Ekspertai baiminasi, kad Slovjansko ir Kramatorsko perdavimas atimtų iš Kyjivo stipriausią gynybinę liniją Ukrainos rytuose. Būtent Ukrainos kontroliuojama Donecko srities dalis laikoma viena labiausiai įtvirtintų visame fronte – gynybiniai įrenginiai čia buvo statomi dar nuo 2014 metų, gerokai prieš Rusijos plataus masto invaziją.
Jeigu po teritorijų perdavimo taikos planas žlugtų – o toks scenarijus, daugelio vertinimu, yra visiškai realus – Rusija atsidurtų itin palankioje strateginėje padėtyje pradėti naują, greitą puolimą giliai į susilpnėjusią Ukrainą.
Praėjusį trečiadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, liudydamas Senate, pareiškė, kad Donecko srities klausimas yra „vienintelis likęs taškas“, kurį dar reikia išspręsti taikos derybose. „Tai tiltas, kurio dar neperėjome“, – sakė jis.
-
Volodymyras Zelenskis: Kyjivas ruošiasi kitos savaitėms deryboms su JAV dėl Rusijos pasiūlymų
-
Karas Ukrainoje. „Neišprovokuotas teroristinis smūgis“ – Rusija atakavo Ukrainos civilius kalnakasius vežusį autobusą: mažiausiai 15 žuvo
-
Analitikai įvertino padėtį fronte: Ukraina žengia į priekį Charkivo srityje, bet rusai didina spaudimą Donecke
Tačiau jau kitą dieną Maskva su tuo nesutiko. Rusijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pareiškė, kad neišspręstų klausimų yra ir daugiau, įskaitant Vakarų šalių siūlomas saugumo garantijas Ukrainai.
Tai kelia klausimą – kodėl Kremlius taip atkakliai laikosi būtent Donecko, o ne kitų Maskvos pretenzijas reiškiančių Ukrainos teritorijų?
Simbolika ir valstybės propaganda
Nuo 2014 metų invazijos į Ukrainą Doneckas tapo kertiniu Maskvos bandymų atskirti ir aneksuoti pramoninį Rytų Ukrainos regioną elementu. Kremlius šią teritoriją vaizduoja kaip „istoriškai rusišką“, o didelė dalis Rusijos valstybinės propagandos buvo kuriama aplink tariamą Donecko ir Luhansko gyventojų „gelbėjimą“, regioną vadinant Donbasu.
2022 metų pabaigoje Kremlius paskelbė aneksuojantis keturias Ukrainos sritis – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios.
Dabar, pasak žiniasklaidos, Rusijos derybininkai, regis, „atsisakė idėjos užimti tas Chersono ir Zaporižios sričių dalis, kurių dar nekontroliuoja“.
Tačiau jei Kyjivas išlaikytų reikšmingą Donecko dalį, Vladimiras Putinas galėtų sulaukti rimtos kritikos iš prorusiškų karo šalininkų savo rinkėjų bazėje.
Ukrainos kontroliuojama Donecko srities dalis turi ir didžiulę simbolinę reikšmę. Joje yra Slovjanskas – miestas, kuriame 2014 metais Maskva pradėjo vadinamąjį prorusišką „separatistinį“ sukilimą.
Rusijos nesėkmė per 12 metų užimti šį miestą, propagandos vadinamą „Rusų pavasario“ lopšiu, galėtų dar labiau sustiprinti vadinamųjų „vanagų“ kritiką Kremliui.
„Jeigu derybų metu pasiekiama tai, ko nepavyko pasiekti jėga, klausimas, kas laimėjo karą ir kas diktavo jo pabaigos sąlygas, iš esmės išsprendžiamas. Tokiu atveju beveik neįmanoma pateikti to kaip strateginio Rusijos pralaimėjimo ir Ukrainos pergalės“, – teigė Carnegie Berlyno centro Rusijos ir Eurazijos studijų direktorius Aleksandras Gabujevas.
Jis pabrėžė, kad bet koks Kyjivo sprendimas perduoti teritorijas Ukrainos viduje būtų itin kontroversiškas. „Dėl šios žemės 12 metų liejosi kraujas. Daugybė šeimų neteko artimųjų. O dabar ją tiesiog atiduoti? Tai – tiksinti bomba po Ukrainos vienybe“, – sakė ekspertas.
Zelenskio pozicija ir „Ankoridžo formulė“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad siekia užbaigti karą, tačiau ne Ukrainos teritorinio vientisumo sąskaita. Gruodį jis teigė esąs pasirengęs atitraukti Ukrainos karius iš Kyjivo kontroliuojamos Donecko srities dalies ir paversti ją demilitarizuota zona, tačiau tik su sąlyga, kad Rusija pasitrauktų iš analogiško dydžio teritorijos.
Kai pernai vasarą D.Trumpo administracijos bandymai tarpininkauti įstrigo, Vašingtonas pasiūlė teritorijų apsikeitimo idėją, siekdamas atgaivinti derybas. Šiai koncepcijai palankiai sureagavus V.Putinui, rugpjūtį įvyko vadinamasis Ankoridžo viršūnių susitikimas.
Kas tiksliai buvo sutarta per D.Trumpo ir V.Putino susitikimą Aliaskoje, viešai neatskleista. Tačiau nuo tada Rusijos pareigūnai kartoja, kad bet koks taikos susitarimas turi atitikti „Ankoridžo dvasios“ arba „Ankoridžo formulės“ principus.
Žurnalistų vertinimu, tai – Kremliaus trumpinys susitarimui, pagal kurį Rusija nutrauktų karą, jei Ukraina perduotų likusią Donecko srities dalį ir sutiktų su kitais, ne teritoriniais reikalavimais.
V.Zelenskis tam nepritarė, primindamas, kad Ukrainos Konstitucija draudžia teritorines nuolaidas be visuotinio referendumo. Vėliau šis klausimas iškilo nauju pavidalu – 28 punktų plane, kurį parengė JAV derybininkai, dalyvaujant V.Putino specialiajam pasiuntiniui Kirilui Dmitrijevui.
Plane siūlyta, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš likusios Donecko srities dalies ir būtų sukurta „neutrali demilitarizuota buferinė zona“. Ji būtų tarptautiniu mastu pripažinta Rusijos teritorija, tačiau Rusijos kariuomenei joje veikti nebūtų leidžiama.
„Jeigu būtumėte Rusija ir jums būtų pasiūlytas toks susitarimas, ar sutiktumėte, kad jis būtų atšauktas?“ – klausia „Rand Corporation“ vyresnysis politologas Samas Charapas. Problema, kaip pažymi „The New York Times“, yra ta, kad Ukraina su šiuo pasiūlymu niekada nesutik
