Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 17d. 12:32

Konferencijoje Vilniuje Vokietiją ragino drąsiau imtis lyderystės: „Europai jūsų reikia“

Linas Linkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Linas Linkevičius

Lietuvos–Vokietijos forumo nariai, Vilniuje susirinkę į konferenciją „Lietuva ir Vokietija: kuriame Europos ateitį kartu“, diskutavo apie politinius, saugumo ir karinius bendradarbiavimo aspektus. Vokiečiai kalbėjo apie daugiašališkumą ir nacionalizmo grėsmę, o lietuviai ragino Berlyną drąsiau imtis lyderio vaidmens.

Į konferenciją atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius visų pirma pabrėžė: „Investicijos auga, turistų daugėja, Lietuvoje dirba pusketvirto šimto vokiško kapitalo įmonių, kuriose dirba 20 tūkst. žmonių. Tad bendradarbiavimas labai svarbus ir ekonomikos srityje.“

„Tačiau Europa – kryžkelėje. Auga populizmas, neaišku, kas bus su „Brexit“, migracija, terorizmas, prekybiniai kariai – iššūkių nestinga“, – pridūrė ministras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Angelika Viets ir Linas Linkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Angelika Viets ir Linas Linkevičius

L.Linkevičius taip pat pastebėjo, kad Vilniuje ir Berlyne požiūris į planuojamą dujotiekį „Nord Stream 2“ skiriasi. Be to, Vokietija išties gerokai santūriau nei Lietuva reagavo į agresyvius Rusijos veiksmus prie Kerčės, kai buvo perimti ukrainiečių karo laivai, o jūreiviai – paimti į nelaisvę.

„Vokietija yra bus lemiama jėga tiek Europos, tiek pasaulio procesuose“, – vis dėlto pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ragino kovoti už demokratinę kultūrą

„Hesene mes laikomės nuomonės, kad Lietuva yra labai svarbi NATO narė. Tačiau NATO nėra Ukraina. Mes puikiai suvokiame, kas kalbama Lietuvoje Maskvos atžvilgiu, – teigė Vokietijos Heseno žemės parlamento pirmininkas Norbertas Kartmannas. – Suvokiame jūsų susirūpinimą.

Bet turime kalbėtis su pasauliu, o ne galvoti vien apie Vašingtoną ir Maskvą. Reikia džiaugtis partneriais – juk draugai taip paprastai neatsiranda.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Norbertas Kartmannas (viduryje)
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Norbertas Kartmannas (viduryje)

Jis pabrėžė, kad rizikų šiuo metu yra didelių: „Turime drąsiai kovoti už demokratinę kultūrą, kurią mes sukūrėme ir kurią puola populistai bei nacionalistai“.

N.Kartmannas pabrėžė, kad vokiečiai labai jautriai reaguoja į nacionalistines idėjas: „Nacionalizmas ir patriotizmas – du skirtingi dalykai. Nacionalizmas yra tiesiog išsigimimas, o populizmas – negerų dalykų pradžia“.

Norėtų, kad vokiečiai kalbėtų garsiau

„Priežasčių džiaugtis santykiais gausu, o gynybos srityje apskritai išgyvename aukso amžių“, – Lietuvoje dislokuotais Vokietijos kariais pasidžiaugė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jis teigė nedvejojantis, kad Vokietijos kariai „stotų kartu su Lietuvos kariškiais ginti mūsų šalies.“

N.Kartmannas: „Nacionalizmas ir patriotizmas – du skirtingi dalykai. Nacionalizmas yra tiesiog išsigimimas, o populizmas – negerų dalykų pradžia“

Tiesa, R.Karoblis taikliai pastebėjo, kad Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžiai paprastai vyksta taip: šiaurinės ir rytinės šalys pirmiausia pasisako apie Rusijos grėsmę. Pietinės kalba apie kitokius iššūkius – terorizmą ir migraciją. Kaip rasti bendrą kelią, pasakyti sunku, nes pozicijos skirtingos.

„Norėtųsi, kad vienas balsas taptų aiškesnis ir stipresnis – Vokietijos balsas. Europa nebeturi kito pasirinkimo ir privalo prisitaikyti prie naujos saugumo realybės“, – pabrėžė ministras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šarūnas Liekis ir Raimundas Karoblis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šarūnas Liekis ir Raimundas Karoblis

Jis citavo buvusį Lenkijos diplomatijos vadovą Radoslawą Sikorskį, kuris yra pasakęs: „Vokietijos galios bijau mažiau nei jos neveiklumo.“

„Europai reikia lyderystės. Gerai žinome, kokius didelius pokyčius nulemtų Vokietijos sprendimas skirti gynybai 2 proc. BVP, kai buvome susitarę NATO viršūnių susitikime Velse. Esu įsitikinęs, kad tai vien politinės valios klausimas“, – tvirtino R.Karoblis.

