Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas apvertė formulę aukštyn kojomis, nusprendęs bausti Vokietiją ir ignoruoti Prancūziją. O jo požiūris į Rusiją daugiau ar mažiau sutampa su G.W.Busho požiūriu 2003-iaisiais.
Tiesa, šįkart bausmės pretekstu tapo prekyba, kadangi Vokietija prekyboje su JAV turi nuolatinį perteklių.
Anot D.Trumpo administracijos pareigūnų, Berlynas šį perteklių padidino pasinaudodamas susilpnėjusiu euru. Todėl būtent prekyba, o ne NATO, Rusija ar klimato kaita kelia didžiausią įtampą tarp šių dviejų šalių.
Antradienį ryte įpykęs D.Trumpas „Twitter“ rašė: „Mes turime DIDŽIULĮ prekybos su Vokietija deficitą, be to, jie skiria GEROKAI MAŽIAU, nei turėtų lėšų NATO ir kariuomenei. Tai labai blogai Jungtinėms Valstijoms. Tai pasikeis.“
Griežtas atsakas Angelai Merkel
Lankydamasis Europoje, D.Trumpas Europos Sąjungos (ES) lyderiams skundėsi, kad Vokietija prekybos klausimu yra „labai bloga“.
Vis dėlto prieš Vokietiją nukreipta kampanija, nors ir paremta statistika, neatsižvelgia į Vokietijos ir JAV prekybos santykių naudą bei pervertina Berlyno galimybes ištaisyti šią situaciją.
JAV įsikūrusiose Vokietijos kompanijose dirba maždaug 700 tūkst. žmonių. Tokie automobilių gamintojai kaip BMW ar „Mercedes-Benz“ Amerikoje turi milžiniškas surinkimo gamyklas, iš kurių transporto priemonės eksportuojamos į Kiniją ir Lotynų Ameriką.
Spartanberge įsikūrusi BMW gamykla, vertinant doleriais, yra stambiausia eksportuotoja JAV automobilių pramonėje.
Pastaruosius D.Trumpo įžeidimus, panašu, galima laikyti atsaku į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Europa daugiau nebegali pasitikėti JAV kaip partnere.
Pastarieji D.Trumpo įžeidimai, panašu, buvo atsakas į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Europa daugiau nebegali pasitikėti JAV kaip partnere
A.Merkel Miunchene vykusiame rinkiminės kampanijos renginyje teigė, kad „mes, europiečiai, tikrai privalome imti likimą į savo rankas“.
Prancūzija prekyboje su JAV taip pat turi didelį perteklių bei, kaip ir Vokietija, kariuomenei neskiria tiek, kiek reikalauja NATO. Vis dėlto Prancūzija išvengė D.Trumpo kritikos strėlių. Manoma, kad Paryžių gelbsti tai, jog gynybai jis išleidžia daugiau nei Berlynas.
Pirmą kartą Briuselyje susitikęs su naujuoju Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, D.Trumpas gyrė jo pergalę rinkimuose sakydamas, kad „apie tai kalbėjo visas pasaulis“.
Baltųjų rūmų pareigūnas tikino, kad privačiai kalbėdamiesi Prancūzijos ir JAV prezidentai, nepaisant taip plačiai aptarto rankos paspaudimo, puikiai sutarė. Baltųjų rūmų atstovai pasakojo, kad D.Trumpas tikino rinkimuose palaikęs E.Macroną.
Tačiau skandalingojo D.Trumpo ir konservatyviosios A.Merkel santykiai nėra tokie geri.
Tiek JAV, tiek Vokietijos pareigūnai sakė, kad jų ryšys labiau primena verslo santykius. Pareigūnų teigimu, mažai tikėtina, kad kanclerė ir D.Trumpas ims labiau sutarti tokiais klausimais kaip prekyba, Rusija ar Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, iš kurio JAV prezidentas apskritai grasina pasitraukti ir apie tai greičiausiai paskelbs jau šią savaitę.
Tiesa, sekmadienį A.Merkel nepaklusnų toną iš dalies lėmė ir tai, kad ji siekia būti perrinkta rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose, o D.Trumpas Vokietijoje yra itin nepopuliarus.
Tiesa, sekmadieninį A.Merkel pasisakymą iš dalies nulėmė ir tai, kad ji siekia būti perrinkta rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose, o D.Trumpas Vokietijoje yra itin nepopuliarus.
Kad ir kokios būtų šio pareiškimo priežastys, D.Trumpas jo nepraleido pro ausis. Jacksonas Janesas iš Johno Hopkinso universiteto teigė: „Manau, kad tai jį labai suerzino.“
Baltųjų rūmų pareigūnai tikino, kad kritiką išprovokavo Vokietijos klestėjimas ir skurdus indėlis į NATO.
