Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad šalies vadovas Saudo Arabijos sostinėje Rijade dalyvaus įžanginiame Kinijos ir arabų valstybių viršūnių susitikime, o taip pat susitiks su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą sudarančių šešių šalių lyderiais.
Jo valstybinis vizitas naftos ištekliais turtingoje karalystėje baigsis šeštadienį.
Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika ir vienas pagrindinių užsienio investicijų šaltinių. Kad patenkintų didžiulę paklausą, pusę savo naftos ji importuoja. Pusė jos importo ateina iš Saudo Arabijos, o tai atsieina dešimtis milijardų JAV dolerių (eurų) per metus.
Rytų Azijos milžinės ekonomikos augimas jau daugelį metų nuolat mažėjo. Didelį smūgį jam sudavė visoje šalyje įvedinėjami karantinai reaguojant į COVID-19 pandemiją.
Per trečiąjį šių metų ketvirtį Kinijos ekonomikos augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė 3,9 proc., tačiau vis dar gerokai atsilieka nuo vyriausybės užsibrėžto tikslo.
Nors užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius šalyje yra mažesnis nei JAV ir kitose didžiosiose valstybėse, valdančioji komunistų partija laikosi „nulinio COVID“ principo, numatančio griežtus kelionių apribojimus, masinius gyventojų testavimus ir privalomus karantinus.
Tuo metu kitų šalių vyriausybės švelnina kelionių ir kitas kontrolės priemones bei bando su virusu susigyventi.
Vis dėlto Kinija trečiadienį paskelbė gerokai sušvelninanti dėl COVID-19 įvestus suvaržymus.
„Santykių dar laukia ilgas kelias“
Komunistų partija kaip ir Saudo Arabija bei kitos Persijos įlankos valstybės turi daug panašių autoritarinių tendencijų, todėl Pekinui veikiausiai negresia sulaukti kritikos dėl griežtos jo politikos uigūrų ir kitų šalies musulmonų mažumų atžvilgiu.
Daugiau kaip milijonas jų buvo išsiųsti į sulaikymo centrus, kur, kaip pranešama, jie verčiami išsižadėti islamo ir prisiekti ištikimybę Xi Jinpingui ir jo partijai.
Pekinas kaltinimus neigia, sakydamas, kad apmoko musulmonus dirbti ir šalina jų polinkį į ekstremistines, separatistines ir teroristines tendencijas.
Politinės rizikos konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ ataskaitoje teigiama, kad Xi Jinpingo vizito atmosfera „greičiausiai bus daug pozityvesnė“ nei ta, kuri vyravo anksčiau šiais metais įvykusio JAV prezidento Joe Bideno apsilankymo karalystėje metu.
„Vis dėlto šių santykių dar laukia ilgas kelias, kad jie taptų tokie pat gilūs ir niuansuoti kaip Saudo Arabijos ir JAV ryšiai“, – teigiama ataskaitoje.
Nepaisant ankstesnių J.Bideno pažadų patraukti Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną atsakomybėn už jo vaidmenį įvykdant JAV gyvenusio žurnalisto nužudymą Stambule, Baltųjų rūmų šeimininko administracija praėjusį mėnesį pareiškė, kad aukštos princo pareigos turėtų jam suteikti neliečiamybę.
Antradienį JAV federalinis teisėjas atmetė atitinkamą ieškinį.
Ši kelionė yra dar vienas Xi Jinpingo žingsnis, kuriuo jis siekia atkurti savo reputaciją pasaulyje po to, kai didžiąją pandemijos dalį praleido Kinijoje. Tai tik trečioji jo užsienio kelionė nuo 2020 metų pradžios.
Be to, kyla klausimų dėl Kinijos visuomenės paramos prezidentui, negailestingai varžančiam piliečių žodžio laisvę ir valančiam politinius varžovus.
Spalį Xi Jinpingui buvo suteikta precedentų neturinti trečioji penkerių metų partijos ir valstybės vadovo kadencija, tačiau praėjusį mėnesį šalyje vykę gatvių protestai prieš itin griežtą kovos su COVID-19 politiką tapo iki šiol didžiausiu visuomenės mestu iššūkiu jo valdymui ir, kaip manoma, prisidėjo prie kai kurių priemonių sušvelninimo.
Kinijos bendrovės, tarp jų statybos įmonės ir telekomunikacijų milžinė „Huawei“, tapo svarbiais Saudo Arabijos infrastruktūros atnaujinimo dalyviais. Tikimasi, kad per Kinijos lyderio vizitą bus pasirašyta daugiau sandorių, įskaitant gynybos sektorių, kuriame Saudo Arabija, panašu, siekia įgauti vis daugiau nepriklausomybės nuo JAV.
„Vizitas Saudo Arabijoje leis Xi [Jinpingui] atsidurti dėmesio centre, o regiono lyderiai bus imlūs Kinijos požiūriui“, – teigiama „Eurasia Group“ ataskaitoje.
„Tai, kad šie mainai vyks sudėtingų Vidurio Rytų sostinių ir Vašingtono santykių fone, Pekinui bus tik į naudą“, – užbaigiama joje.
