Sekite 15min Google
Savo pareiškimą S. Žaparovas paskelbė lapkričio 3 dieną susitikime su Talaso srities Aitmatovo ir Manaso rajonų gyventojais. Kaip rašo leidinys „Kaktus“, per susitikimą Semetėjaus kaimo gyventojas Kurmanbekas Takejevas paprašė nutiesti dujas į Manaso rajoną.
Kirgizijos prezidentas į tai atsakė, kad šalis negali savarankiškai priimti sprendimų dėl dujų tinklų plėtros, nes dujų sistema priklauso „Gazprom“. „‚Gazprom“ yra šeimininkas... Todėl Kirgizijos teritorijoje su dujomis susijusius klausimus galime spręsti tik su jais. Kol kas taip“, – sakė jis.
Pasak S. Žaparovo, susitarime buvo numatyta, kad „Gazprom“ skirs lėšų visos šalies dujofikacijai, tačiau šie įsipareigojimai iki šiol neįvykdyti, rašo portalas „Agentstvo“.
Pateikė atimtų aukso kasyklų pavyzdį
„Jau dvejus ar trejus metus keliu šį klausimą, sakau „Gazprom“: jei to nepadarysite, susigrąžinsiu, kaip „Kumtor“, ir pats tai darysiu. Tačiau kol dujų sistema nėra perėjusi mums, negaliu jums to pažadėti“, – sakė S. Žaparovas.
S. Žaparovo paminėtas „Kumtor“ telkinys yra didžiausias Kirgizijos aukso gavybos projektas. Nuo 1992 metų jį valdė Kanados bendrovės „Cameco“, o vėliau – „Centerra Gold“. 2021 metų gegužę Kirgizijos valdžia įvedė įmonėje laikiną išorinį valdymą, apkaltinusi kasyklos operatorę aplinkosaugos pažeidimais, konkrečiai tuščios uolienos sandėliavimu ant ledynų, taip pat mokesčių nemokėjimu. Vėliau Biškeko teismas įpareigojo bendrovę sumokėti apie 3,1 mlrd. JAV dolerių kompensaciją už žalą aplinkai.
„Centerra“ Kirgizijos valdžios veiksmus apskundė tarptautiniame arbitraže. 2022 metų balandį šalys sudarė susitarimą dėl ginčo sureguliavimo, pagal kurį „Centerra“ perdavė Kirgizijos valstybinei bendrovei „Kyrgyzaltyn“ 100 proc. „Kumtor Gold Company“ ir „Kumtor Operating Company“ akcijų, o Biškekas atsisakė visų pretenzijų kanadiečiams.
Koks susitarimas su Rusija
Tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo dujų srityje Rusija ir Kirgizija pasirašė 2013 metų liepą, o pats sandoris dėl dujų infrastruktūros perdavimo „Gazprom“ buvo įformintas 2014 metais. Rusija perėmė bendrovę „KyrgyzgazProm“, kuriai priklausė šalies dujų transportavimo ir skirstymo tinklai. Vėliau įmonė buvo pervadinta į „Gazprom Kyrgyzstan“.
Rusijos pusė už tai sumokėjo vieną dolerį, perėmė ne mažesnes kaip 40 mln. dolerių „Kyrgyzgaz“ skolas ir įsipareigojo per penkerius metus į infrastruktūros modernizavimą investuoti mažiausiai 20 mlrd. rublių, primena „Agentstvo“. Kirgizija suteikė „Gazprom“ išimtinę teisę importuoti gamtines dujas ir garantavo jos investicijų apsaugą nuo nacionalizacijos.
