Koronavirusas pasaulyje: Irane per parą – rekordiniai 3 tūkst. naujų atvejų, Latvijoje – nė vieno

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pareiškė, kad naujasis koronavirusas staiga netapo mažiau galingas.

Tokį pareiškimą PSO paskelbė pasirodžius atitinkamiems vieno įtakingo italų gydytojo komentarams.

„Turime būti itin atsargūs, kad nesukurtume jausmo, jog virusas staiga, savo valia, nutarė būti mažiau patogeniškas. Taip tikrai nėra“, – per virtualią spaudos konferenciją pabrėžė PSO ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas.

 Jungtinei Karalystei žengus kol kas didžiausią žingsnį iš karantino, kurį, kaip perspėjo policija, jau sunku vykdyti, Anglijoje jaunesni vaikai pirmadienį grįžo į mokyklas, o šalies parlamentas rengiasi atnaujinti įprastą darbą.

Turgūs po atviru dangumi taip pat atvėrė savo vartus, o automobilių salonai bandė parsivilioti klientus ir kompensuoti nuostolius, patirtus nuo kovo 23-iosios, kai JK iš esmės uždarė verslą.

Tačiau prekyba prie prekystalių vyko vangiai, o klasės kai kuriose mokyklose buvo pustuštės, nes žmonės vis dar nuogąstauja, kad virusas, oficialiai šalyje pražudęs 38,5 tūkst. žmonių, vis dar cirkuliuoja. JK yra antra tarp labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių šalių, be to, manoma, kad tikrasis aukų skaičius gali būti tūkstančiais didesnis.

Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos vyriausybės laikosi atsargesnės pozicijos ir mokyklų kol kas neatidaro.

„Padėtis labai skiriasi nuo įprastos, – sakė Londone gyvenantis danas Johnas Jellesmarkas, atėjęs į paprastai triukšmingą Kamdeno turgų sostinės šiaurėje. – Viskas vyksta dar gana lėtai, atrodo, kad turgus iš esmės [tik] bunda.“

Per daug, per greitai?

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išdėstė grafiką, pagal kurį 2 mln. jaunesnio amžiaus vaikų Anglijoje į mokyklas gali grįžti pirmadienį, o vyresni vaikai – nuo birželio 15 dienos.

Tačiau kaip parodė Nacionalinio švietimo tyrimų fondo (NFER) atlikta apklausa, pradinių mokyklų vadovai prognozuoja, kad maždaug pusė šeimų paliks savo vaikus namie.

Londono rytuose esančios mokyklos „Halley House School“ direktorė Claire Syms (Kler Saims) sakė, kad vaikams, kurie ateina, reikia jaustis patogiai nepažįstamoje aplinkoje, kur suolai sustatyti didesniu atstumu vienas nuo kito, o daugelis aplinkinių nešioja kaukes.

„Tikrai labai galvojome, kaip išlaikyti aplinką kuo labiau įprastą ir kuo tinkamesnę mūsų vaikams, – naujienų agentūrai AFP sakė C. Syms. – Tikrai rūpinamės jų gerove ir psichine sveikata.“

JK vyriausybę paskatino teigiama kitų Europos šalių, jau pradėjusių grįžti prie labiau įprasto gyvenimo, patirtis.

Bendruomenių Rūmai antradienį grįžta po pertraukos, o jų lyderis Jacobas Reesas-Moggas nori, kad parlamentarai vėl pradėtų balsuoti dalyvaudami asmeniškai, o ne nuotoliniu būdu.

Šis klausimas turėtų būti pateiktas fiziniam balsavimui.

Tačiau karantino švelninimo kritikai mano, kad šalies užkrečiamumo rodiklis – šiuo metu 0,7–0,9 – vis dar yra pavojingai arti skaičiaus „1“, kurį viršijus viruso plitimas auga.

Kritikai perspėja, kad virusas vis dar plinta pernelyg greitai ir bet koks grįžimas į darbus kelia pavojų pažeidžiamesniems darbuotojams.

„Neįvykdoma“

Susirūpinimą reiškia ne vien mokslininkai ir įstatymų leidėjai, nors vyriausybė tvirtina, kad karantino švelninimo priemonės yra „atsargios ir laipsniškos“.

