Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kirgizijoje per mitingą prieš V.Putino invaziją į Ukrainą sulaikyti apie 20 aktyvistų

Kirgizijos milicija sulaikė apie 20 aktyvistų, kurie, nepaisydami teismo draudimų rengti mitingus, susijusius su Rusijos invazija į Ukrainą, surengė protestą prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, šeštadienį pranešė įvykį stebėjęs naujienų agentūros AFP korespondentas.
Akimirka iš protesto
Akimirka iš protesto / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Areštai sostinėje Biškeke atlikti brutaliam konfliktui kurstant promaskvietiškas ir antirusiškas nuotaikas buvusioje sovietinėje Centrinėje Azijoje – regione, kurio penkios šalys palaiko glaudžius ryšius su Rusija.

Neturtingos Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas, laikomas Kremliaus šalininku, penktadienį prašė protestuotojų apsiriboti mitingu miesto parke, užuot žygiavus Rusijos ambasados link, kaip jie buvo paskelbę socialiniuose tinkluose.

Anot S.Žaparovo, ambasados yra „neliečiama užsienio šalių nuosavybė“.

„Niekas neturi teisės belstis joms į duris ir kelti triukšmą“, – socialiniame tinke „Facebook“ parašė S.Žaparovas.

Per nedidelį mitingą, kurio metu aktyvistai susirinko kitoje Biškeko dalyje ir rodė plakatus, kritikuojančius V.Putiną ir jo invaziją, nebuvo pastebėta jokių smurto požymių.

Milicija, sulaikiusi demonstrantus, prieš tai paprašiusi jų išsiskirstyti, savo sprendimą motyvavo penktadienį miesto teismų priimtais sprendimais uždrausti su Rusijos ir Ukrainos konfliktu susijusius mitingus Biškeke.

Pasak aktyvistų, šios teismų nutartys prieštarauja konstitucijai.

„Pasirodo, negerbiate teismo?“ – sakė AFP reporterio nugirstas pareigūnas, kol milicija supo aktyvistus ir stūmė juos į milicijos mikroautobusą praėjus maždaug 10 minučių nuo mitingo pradžios.

Kirgizijoje, kur nepriklausomybės laikotarpiu dėl politinių neramumų atsistatydino trys prezidentai, mitingai paprastai toleruojami.

Vidurio Azijos kaimyniniame Kazachstane galioja griežtesni įstatymai, draudžiantys protestus. Vis tik praėjusio mėnesio pradžioje Kazachstano didžiausiame mieste Almatoje buvo leista surengti didelį protestą prieš Nur Sultano sąjungininkės Maskvos karą su Ukraina.

Almatos valdžia atsisakė leisti organizatoriams surengti pakartotinę demonstraciją vos po dviejų savaičių.

Tiek Kazachstanas, tiek Uzbekistanas – daugiausiai gyventojų turinti Centrinės Azijos valstybė – paskelbė pareiškimus, kuriais atsiribojo nuo Rusijos pradėtos invazijos.

Konfliktas nusinešė tūkstančius gyvybių, sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir paskatino Vakarų šalis paskelbti beprecedentes sankcijas Maskvai.

Anksčiau šią savaitę vienas Kazachstano prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo padėjėjas į Europos klausimus orientuotam leidiniui „Euractiv“ pareiškė, kad naftos turtinga respublika nenori rizikuoti „būti vertinama lygiai taip pat kaip Rusija“ ir nepadės Maskvai apeiti sankcijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius