongrongas.
V.Guo Xijiną, pietrytinės Fudziano provincijos vyskupą, pripažįsta Vatikanas, bet ne Kinijos valdžia.
Vis dėlto Vatikanas ragina jį užleisti vietą Kinijos komunistų vyriausybės pripažįstamam prelatui, abiem šalims siekiant susitarti dėl vyskupų skyrimo.
V.Guo Xijino sulaikymo detales žinantis šaltinis AFP sakė, kad vyskupo vizitas Siamene „buvo ne jo pasirinkimas, o suderėtas su pareigūnais, ir jie leido jam grįžti šeštadienį“, kad jis galėtų vadovauti Velykų apeigoms.
Chen Zongrongas tai paneigė ir sakė, kad vyskupas priėmė vyriausybės pripažįstamo Siameno vyskupo Cai Bingrui kvietimą ten apsilankyti.
Nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International China“ tyrėjas Williamas Nee sakė, kad tarptautinė bendrija turėtų „labai abejoti“ Kinijos žodžiu dėl V. GuoXijino laisvės.
„Kinijos vyriausybė dažnai „priverčia keliauti“ žmogaus teisių gynėjus, garsius intelektualus ar, šiuo atveju, vyskupą Guo, kai vyksta svarbūs politiniai renginiai, susitikimai su valstybių vadovais ar kiti opūs reikalai“, – sakė W.Nee.
„Pekinas turėtų užtikrinti, kad vyskupas Guo ir visi kiti Kinijos piliečiai galėtų naudotis savo religijos laisve be jokio vyriausybės kišimosi“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie Pekino atsisakymą leisti Vatikanui laisvai skirti kinų vyskupus, Chen Zongrongas sakė, kad Kinija nepritaria užsienio kišimuisi į religinius vidaus reikalus.
„Kinijos konstitucija aiškiai nustato, kad Kinijos religinės grupės ir religiniai reikalai nėra kontroliuojami užsienio jėgų“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad jos „niekaip negali kištis į Kinijos religinius reikalus“.
Nors kai kas mano, kad susitarimu bus išspręsti abiejų šalių nesutarimai, kiti nuogąstauja, kad nuolaidos Kinijai gali neigiamai atsiliepti „pogrindžio“ tikintiesiems, kurių daugelis ilgus metus kentė persekiojimą už lojalumą popiežiui.
Vatikanas anksčiau sutiko su keliais Pekino paskirtais vyskupais.
Ketvirtadienį Vatikano atstovas atmetė vieno Pekinui lojalaus vyskupo komentarus, kad šalių derybos pasiekė „paskutinius etapus“.
„Galiu pareikšti, kad greitu laiku nebus pasirašytas susitarimas tarp Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos“, – sakė Gregas Burke'as.