„Mes šiuos žingsnius galime žengti tik dėl to, ką iki šiol drauge pasiekėme“, – sakė iždo kancleris Rishi Sunakas, lankydamasis Tačbruko turguje Pimlike Londono centre.

Londono policijos federacijos pirmininkas Kenas Marshas sakė, kad dabartinės taisyklės, kuriomis, pavyzdžiui, nustatoma, kad Anglijoje žmonės gali rinktis į šešių asmenų grupes, yra neįvykdomos.

„Nemanau, kad visuomenė labai paiso to, kas jiems dėstoma, – laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė K.Marshas. – Jie elgiasi taip, kaip nori elgtis.“

Pastaruosius du savaitgalius, meteorologams skelbiant, kad ši gegužė buvo sausiausia per daugiau kaip 100 metų, žmonės plūdo į Anglijos parkus ir paplūdimius.

Prieš savaitę, pamačiusi, kad vis daugiau žmonių ignoruoja socialinio atstumo priemones, policija perspėjo, kad rimtai ketina bausti į dideles grupes susirenkančius žmones.

Tačiau kai kurie Londono parkai sekmadienį atrodė kaip vienas didžiulis vakarėlis, o policija išrašė daug mažiau baudų nei prieš gegužės 13-ąją, kai žmonėms buvo leista laisviau išeiti iš namų.

Policija „pasakė vyriausybei, kad dabar tai gana neįvykdoma, nebent vyktų didžiulis susibūrimas“, minėtam laikraščiui sakė aukšto rango šaltinis policijoje.

Ispanijoje pirmąkart nuo kovo nebuvo užfiksuota naujų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerijos ekstremaliųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas tokią žinią pavadino „labai, labai įkvepiančia“.

Per spaudos konferenciją jis sakė, kad per praėjusias 24 val. Ispanijoje patvirtintas 71 užsikrėtimo COVID-19 atvejis.

„Esame labai geroje šios pandemijos vystymosi vietoje, – kalbėjo F.Simonas. – Statistiniuose [duomenyse] pastebima tendencija. Jie eina teisinga kryptimi.“

Apie pirmuosius du mirties nuo COVID-19 atvejus Ispanija pranešė kovo 3 dieną. Balandžio 2-ąją ten per parą buvo užregistruota 950 mirčių – tądien šalyje užfiksuotas didžiausias mirčių skaičius.

Šiuo metu patvirtintų mirties atvejų skaičius Ispanijoje siekia 27 127, o užsikrėtimo – 240 000.

COVID-19 sukeltos krizės įveikimui ir ekonomikos atsigavimo skatinimui Latvijoje per dvejus metus bus skirta 2 mlrd. eurų, po valdančiosios koalicijos partijų susitikimo pirmadienį pareiškė šalies premjeras Krišjanis Karinis.

Pasak ministro pirmininko, šios lėšos bus padalytos į tris maždaug vienodas dalis ir bus skirtos išmokoms, infrastruktūrai ir modernizavimui.

Kiekvienai iš minėtų trijų sričių bus skirta po maždaug 660 mln. eurų. Be kita ko, numatyta apytikriai 32 mln. eurų kultūrai ir apie 42 mln. eurų mokslui. Į bendrą sumą taip pat įtraukta parama turizmui ir kitiems sektoriams.

„Didelė politinė diskusija, kuri užkulisiuose vyko kelias savaites, buvo sėkmingai užbaigta. Šis sprendimas yra palankus ir valstybei, ir ekonomikai“, – pridūrė premjeras.

Sakartvele nuo pirmadienio atsidarė kavinės, restoranai ir prekybos centrai, šiai prie Juodosios jūros įsikūrusiai šaliai, kur buvo patvirtinta mažiau nei 800 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, toliau švelninant karantiną.

Vis dėlto saulėtą pirmadienio popietę daugelis Tbilisio senamiesčio kavinių terasų buvo pustuštės.

„Viruso baimė išlieka. Šiandien teturėjome du klientus“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vienos iš kavinių padavėja Natia Gotua.

Tačiau vienos madingos Tbilisio centre įsikūrusios kavinės terasoje sutiktos studentės Maja Beridzė ir Nino Kupatadzė buvo nusiteikusios kiek optimistiškiau.

Jų manymu, situacija dėl viruso nėra tokia rimta, kad reikėtų ir toliau taikyti griežtas karantino priemones.

