Padidėjusi įtampa Kinijos ir JAV santykiuose tvyro nuo tada, kai pernai sausį į Baltuosius rūmus grįžo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), o vėliau prasidėjo prekybos karas, kurio metu abi šalys viena kitai įvedė virtinę muitų.
Nors JAV ir Kinijos prekybos karas sukrėtė pasaulio ekonomiką, Pekinas siekia pasipelnyti iš dažnai nenuspėjamų D. Trumpo politikos sprendimų, vaizduodamas save kaip patikimą alternatyvų partnerį.
„Matome, kaip tam tikra šalis nustato tarifines kliūtis ir siekia atsiskyrimo bei tiekimo grandinių sutrikdymo“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė Wang Yi (Vang I).
„Šie veiksmai yra tarsi bandymas gesinti gaisrą pilant degalus. Galiausiai tai atsisuks prieš juos pačius“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministras.
Jis kalbėjo per šią savaitę prasidėjusį kasmetinį Kinijos politinį susirinkimą, žinomą kaip „Dvi sesijos“.
Lygiagrečiai vykstantys Nacionalinio liaudies kongreso, tai yra Kinijos parlamento, ir Liaudies politinės konsultacinės konferencijos susitikimai yra atidžiai stebimi, siekiant rasti užuominų apie Kinijos lyderių prioritetus esant nestabiliai geopolitinei padėčiai.
Wang Yi per spaudos konferenciją kalbėjo įvairiais klausimais, įskaitant JAV ir Kinijos santykius, įtampą Pietų Kinijos jūroje, taip pat karus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.
„Šie metai yra tikrai svarbūs metai Kinijos ir JAV santykiams“, – žurnalistams sakė ministras.
Nors Kinija ir Jungtinės Valstijos „negali viena kitos pakeisti, galime pakeisti tai, kaip bendraujame tarpusavyje“, kalbėjo ministras.
Wang Yi paragino abi puses „spręsti esamus nesutarimus ir pašalinti nereikalingą kišimąsi“.
Karas Artimuosiuose Rytuose
Tačiau vis dar yra daug nesutarimų.
Pekinas griežtai pasmerkė JAV ir Izraelio karinius smūgius Iranui, kurie įžiebė karą Artimuosiuose Rytuose.
Kinija palaiko diplomatinius ir prekybos santykius su Teheranu ir pasmerkė Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) nužudymą.
Wang Yi sekmadienį pareiškė, kad šis karas „niekada neturėjo įvykti“.
„Stiprus kumštis nereiškia stipraus argumento. Pasaulis negali grįžti prie džiunglių įstatymo“, – sakė jis žurnalistams.
Jis taip pat tvirtino, kad Kinijos santykiai su Maskva, kuriuos Vakarų šalys kritikuoja dėl karo Ukrainoje palaikymo, tebėra „tvirti ir nepajudinami“.
Ukrainos kare Pekinas siekia save vaizduoti kaip neutralų žaidėją, tačiau Vakarų lyderiai teigia, jog Kinija remia Maskvą per prekybą ir padeda Kremliui išvengti sankcijų.
Santykiai su ES gerėja
Pekine pastaruoju metu apsilankė Prancūzijos, Kanados, Suomijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių lyderiai, anksčiau sukrėsti D. Trumpo siekio užgrobti Grenlandiją ir grasinimų įvesti muitus NATO nariams.
Wang Yi palankiai įvertino šiuos vizitus, sakydamas, kad „vis daugiau įžvalgių europiečių sutinka, jog Kinija yra ne konkurentė, o pasaulinė partnerė“.
Jis žurnalistams sakė, kad Kinijos ir Europos Sąjungos (ES) santykiai per pastaruosius metus „nuosekliai gerėjo“.
Siekdama dar pagerinti santykius, Kinija sudarė bevizio režimo susitarimus su maždaug 50 šalių ir sumažino muitus, taikomus importui iš Kanados, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių.
Taivano „raudonoji linija“
Tačiau savarankiško Taivano klausimas tebėra toji raudonoji linija, kuri gali pabloginti Kinijos santykius su Jungtinėmis Valstijomis.
Pekinas demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir neatmeta galimybės jį užimti jėga.
D. Trumpas yra iškėlęs idėją siųsti Taivanui daugiau JAV ginklų, nepaisydamas Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) įspėjimų.
Dviejų valstybių lyderiai turėtų susitikti Pekine balandį.
Wang Yi sekmadienį pakartotinai pareiškė, kad Pekinas „niekada niekam ir jokioms jėgoms neleis vėl atskirti Taivano nuo Kinijos“.
