Nacionalinės bibliotekos analitinėse apžvalgose aptariami politinės raidos procesai, šalies ir užsienio aktualijos, įvairiais pjūviais nagrinėjama institucijų veikla, gvildenama valstybės ir pilietinės visuomenės evoliucija, skatinamos viešos diskusijos apie esminius valstybės ir visuomenės procesus bei reiškinius.
Nors pats šiauriausias Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) teritorijos geografinis taškas nuo poliarinio rato nutolęs per 1 400 km, Arkties regioną ši šalis laiko savo naująja strategine riba, kur būtina užsitikrinti kuo palankesnes ekonomines bei karines pozicijas. (Taip teigiama Italijos tarptautinių politikos studijų instituto 2023 m. publikacijoje.)
2014 m. valstybės ir valdančiosios Kinijos komunistų partijos (KKP) lyderis Xi Jinpingas paskelbė apie šalies siekį tapti „didžiąja poliarine galybe“. Jis paaiškino, kad šis tikslas yra svarbi plano tapti didžiąja jūrų galybe dalis. Šis užmojis atspindi smarkai išaugusį KLR pasitikėjimą savimi. Kinija turi įvairių toli siekiančių interesų (įskaitant Arktyje ir Antarktidoje). Įgyvendinant „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą (angl. Belt and Road Initiative), Arkties vandenynas laikomas trečiuoju Šilko kelio koridoriumi greta sausumos kelio per Centrinę Aziją ir jūrinio maršruto Indijos ir Ramiuoju vandenynais į Viduržemio jūrą.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Brookingso instituto 2021 m. publikuotoje studijoje pabrėžiama, kad pati Kinija skleidžia dvejopą su šalies veikla Arktyje susijusį naratyvą. Išoriniuose šaltiniuose pabrėžiama mokslo ir bendradarbiavimo svarba, o vidaus diskurse – žiniasklaidoje, vyriausybinėse ataskaitose, Arkties regiono pareigūnų ir mokslininkų komentaruose, akademinėse diskusijose ir KKP lyderių kalbose – ryškesnis strateginių interesų užsitikrinimo faktorius.
Kinijos ekonominiai interesai Arktyje, santykiai su Rusija ir kitomis Arkties tarybos šalimis
Valstybės, kurių sienos ribojasi su strategiškai vertingu poliariniu regionu, vadinamos Arkties aštuonetu. Jį sudarančios Kanada, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra nuolatinės Arkties tarybos (AT) (angl. Arctic Council) narės. Kinija savo įtaka siekia prilygti šioms valstybėms.
Arkties aštuonetas 1996 m. įkūrė svarbiausią poliarinio regiono reikalus prižiūrinčią ir administruojančią instituciją – Arkties tarybą. 2013 m. Kinija (kartu su Indija, Pietų Korėja, Japonija, Singapūru ir Italija) buvo priimta į AT stebėtojos teisėmis. Šis įvykis atskleidė augančią pasaulinę šalies įtaką ir reiškė pripažinimą, kad Kinija turi teisę reikšti poziciją dėl Arkties regiono ateities.
2018 m. kinų Arkties baltojoje knygoje kaip iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ plėtros plano dalis pristatyta „Poliarinio šilko kelio“ koncepcija. Naftos ir dujų pramonė bei laivyba yra pagrindinės sritys, kuriose kinų bendrovės vysto veiklą aptariamajame regione. Arkties ištekliais galima patenkinti iki 60 proc. Kinijos energijos poreikio, todėl natūralu, kad Pekinas intensyviai dirba siekdamas užsitikrinti sau reikšmingą vaidmenį jų žvalgymo, gavybos ir paskirstymo procesuose, teigiama portalo „Security outlines“ 2022 m. publikacijoje.
Ieškodama alternatyvių prekybos kelių, Kinija aktyviai domisi laivybos maršrutais Arkties regione. Dar 2013 m. valstybinės laivybos bendrovės „China Ocean Shipping Company Limited“ prekybinis laivas pirmą kartą pasiekė Europą Šiaurės rytų jūrų keliu per Arkties vandenis. Bendrovės teigimu, šis žingsnis žengtas tenkinant jos poreikį „plėtoti naujus maršrutus ir ieškoti rinkos augimo taškų“.