„Laimei, Sakartvelas yra tarp mažiausiai paveiktų šalių“, – sakė M. Beridzė.

„Atėjo laikas gyvenimui grįžti į normalias vėžes“, – pridūrė ji.

3,7 mln. gyventojų turinčiame Sakartvele patvirtinti 794 užsikrėtimo COVID-19 atvejai ir 12 mirčių – tai yra vieni mažiausių skaičių Europoje.

Beveik 80 proc. pacientų jau pasveiko, pirmadienį buvo užfiksuoti tik 158 aktyvūs atvejai.

Tačiau Sakartvelo premjeras Georgijus Gacharija per vyriausybės posėdį pareiškė, kad kovos su koronavirusu priemonių švelninimas „didina viruso plitimo riziką“.

Visuomenę jis ragino „griežtai laikytis pagrindinių taisyklių“, tokių kaip kaukės dėvėjimas viešose vietose.

Penktadienį šalyje vėl pradėjo kursuoti viešasis transportas, o nuo gegužės 11-osios veikia mažesnės parduotuvės, taip pat leista tęsti pramoninę gamybą.

Vyriausybė nurodė, kad Sakartvelas bus pasirengęs nuo liepos 1 dienos priimti užsienio turistus, o vietinio turizmo paslaugos bus atnaujintos birželio viduryje.

Kovą šalyje buvo įvestos griežtos karantino priemonės. Buvo uždarytos neesminės įmonės, paskelbta nepaprastoji padėtis ir įvesta komendanto valanda, kuri buvo atšaukta tik gegužės 22-ąją.

Suvaržymai skaudžiai smogė Sakartvelo ekonomikai, kuri šiemet turėtų susitraukti 4 proc., o ne augti 4,5 proc., kaip prognozuota anksčiau.

Balandį vyriausybė pristatė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skatinimo planą, o tarptautinės finansinės institucijos pažadėjo 3 mlrd. dolerių (2,77 mlrd. eurų) skubų finansavimą kovai su recesija.

Šiaurės Makedonijos pareigūnai pirmadienį pranešė apie išaugusį naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičių, po to, kai neseniai buvo sušvelnintos karantino priemonės.

Sveikatos apsaugos ministras Venko Filipčė pirmadienį pranešė, kad per praėjusią parą mirė septyni žmonės, taip pat buvo patvirtinti 89 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iš viso šalyje užregistruota 140 mirties ir 2 315 užsikrėtimo atvejų.

Ministras sakė, kad planai atidaryti sienas bus atidėti toliau stebint protrūkį.

Pasak V.Filipčės, dauguma naujų atvejų buvo nustatyti sostinės Skopjės apylinkėse. Jis sakė, kad jei užsikrėtimo atvejų skaičius ir toliau liks didelis, tam tikrose gyvenvietėse bus atnaujintas karantinas.

Šiaurės Makedonijos vyriausybė praėjusią savaitę leido atsidaryti restoranams ir barams.

Ukraina planuoja tarptautinį oro susisiekimą atnaujinti nuo birželio 15 dienos, pranešė šalies infrastruktūros ministras.

„Tarptautinis ir vidaus oro susisiekimas bus atvertas nuo birželio 15-osios. Galbūt, vidaus skrydžiai bus vėl leidžiami šiek tiek anksčiau“, – sakė Vladislavas Kryklijus.

Jo žodžiais, tarptautinis oro susisiekimas pirmiausia bus atnaujinamas pagrindinėmis turistinėmis kryptimis – į Turkiją, Graikiją, Kiprą, Juodkalniją, Kroatiją, Sakartvelą.

Ministro teigimu, Ukraina kol kas neketina atnaujinti skrydžių į Italiją ir Ispaniją dėl epidemiologinės padėties šiose valstybėse.

V.Kryklijus taip pat pranešė, jog svarstoma galimybė leisti turistams iškart po atvykimo oro uoste atlikti naujus greitus koronaviruso tyrimus.

„Mes kalbame apie alternatyvą. Arba 14 dienų saviizoliavimasis, arba užsisakomas naujas greitasis testas, palaukiama dvi ar tris valandas ir, jei rezultatas neigiamas, galima išeiti į miestą. Nauji testai yra 99 proc. tikslūs“, – sakė ministras.

