Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl Tunisas, vienintelė Arabų pavasario sėkmės istorija, tapo islamistų smurto auka

Tuniso pareigūnai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Tuniso pareigūnai
Šaltinis: 15min
0
A A

Trečiadienį ginkluotiems užpuolikams įsiveržus į Tuniso nacionalinį muziejų, žuvo 22 žmonės. Kol kas nė viena grupuotė neprisiėmė atsakomybės dėl išpuolio, tačiau didžiausias įtarimas krinta ant islamo ekstremistų, rašo „The Washington Post“.

20 iš žuvusiųjų – turistai, daugiausia atvykę iš Europos. Tai bus milžiniškas smūgis šaliai, kurios ekonomika labai priklauso nuo turistų, kurie plūsta į šalies paplūdimius prie Viduržemio jūros ir į archeologines vietoves.

„Tai yra bailus aktas, kuriuo siekiama pakenkti mūsų ekonomikai ir gyvybiškai svarbiam jos sektoriui“, – po išpuolio sakė Tuniso premjeras Habibas Essidas.

Viena siaubingiausių atakų per visą Tuniso istoriją atkreipė pasaulio dėmesį į šalį niokojantį smurtą, nors šalies jaunutė demokratija yra giriama kaip vienintelė sėkmės istorija po 2011 m. prasidėjusio Arabų pavasario.

Augantis ekstremizmas

Išpuolis Bardo nacionaliniame muziejuje surengtas vis labiau augant nerimui dėl islamistų kovotojų šioje Šiaurės Afrikos arabų valstybėje, kurioje daugumą gyventojų sudaro musulmonai, tačiau dešimtmečius ją valdo tvirti sekuliarizmo šalininkai.

2011 m. nuo valdžios nušalintas autokratas Zine el Abidine Ben Ali – ši revoliucija įkvėpė prodemokratiškus judėjimus ir kitose arabų valstybėse. Po perversmo šalyje islamistų kovotojai sugebėjo į savo pusę patraukti dalį musulmonų, tačiau jų vis tiek išlieka labai nedidelė mažuma. Lėtas ekonomikos augimas, aukštas jaunimo nedarbo lygis šalyje išlieka didelės problemos.

„Ansar al Sharia“, salafistų ekstremistų grupuotė, siejama su „al Qaeda“, pradėjo įgyti vis daugiau galios. Ji pirmiausiai apeliuoja į neturtingą jaunimą. Grupuotė įtariama stovinti už daugelio žmogžudysčių ir teroristinių išpuolių, įskaitant ir JAV ambasados užpuolimą 2012 m. 

Praėjusią savaitę vienas iš grupuotės vadeivų buvo nukautas Libijoje, kur kovėsi su „Islamo valstybe“ (IS) siejamos klikos gretose.

„The Washington Post“ duomenimis, tunisiečiai yra viena didžiausių iš užsienio į Siriją ir Iraką atvykusių kovotojų grupė IS gretose. Skelbiama, kad vien praėjusiais metais sulaikyti 1,5 tūkst. tunisiečių.

Audringa politika

Tuniso pareigūnai pripažįsta, kad jie per vėlai ėmė reaguoti į „Ansar al Sharia“ keliamą grėsmę.

Pati grupuotė teroristine buvo oficialiai pripažinta tik 2013 m. Kritikai tuomet valdžiusią Ennahda partiją (nuosaikių islamistų organizaciją, panašią į Musulmonų broliją Egipte) kaltino rimtai nežiūrėjus į islamistų keliamą grėsmę.

Kritikai tuomet valdžiusią Ennahda partiją kaltino rimtai nežiūrėjus į islamistų keliamą grėsmę.

Reikalai pasikeitė, kai islamo ekstremistai nužudė du kairiuosius politikus. Tunisą sudrebino antiislamistiniai protestai, o pirmuosius laisvus ir demokratinius rinkimus praėjusių metų pabaigoje laimėjo griežtai sekuliari partija.

Po Zine el Abidine Ben Ali nušalinimo nuo valdžios Tunise buvo itin sunkiai kuriama stabili ir visas grupes įtraukianti politinė sistema. Gilios takoskyros tarp sekuliarių politikų ir islamistų 2013 m. privedė prie politinės krizės, ir Ennahda buvo priversta trauktis iš valdžios.

Pilietinės visuomenės grupės padėjo sukurti nacionalinį dialogą, kurio pasekoje praėjusiais metais įvyko rinkimai ir buvo priimta nauja konstitucija – liberaliausia visame arabų pasaulyje.

Sekuliarūs politikai prieš islamistus

Zine el Abidine Ben Ali pirmtakas Habibas Bourguiba ilgam paliko savo pėdsaką sekuliariuose įstatymuose ir antiislamistinėse iniciatyvose. Jis viešai juokėsi iš moterų, dėvinčių hidžabus, o kartą tiesioginio eterio metu demonstratyviai gėrė apelsinų sultis, nors tuo metu buvo Ramadanas. Jo inciatyva taip pat buvo sulaikyti tūkstančiai islamistų.

Po 2011 m. sukilimo Tuniso islamistai pakėlė galvas. Jų politikai grįžo į šalį po dešimtmečių tremtyje, o įvairios islamistinės organizacijos pirmą kartą galėjo viešai vykdyti savo veiklą.

Tai sukėlė įtampą. 2012 m. salafistų riaušininkai, įsiutę dėl „šventvagiškos“ meno parodos, užpuolė valdžios įstaigas.

Tais pačiais metais populiariausio televizijos kanalo vadovo namai buvo padegti, o jis paduotas į teismą už „visuomenės moralės normų įžeidimą“, kai per kanalą buvo transliuotas animacinis filmas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tuniso policija prie Bardo muziejaus
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tuniso policija prie Bardo muziejaus

Pasipiktinimas islamistais suintensyvėjo po to, kai 2013 m. buvo nužudytas populiarus kairiųjų politikas Chokri Belaidas. Kitais metais pirmuose parlamento rinkimuose daugiausia balsų gavo sekuliari partija, o vienas jos atstovų laimėjo ir prezidento rinkimus.

Tunise yra stiprios pilietinės visuomenės organizacijos – priešingai nei daugelyje jos kaimynių.

Yra priežasčių išlikti optimistais dėl Tuniso ateities – net ir po trečiadienio išpuolio.

Ennahda išlieka galinga opozicijos jėga – visai kitaip nei Egipte, kitoje valstybėje, kur vyko Arabų pavasaris.

Musulmonų brolijos valdžia buvo nuversta, valdžią užgrobė kariškiai, o brolijos lyderiai ir aktyvistai sumesti į kalėjimą. Tunise yra stiprios pilietinės visuomenės organizacijos – priešingai nei daugelyje jos kaimynių.

Ennahda savo pareiškime po atakos muziejuje pabrėžė, kad „šis nusikaltimas nepalauš žmonių valios ir nepamins demokratijos“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min