Vokietija gynybai skiria vos 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Prancūzija – 1,8 proc. Tiesa, abi šalys neįvykdo NATO narėms keliamo reikalavimo gynybai skirti bent 2 proc. BVP.
Vokietijos prekybos perteklius – itin patogus taikinys D.Trumpui. Skaičiai kalba patys už save: 2016-aisiais perteklius siekė 64,8 mlrd. JAV dolerių (apie 58 mrld. eurų). Ir nepanašu, jog Vokietija, kurios nacionalinio pasididžiavimo šaltinis yra eksportas, imsis veiksmų, kad situacija pasikeistų.
Paprastai Vokietijos pareigūnai kolegoms iš JAV sako, kad perteklius atspindi vokiškų prekių konkurencingumą.
Jie amerikiečius tikina, kad Vokietija nenustato savo prekybos politikos ir negali kontroliuoti euro vertės, kadangi tai daro Europos Centrinis Bankas.
D.Trumpas nėra pirmasis lyderis, nepatenkintas disbalansu prekyboje su Vokietija. Prezidento Baracko Obamos patarėjai ekonomikos klausimais Jacobas Lewas ir Lawrence'as Summersas taip pat bandė daryti spaudimą Vokietijos pareigūnams, tačiau nesėkmingai.
D.Trumpas dėl deficito kur kas budresnis, kadangi darbo vietos ir prekyba jo rinkėjams yra labai svarbūs klausimai.
Buvęs JAV ambasadorius Vokietijoje Johnas Kornblumas sakė: „Prezidento požiūrį lemia trys priežastys. Pirmiausia – jo nusivylimas dėl to, kad Europos Sąjungoje jis nesugebėjo įgyvendinti savo verslo sandorių.
Įtaką taip pat daro kurį laiką JAV politinėje klasėje stiprėjęs išankstinis nusistatymas NATO ir prekybos atžvilgiu.
Veikia ir ekonomikos patarėjų kaltinimai, kad disbalansas prekyboje su Vokietija yra blogis, lemiantis daugybę problemų – nuo darbo vietų praradimo iki valiutos nestabilumo ar JAV eksporto sumažėjimo.“
Vokiškų automobilių gerbėjas
Kalbėdamas su ES lyderiais, D.Trumpas skundėsi, kad Vokietija JAV parduoda milijonus automobilių, ir grasino tai sustabdyti. Vis dėlto pats prezidentas metų metus entuziastingai pirko prabangias vokiškas transporto priemones.
2005-aisiais susituokęs Palm Biče, būsimasis prezidentas ir jo nuotaka Melania sėdo į „Mercedes Maybach“ limuziną.
Kartą jis nusipirko sidabrinį riboto leidimo sportinį automobilį „Mercedes-Benz SLR McLaren“ už 465 tūkst. JAV dolerių (416 tūkst. eurų). Melania Trump pati šiuo metu vairuoja mersedesą.
Vis dėlto Vokietijos pareigūnai vengia santykių pablogėjimo tarp Berlyno ir Vašingtono. Jų teigimu, nors A.Merkel skatino europiečius imti likimą į savo rankas, ji vis tiek yra pasiryžusi vystyti produktyvius santykius su D.Trumpu.
P.Wittigas: „Kadangi transatlantiniai santykiai tokie svarbūs, privalu atvirai kalbėti apie mūsų skirtumus. Praeityje vykę susitikimai atskleidė daugybę tokių skirtumų, pavyzdžiui, klimato kaitos atžvilgiu.“
Vokietijos ambasadorius JAV Peteris Wittigas teigė: „Kadangi transatlantiniai santykiai tokie svarbūs, privalu atvirai kalbėti apie mūsų skirtumus. Praeityje vykę susitikimai atskleidė daugybę tokių skirtumų, pavyzdžiui, klimato kaitos atžvilgiu.“
Baltieji rūmai siuntė panašią žinutę. Spaudos sekretorius Seanas Spiceris sakė, kad D.Trumpas santykius su A.Merkel apibūdintų kaip „visiškai neįtikėtinus“, turėdamas omeny, kad šie santykiai – neįtikėtinai geri.
S.Spiceris pridūrė: „Jie sutaria labai gerai.“
S.Spicerio teigimu, A.Merkel skatinimą Europai veikti vienai galima paaiškinti D.Trumpo reikalavimu, kad Vokietija gynybos klausimu turėtų prisiimti daugiau atsakomybės: „Prezidentas pasiekia rezultatus. Daugiau šalių ryžtasi dalytis našta. Tai naudinga joms pačioms, NATO ir JAV.“
