Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 8d. 11:16

Kodėl Iranas įšaldo dalį įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą?

Donaldas Trumpas ir Hassanas Rouhani
„Scanpix“/AP nuotr. / JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhani

Iranas trečiadienį paskelbė įšaldantis dalį įsipareigojimų pagal 2015 branduolinį susitarimą. Kas lėmė tokį Teherano sprendimą?

Apie Aukštosios saugumo tarybos sprendimą „sustabdyti veiksmus dėl kai kurių Irano Islamo Respublikos įsipareigojimų“ pagal branduolinę sutartį buvo informuoti susitarime tebedalyvaujančių šalių – Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – vadovams, sakoma URM pranešime.

„Irano Islamo Respublika šiuo metu nelaiko savęs įsipareigojusia laikytis suvaržymų, susijusių su prisodrinto urano ir sunkiojo vandens atsargų ir laikymu“, – nurodė taryba.

Iranas: „Kitoms [susitarimo] šalims suteikiama 60 dienų įvykdyti savo įsipareigojimus, ypač bankininkystės ir naftos srityse.“

„Kitoms [susitarimo] šalims suteikiama 60 dienų įvykdyti savo įsipareigojimus, ypač bankininkystės ir naftos srityse“, – sakoma pranešime.

Iranas tikina, kad žingsniai atitinka sutarties 26 ir 36 skyrius, numatančius Iranui galimybę sustabdyti dalį ar visus įsipareigojimus, jeigu Jungtinės Valstijos ar kitos sutarties šalys nesilaiko susitarimo, pavyzdžiui, vėl įveda sankcijas.

Kas yra Irano branduolinis susitarimas?

2015 metais prezidento Baracko Obamos vadovaujamos JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Rusija, Prancūzija, Vokietija ir Kinija su Iranu pasirašė Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). Juo Teheranas pasižadėjo įšaldyti branduolinę programą, mainais buvo sušvelnintos Iranui skirtos sankcijos, stingdančios šalies ekonomiką.

Remiantis susitarimu, Iranas įsipareigojo dviem trečdaliais sumažinti uraną sodrinančių centrifūgų skaičių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Kas vyko prieš tai?

Prieš metus prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė, kad JAV traukiasi iš sutarties. Tai nebuvo staigmena: prezidentas ir Respublikonų partijos atstovai ilgą laiką kritikavo JCPOA.

Jų argumentai – įvairūs: vieni tikina, kad JAV šiuo susitarimu Iranui suteikia pernelyg daug naudos, o mainais pasirašiusios šalys gauna per mažai.

Kiti mano, kad derybininkai neužkirto kelio Irano vykdomam terorizmo finansavimui, taip pat nebuvo apribotas Teherano balistinių raketų programos vystymas.

Tuomet ugnį dar labiau pakurstė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, balandžio pabaigoje paskelbęs, kad turi įrodymų, jog Iranas vykdė branduolinę programą po 2015-ųjų.

Tiesa, tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA) tuomet teigė, kad nežino „jokių patikimų veiklos Irane po 2009 metų požymių, atitinkančių branduolinio sprogstamojo įrenginio kūrimą“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje

Kai kurie ekspertai nerimauja, kad jei Iranas nuspręs atnaujinti urano sodrinimą, šalis gali sukurti bombą maždaug per vienerius metus. Tačiau Teheranas tikina, kad tyrimus branduolinės energijos srityje atlieka tik civiliniais tikslais.

Susitarimą išsiderėjusi B.Obamos administracija teigė, kad sutartis remiasi patikrinimais, o ne tiesiog pasitikėjimu. Esą jei Iranas pažeis sutarties sąlygas, griežtos sankcijos sugrįš.

Sutarties architektai tikino, kad neįmanoma sudaryti susitarimo, kuris visiškai pakeistų Irano režimo elgesį, todėl geriausia koncentruotis į tai, kad jis nevystytų branduolinių ginklų.

Kodėl dabar?

JAV pasitraukimui iš susitarimo priešinosi Europos Sąjungos šalys.„Kai turime tokius draugus, kam mums reikalingi priešai?“ – pernai po JAV pasitraukimo ES viršūnių susitikimo Sofijoje metu retoriškai klausė Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas.

„The Guardian“ rašo, kad Teheranas prarado kantrybę, kol Europa bandė sukurti naują finansinį mechanizmą, kuris leistų Europos įmonėms ir toliau prekiauti su Iranu bei tuo pat metu išvengti antrinių JAV sankcijų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas

D.Trumpo administracija ne kartą įspėjo Europos įmones, kad jei jos vienu metu prekiaus su Iranu ir bandys veikti JAV rinkoje, sulauks Iždo departamento baudų.

Vykdydamas „maksimalaus spaudimo“ politiką, Vašingtonas pernai grąžino sankcijas Iranui, prieš kelias savaites jos buvo dar labiau sugriežtintos, JAV taip pat paskelbė Irano Revoliucinę Gvardiją teroristine organizacija.

Jungtinių Tautų (JT) inspektoriai tikina, kad Iranas laikosi branduolinio susitarimo, kurį remia jėgos Europoje ir JAV Demokratų partija, sąlygų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

02:12
39:35
01:36

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min