„Nedelsiant Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas, geriausias pasaulyje, pradės blokuoti visus laivus, bandančius įplaukti į Hormuzo sąsiaurį arba išplaukti iš jo“, – sekmadienio rytą paskelbė D.Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“. – Kažkuriuo metu pasieksime, kad VISIEMS bus leista įplaukti, VISIEMS bus leista išplaukti“, tačiau Iranas neleido to padaryti.“
Irano sprendimas uždaryti sąsiaurį naftos tanklaivių eismui padarė didelę ekonominę žalą kai kurioms šalims, kurios priklauso nuo Artimųjų Rytų naftos, ir dėl to visame pasaulyje, įskaitant Jungtines Valstijas, smarkiai išaugo kainos.
Kodėl nori uždaryti?
Tad kodėl D.Trumpas imasi blokuoti sąsiaurį, kurį jis nori vėl atidaryti, klausia CNN žurnalistai ir pateikia atsakymus.
Sąsiauris techniškai nėra uždarytas – Iranas palaipsniui leido kai kuriems tanklaiviams plaukti per jį mainais už mokestį, kuris siekia iki 2 mln. dolerių už laivą. Be to, labai svarbu tai, kad Iranas per visą karą leido savo naftai įplaukti į regioną ir išplaukti iš jo – duomenų ir analizės bendrovės „Kpler“ duomenimis, iki kovo mėn. Iranas vidutiniškai eksportavo 1,85 mln. barelių naftos per dieną, t.y, maždaug 100 000 barelių per dieną daugiau nei per ankstesnius tris mėnesius.
Nori sumažinti Irano pajamas
Uždarydamas sąsiaurį D. Trumpas gali nutraukti pagrindinį Irano vyriausybės ir karinių operacijų finansavimo šaltinį.
Tai svertas, kurio JAV administracija iki šiol buvo nelinkusi imtis. Užblokavus sąsiaurį – net ir Irano naftai – naftos kaina visame pasaulyje gali šoktelėti.
Todėl iki šiol JAV karinis jūrų laivynas leido Irano tanklaiviams plaukti per regioną. Bet koks naftos srautas iš šio regiono dabar galėtų padėti bent šiek tiek suvaldyti naftos kainas.
Laikinai buvo atlaisvinę vadeles Iranui
Tiesą sakant, kovo mėn. Jungtinės Valstijos suteikė laikiną leidimą Iranui parduoti naftą, kuri jau buvo tanklaiviuose.
Jungtinės Valstijos dešimtmečius su pertraukomis taikė sankcijas Irano naftai, o D.Trumpo administracija, 2018 m. nutraukusi Irano branduolinį susitarimą, blokavo šios šalies naftos pardavimą. Praėjusį mėnesį D.Trumpo sprendimas atšaukti sankcijas atlaisvino daug naftos – 140 mln. barelių, kurių, JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, pakaktų patenkinti viso pasaulio naftos poreikį maždaug pusantros dienos.
Tačiau laikinas, vieno mėnesio trukmės sankcijų netaikymas buvo sudėtingas: leidimas leido Iranui parduoti naftą, kuriai taikytos sankcijos, ir taip finansuoti savo karą prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkus. O Iranas iš pardavimų gavo didelį pelną, nes savo naftą parduodavo keliais doleriaiss brangiau nei „Brent“ žaliavinės naftos kaina.
Bandė suvaldyti naftos kainas
Pyktis dėl kylančių kainų privertė D.Trumpo administraciją galvoti apie karo stabdymą, o šimtų milijonų barelių išlaisvinimas galbūt suteikė šiek tiek laiko. Kadangi Iranas ir taip pardavinėjo savo naftą, panaikinus sankcijas naftą buvo galima parduoti Vakarų šalims, o ne tik Kinijai, kuri iki šiol buvo didžiausia Irano klientė.
D.Trumpo administracija stengėsi rasti bet kokį svertą, kuriuo galėtų suvaldyti naftos kainas, kol vyksta karas. Ji koordinavo istorinį atsarginių naftos atsargų išlaisvinimą visame pasaulyje, o praėjusį mėnesį D.Trumpo administracija taip pat panaikino suvaržymus šimtams milijonų barelių Rusijos naftos.
Pasak CNN, dabar D.Trumpas rizikuoja dar labiau padidinti naftos ir dujų kainas, kad kuo labiau padidintų spaudimą Iranui užbaigti karą.