Apie planuojamą skrydžių iš Kijevo atnaujinimą jau pranešė Lenkijos LOT (į Varšuvą), Baltarusijos „Belavia“ (į Minską), Vengrijos „Wizz Air“ (10 krypčių, įskaitant į Vilnių).

Baltarusijoje testais koronavirusinė infekcija COVID-19 nustatyta jau iš viso 43 403 žmonėms, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Per pastarąją parą buvo užregistruoti 847 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

„Per visą infekcijos plitimo šalies teritorijoje periodą mirė 240... pacientų, sirgusių virtine lėtinių ligų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija“, – pranešė ministerija ir nurodė, kad gegužės 31-ąją mirties atvejų skaičius buvo 235.

Ministerija taip pat nurodė, kad birželio 1-ąją nuo COVID-19 pasveikusių ir iš ligoninių išrašytų asmenų skaičius siekia 18 776. Gegužės 31-ąją šis skaičius buvo 18 514.

Ministerijos duomenimis, šalyje iš viso jau atlikti 553 377 koronavirusinės infekcijos testai.

Kijeve įsikūrusiame Floro Dangun Žengimo vienuolyne užfiksuotas koronaviruso protrūkis, todėl šis kompleksas buvo karantinuotas, pirmadienį pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Daugiausiai susirgimo atvejų užsikrėtimo atvejų užfiksuota per pastarąją parą Podolsko rajone – 23. Tai neabejotinai nulėmė susirgimo protrūkis Floro Dangun Žengimo moterų vienuolyne. Ten per pastarąsias kelias dienas koronavirusas aptiktas pas 26 vienuoles; Iš jų per pastarąją parą – pas 22. Savaitgalį į sostinės ligonines paguldytos aštuonios vienuolės“, – per spaudos konferenciją pažymėjo V.Klyčko.

Anot mero, karantinuotame vienuolyne šiuo metu vykdoma dezinfekcija.

Iranas pirmadienį paskelbė apie kone 3 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir šis paros skaičius yra didžiausias per du pastaruosius mėnesius.

Šalis perspėjo dėl „dar vieno pavojingo piko“ per daugiausiai aukų Artimųjų Rytų regione pareikalavusį protrūkį.

„Žmonės atrodo galvojantys, kad koronavirusas baigėsi, kai kurie pareigūnai taip pat mano, kad viskas“ grįžo į normalias vėžes, sakė sveikatos apsaugos ministras Saeedas Namaki.

„Koronavirusas ne tik kad toli gražu nesibaigė: bet kuriuo metu galime pamatyti [dar vieną] pavojingą piką“, – sakė jis, duodamas interviu televizijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras pranešė, kad per praėjusią parą buvo nustatyti 2 979 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 154 445.    

Jis pridūrė, kad pastarąją parą nuo COVID-19 mirė dar 81 žmogus, o bendras letalinių atvejų skaičius išaugo iki 7 878. 

S.Namaki sakė, kad Sistano, Beludžistano, Kermanšaho ir Hormozgano provincijose šiuo metu fiksuojamas išaugęs užsikrėtimų skaičius. 

Jis pridūrė, kad pusė per praėjusią parą nustatytų letalinių atvejų užfiksuota trijose provincijose, tačiau jų neįvardijo.  

„Jei tai tęsis, paros aukų skaičius vėl gali būti triženklis“, – sakė ministras. 

Nuo gegužės 2 dienos, kai Iranas pranešė apie mažiausią per beveik du mėnesius naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičių, liga šiitiškoje respublikoje plinta kylančia trajektorija.    

Vietos ir užsienio ekspertai skeptiškai vertina oficialiai pateikiamus duomenis, teigdami, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.

Sveikatos apsaugos pareigūnai ne kartą reiškė nerimą dėl pietvakarinės Chuzestano provincijos, besiribojančios su Iraku. 

Ši provincija išlieka „raudona“ zona – tai reiškia, kad joje nustatytas didžiausias pavojus sveikatai pagal Irane naudojamą spalvinių kodų skalę.

Chuzestanas yra vienintelė šalies provincija, kur vyriausybė vėl įvedė karantiną.   

„Prašėme žmonių nerengti vestuvių ar laidotuvių, bet jie nesiklausė“, ypač Chuzestane, sakė S.Namaki.