Tiesa, profesorius daktaras Joachimas Tauberis, Vokietijos—Lietuvos forumo prezidentas, iškart pastebėjo, kad Vokietijoje karių dislokavimas Lietuvoje nėra vertinamas palankiai: „Turime labiau stengtis, kad nuomonė pasikeistų“.

Kita vertus, salėje buvęs Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos atstovas su tokia nuomone nesutiko: „Visuomenė kaip tik palankiai vertina mūsų pastangas“.

M.Laurinavičius: „Vyksta karas“

Vokietijos gynybos ministerijos Dvišalių santykių politikos tarnybos vadovas kapitonas Jensas Beckmannas buvo labiau linkęs kalbėti apie Rusijos ir Kinijos veiksmus kėsinantis į Vakarų vienybę: „Testuojama tolerancija, čiupinėjama, sėlinama į pilkąsias zonas“.

„Mes turėsime tokioje aplinkoje, kur kyla virtinė krizių, gyventi. Privalome suvokti problemą ir su ja kovoti – reikia išlaikyti vienybę, politinę sanglaudą.

Kalbu apie demokratiškas šalis. Turime tapti gravitacijos centru ir padaryti viską, kad nebūtume sužlugdyti“, – kalbėjo J.Beckmannas.

Dalia Sukackienė, kuri yra Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos skyriaus vedėja, irgi kalbėjo apie populizmo iššūkius, kurie silpnina Europą.

M.Laurinavičius: „Pritariu, kad svarbu išvengti karo, bet kaip mes jo išvengsime, jei NATO šalis atakuojama cheminiu ginklu Solsberyje?“

„Solidarumas tampa mūsų saugumu, todėl turime būti solidarūs – vieni kitus remti ir gerbti“, – vėl apie vienybę kalbėjo specialistė.

O Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas, iškart pažymėjęs, kad nėra politikas, todėl gali kalbėti kitaip, pabrėžė: „Mūsų draugai Vokietijoje nemėgsta žodžio „karas“, bet jis čia pritinka“.

„Šiuo metu vyksta toks pats karas kaip anksčiau. Pritariu, kad svarbu išvengti karo, bet kaip mes jo išvengsime, jei NATO šalis atakuojama cheminiu ginklu Solsberyje?“ – pasikėsinimą į Sergejų Skripalį Anglijoje priminė ekspertas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

M.Laurinavičius vardijo toliau: „Ką jau kalbėti apie Rusijos įtaką „Brexit“, apie kišimąsi į rinkimus? Rusija atrodo labai toli, bet amerikiečiams Rusija irgi atrodė toli, kol neįvyko 2016 metų prezidento rinkimai“.

„Grėsmė pirmiausia yra ne Ukrainai ir Baltijos šalims, o mums kaip Vakarų demokratijoms ir visuomenėms“, – pridūrė analitikas.

Anot M.Laurinavičiaus, kai po įvykių Kerčės sąsiauryje buvo iškelta iniciatyva skirti papildomas sankcijas Rusijai, viena pasipriešinusių šalių buvo Vokietija.

„Už tokią poziciją Vokietija, deja, bus apdovanota – dar viena „Novičiok“ ataka, dar vienu išpuoliu prieš infrastruktūrą. Kas dėl „Nord Stream 2“, labiausiai reikėtų suprasti tai, kad šis dujotiekis kelia grėsmę pačiai Vokietijai.

„Nord Stream 2“ dujotiekio vamzdžiai
„Nord Stream 2“ dujotiekio vamzdžiai

Visi tokie didžiuliai projektai tiek dėl žmonių tinklų, tiek dėl pinigų visada panaudojami prieš šalis, kuriose jie vystomi. Juk kalba eina apie mafijos režimą Maskvoje, kuris siekia sugriauti Vakarų civilizaciją“, – aiškino M.Laurinavičius.

Jo teigimu, Vakarai akivaizdžiai yra stipresni tiek ekonomine, tiek karine prasme, bet kenčia dėl nesugebėjimo pripažinti, kas iš tiesų vyksta – karas.

„Antidemokratijos erdvė nekenčia demokratijos erdvės, o prie antidemokratų šiuo metu reikia priskirti Rusiją.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Landsbergis

Kuri erdvė įsitvirtins? Kuri grius pirmiau? Man atrodo, kad tai yra labai realios alternatyvos“, – svarstė ir pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis.

Anot V.Landsbergio, Rusija ilgai siekė, kad Vokietijoje baigtųsi Angelos Merkel valdymas, ir, regis, tai pavyko.

„Euroatlantinis konceptas gerokai pagriautas. Antiamerikietiškumas įgauna pagreitį dar ir dėl neatsargių pono Donaldo Trumpo minčių. Visus tuos „Alles Amerika“, „America First“ mes žinome“, – tvirtino V.Landsbergis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min