Pasak straipsnio, pokalbio metu buvo aptarta padėtis Ukrainoje, ypač daug dėmesio skirta Rusijos pajėgų pažangai fronte ir atkakliam Jungtinių Valstijų prezidento spaudimui, kurį jis daro V.Zelenskiui, kad jis nusileistų bei sudarytų taikos sutartį su Kremliumi.
„Ačiū, Ursula, už visą tavo darbą“, – kreipdamasi į susirinkusius sakė M.Frederiksen.
Tačiau, kaip rašo „Spiegel“, Vakarų garantijų dėl Ukrainos saugumo vis dar nėra. Kyla klausimas, kas bus, jei JAV ir Rusija privers ukrainiečius eiti į kompromisą, kurio nei Kyjivas, nei europiečiai negalės priimti.
„Koks yra mūsų planas B?“, – paklausė Danijos premjerė.
Deja, atsakymo į šį klausimą vis dar nėra. „Der Spiegel“ gautas pokalbio protokolas suteikia retų įžvalgų apie nepasitikėjimo Vašingtonu, kuris tvyro tarp Europos šalių lyderių.
Viešai Europos lyderiai vis dar griebiasi ne vieną kartą pasiteisinusios liaupsių D.Trumpui retorikos, girdami jį dėl jo pastangų užbaigti karą.
„Sveikinu darbą, kurį atlieka JAV vyriausybė, vadovaujama prezidento“, – gruodžio pradžioje susitikęs su V.Zelenskiu pareiškė E.Macronas.
Tačiau, kaip pastebima straipsnyje, kai jie lieka vieni, neslepia, kad nelaiko D.Trumpo ir jo žmonių sąjungininkais, o priešingai – konkurentais, kurie labiau simpatizuoja Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui nei buvusiems partneriams.
"Žaidžia žaidimus"
„Jie žaidžia žaidimus tiek su jumis, tiek su mumis“, – pažymėjo kancleris F.Merzas per tą pačią telekonferenciją, turėdamas omenyje ukrainiečius ir Europos Sąjungos lyderius.
Tuo pačiu metu, kaip priduria „Der Spiegel“, negalima sakyti, kad pastaraisiais mėnesiais europiečiai turėjo iliuzijų dėl JAV vyriausybės krypties.
Tačiau nuo tada, kai gruodžio 4 d. D.Trumpas paskelbė savo naująją saugumo strategiją, tapo visiškai aišku, kad JAV politika Ukrainos atžvilgiu reiškia šiek tiek daugiau nei tik nenorą investuoti milijardų į karą.
Tokia trajektorija yra mąstymo mokyklos, kuri nemato nieko blogo tame, kad galingos valstybės kėsinasi į kaimynines šalis, rezultatas.
„Didesnių, turtingesnių ir galingesnių valstybių pernelyg didelė įtaka yra amžina tarptautinių santykių tiesa“, – teigiama naujojoje JAV saugumo strategijoje, kurią sudaro 33 puslapių dokumentas.
„Der Spiegel“ atkreipė dėmesį, kad tonas, kuriuo D.Trumpas kreipiasi į Europą, svyruoja tarp užuojautos, paniekos ir atviro priešiškumo. Amerikos lyderis ir jo aplinka Senąjį žemyną apibūdina kaip „disfunkcinį“ arba „patiriantį absoliutų nuosmukį“.
Nugalėtojas - aiškus
„Didysis transatlantinio nesutarimo nugalėtojas jau yra aiškus: Vladimiras Putinas. Jis derasi su Trumpu kaip lygus su lygiu, be įkyrių europiečių pastabų. O naujoji Amerikos saugumo strategija skamba maloniai pažįstama. Joje ne tik atmetama NATO plėtra, bet ir didžiąja dalimi perimama Kremliaus pasaulėžiūra“, – dėsto straipsnio autoriai.
Todėl, pasak jų, V.Putinui tai reiškia svajonės išsipildymą, nes jis visada norėjo suskaldyti Europos ir JAV santykius.
„Europa galės išsilaikyti tik tada, jei priešinsis Rusijai ir taps nepriklausoma nuo JAV. Ukraina negali laimėti karo prieš Rusiją, ir šiuo atžvilgiu Trumpas yra teisus. Tačiau būtų neprotinga versti šalį sudaryti taiką, kuri Putinu suteiktų tik pertrauką prieš kitą agresiją prieš Europą.
Buvo neprotinga paskelbti, kad NATO yra mirusiomis smegenimis, kaip tai padarė Macronas (2019 m. lapkričio 7 d.). Tačiau būtų naivu pasikliauti juo, kol Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose“, – pažymėjo „Der Spiegel“.
Teoriškai Europos vyriausybės tai supranta, tačiau praktikoje to netaiko, nes bijo panaudoti savo ekonominę galią ir prisiimti atsakomybę už saugumą. Pirmiausia, jos bijo atviro konflikto su Vašingtonu.
„Trumpas gali pažeminti Europą tik tada, kai Europa pati save pažemina. Tai taip pat yra pastarųjų mėnesių išvada. O ilgalaikėje perspektyvoje JAV negalės išlaikyti savo galios be sąjungininkų Europoje“, – priduriama straipsnyje.
Kaip pažymi Emily Harding iš Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų instituto (CSIS), tikrasis JAV konkurentas yra Kinija ir jos siekis įsitvirtinti Azijoje.
„Stipri Europa stabilizuoja pasaulio tvarką ir turi sulaikantį poveikį tiek Rusijai, tiek Kinijai“, – mano ji.