„Observer Research Foundation“ ekspertai šiemet paskelbtame tyrime teigia, kad Atlanto ir Ramųjį vandenynus jungiantis Šiaurės jūrų kelias – vienas tokių maršrutų. Tai perspektyvi prekių gabenimo laivais linija, todėl Kinija stengiasi užsitikrinti dalyvavimą jo plėtroje. Didžiausias Šiaurės jūrų kelio pranašumas – mažesnės išlaidos dėl greitesnio tranzito tarp Kinijos ir Šiaurės Europos uostų. Plaukiant šiuo Arkties maršrutu atstumas tarp Azijos ir Europos maždaug 40 proc. trumpesnis nei laivybos kelias per Sueco kanalą.
Anksčiau Rusija, motyvuodama saugumo sumetimais, į galimybę plėtoti Šiaurės jūrų kelią kartu su kinais žvelgė nepalankiai. Tačiau diplomatinė izoliacija, augantis poreikis naudotis Arkties ištekliais ir Rusijos kapitalo bei technologijų apribojimo pasekmių pripažinimas privertė Putino režimą nuomonę šiuo klausimu drastiškai pakeisti. Be to, vis labiau suvokiama, kad Šiaurės jūrų kelio ekonominė svarba yra ribota laiko atžvilgiu: ledynams aptirpus ir laivybos keliui prasiplėtus į tarptautinius vandenis, jo pelningumas gerokai sumažėtų.
Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimo pavyzdžiai liudija intensyvias pastangas kartu plėtoti Šiaurės jūrų kelią. 2024 metų birželį Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“ ir kinų bendrovė „Hainan Yangpu New Shipping Company“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl konteinerių gabenimo penkiais „Arctic“ klasės konteineriniais laivais Šiaurės jūrų keliu paslaugų teikimo ištisus metus.
Toliau stiprindami bendradarbiavimą, 2024 metų rugpjūtį Kinijos premjeras Li Qiangas ir Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo susitarė plėtoti Arkties laivybos maršrutus ir poliarinių laivų technologijas bei statybą. Be to, nuo 2025 m. Rusija įsipareigojo išlaikyti Šiaurės jūrų kelią ištisus metus atvirą laivams, pritaikytiems plaukioti atšiauriomis sąlygomis. Šiam tikslui šalis skyrė 300 mln. rublių. Remiantis Rusijos prognozėmis, tikimasi, kad iki 2031 m. krovinių gabenimas aptariamu maršrutu padidės iki 200 mln. tonų, o iki 2035 m. – iki 1,8 mlrd. tonų.
Arkties instituto tyrėjai 2023 m. straipsnyje pažymi, kad intensyvėjantis bendradarbiavimas su Rusija Pekinui vis dėlto gali turėti ir neigiamų pasekmių, nes dėl šios partnerystės pašlijo Kinijos santykiai su kitomis Arkties tarybos šalimis. Kinijai, kaip ne Arkties šaliai, aktyviai dalyvaujančiai regiono reikaluose, svarbi Arkties šalių parama. Ilgalaikėje perspektyvoje tik taika ir stabilumas Arktyje atitinka pačios Kinijos politinius ir ekonominius interesus.
Nors stambieji tarptautiniai Kinijos investiciniai projektai atitenka Rusijai, esama ir mažesnio masto bendradarbiavimo su kitomis Arkties šalimis pavyzdžių. Pasak RAND ekspertų šiais metais paskelbtos ataskaitos, KLR dalyvauja statant, eksploatuojant ir valdant infrastruktūrą (įskaitant tiltus, geležinkelius ir uostus) Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje.
Paminėtina, kad KLR, siekdama vystyti projektus Arkties šalyse, nevengė priešiškos retorikos ir ekonominių bausmių, dažnai pabrėždama, kokia didelė jos ekonomika, palygti, pvz., su Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ar Švedija, ir kaip mažai dvišalių svertų šios turi. Agresyvių Kinijos pareiškimų būta ir informacinėje erdvėje. Pekinas viešai atmetė Arkties šalių žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie nederamus jo veiksmus ir pasmerkė Arkties šalių visuomenės veikėjus bei žurnalistus.
Pastaraisiais metais įtampą dar pakurstė ambivalentiška Kinijos pozicija agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusijos atžvilgiu. Tokios Kinijos politikos pasekmė – padidėjęs AT šalių įtarumas dėl Pekino siūlomų ekonominių bei mokslinių projektų, nuodugnesnis su jais susijusių grėsmių vertinimas, teigiama jau minėtoje RAND studijoje.
Kinija daugiausia veiklos vykdo rusiškoje Arkties dalyje. Kitos regiono šalys dažniausiai atsargiai vertina kinų investicijas ar apskritai priešinasi Kinijos buvimui poliariniame regione. Visgi, net jei kinų karinė ir žvalgybinė rizika Arktyje yra santykinai nedidelė, JAV ir jos sąjungininkės turi neprarasti budrumo ir nuolat stebėti su aptariamu regionu susijusias Pekino ekonomines, mokslines ir informacines veiklas, investicinių programų vykdymą, diplomatines pastangas ir pan.
Ekonominiai interesai yra tarp svarbiausių veiksnių, lemiančių didelį Kinijos supergalios susidomėjimą Arktimi. Pekino ekonominio bendradarbiavimo projektai tokiose Arkties regiono šalyse kaip Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ar Švedija neįgavo reikšmingesnio masto, nes agresyvi KLR diplomatinė retorika, ekonominis šantažas bei partnerystė su Rusija karo Ukrainoje kontekste padidino minėtų Šiaurės šalių įtarumą ir lėmė atsargesnę laikyseną Kinijos siūlomų iniciatyvų atžvilgiu.
Dėl minėtų aplinkybių didžiąją dalį stambių projektų kinai vysto su Rusija, kuri savo ruožtu yra priversta nuolaidžiauti Kinijai ir prie jos taikytis. Per šiaurinę Rusijos pakrantę einantis Šiaurės jūrų kelias yra KLR strategiškai svarbus maršrutas, leidžiantis gerokai sutrumpinti krovinių gabenimą. Galima numanyti, kad dvišalis bendradarbiavimas plėtojant šį maršrutą bus tęsiamas. Be to, kinai aktyviai investuoja į Rusijos suskystintųjų gamtinių dujų terminalus ir kitus infrastruktūros projektus.
Taip pat nuspėjama, kad ateinančiais metais Kinija stengsis dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose bei stebėjimo programose ir vykdys žvalgomąją žvejybą siekdama išsiaiškinti potencialius žuvų gausius plotus. Artimiausioje ateityje žuvininkystės klausimas gali tapti svarbiu įtampos tarp Kinijos ir Vakarų tašku.
Kinijos pastangos vykdyti mokslinius tyrimus, aktyviau dalyvauti Arkties valdyme, plėtoti karinius pajėgumus, pritaikytus atšiaurioms sąlygoms, investuoti į regiono infrastruktūros projektus skirtos Pekino strateginei padėčiai ir „teisei kalbėti“ regione stiprinti. Nepaisant didėjančios pagrindinių Arkties valstybių kritikos, augantis Kinijos pastangų ir prievartos veiksmų intensyvumas rodo, kad Pekinas ir toliau atkakliai sieks geopolitinių tikslų poliariniame regione.
Tarptautiniai susitarimai dėl Arkties administravimo ir regiono išteklių dalybos neabejotinai kels politines įtampas, kurios gali peraugti ir į rimtesnius konfliktus. Globali priešprieša, kartu ir bendradarbiavimas tarp liberalių demokratinių Vakarų vienoje pusėje bei Kinijos ir Rusijos kitoje, ateityje persikels ir į Arkties regioną.
