Rusijos premjeras M.Mišustinas užsikrėtė koronavirusu

Pasaulyje mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius ketvirtadienį viršijo 230 tūkst., rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys.

Visame pasaulyje užfiksuotos 230 309 mirtys ir 3 218 415 užsikrėtimo atvejų. Europa yra labiausiai nukentėjęs žemynas, kur užregistruota 137 714 mirčių, o smarkiausiai nukentėjusia šalimi laikomos JAV, kur COVID-19 pareikalavo 61 717 gyvybių.

Beveik 90 proc. mirčių, kurias nulėmė gruodį Kinijoje atsiradusi ir po visą pasaulį išplitusi infekcija, užfiksuota Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

Portugalijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė karantino švelninimo planą, kuris nuo pirmadienio bus įgyvendinamas palaipsniui.

Pirmiausia atsidarys kai kurios nedidelės parduotuvės, grožio salonai ir automobilių prekyba besiverčiančios bendrovės, taip pat ketinama švelninti kitus apribojimus.

„Mes galime pradėti žingsnius atsidarymo link“, – sakė ministras pirmininkas Antonio Costa, aiškindamas jo kabineto parengtą „pereinamąjį planą“.

Gegužės 18 dieną į klases turėtų sugrįžti vyresniųjų klasių moksleiviai, o prieš tai mokymo įstaigos turės būti dezinfekuotos.

Pradinės ir pagrindinės mokyklos iki mokslo metų pabaigos turėtų tęsti nuotolinį mokymą.

Muziejai, barai, restoranai ir meno galerijos taip pat duris atvers gegužės 18-ąją.

Tačiau žmonių bus prašoma esant galimybei dirbti iš namų visą gegužę.

Futbolo lygos varžybas planuojama atnaujinti paskutinį mėnesio savaitgalį.

Dideliems prekybos centrams bus leidžiama atsidaryti tik nuo birželio 1 dienos.

Portugalija nepaprastąją padėtį paskelbė kovo 19-ąją ir iki šiol užfiksavo 1 000 mirčių ir maždaug 25 000 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų.

Prancūzija ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią parą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė 339 žmonės – beveik šimtu mažiau nei išvakarėse; taip pat mažėja intensyviosios priežiūros skyriuose gydomų pacientų.

Aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas sakė, kad bendras COVID-19 aukų skaičius šalyje siekia 24 376. Prancūzija pagal mirčių nuo koronaviruso skaičių pasaulyje užima penktą vietą; ją lenkia JAV, Italija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija.

Tačiau naujausi skaičiai tęsia pastarosiomis dienomis pastebėtas optimistines tendencijas: intensyviosios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius sumažėjo 188-ais iki 4 019. Šių pacientų skaičius didžiausias buvo balandžio 9 dieną – 7 200.

Prancūzijoje tebėra hospitalizuoti 26 293 COVID-19 pacientai, nurodė J.Salomonas. Vis dėlto nuo ligos protrūkio pradžios beveik 50 tūkst. žmonių jau pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.

Vyriausybė savo ruožtu paskelbė, kad griežtas karantinas bus pradėtas švelninti nuo gegužės 11 dienos.

Tačiau sunkiau paveiktose vietovėse apribojimai bus švelninami lėčiau, o vyriausybė žymės regionus raudona, oranžine ir žalia spalvomis, kad išryškintų labiausiai paveiktus regionus. Karantino priemonės bus greičiau panaikintos „žaliuosiuose“ regionuose.

Ketvirtadienį, vyriausybės vertinimu, raudona spalva buvo pažymėti 35 regionai, įskaitant Paryžių ir jo apylinkes bei šiaurės rytinę šalies dalį.

Tai yra labiausiai viruso paveiktos vietovės, be to, ten smarkiausiai apkrauti intensyviosios priežiūros skyriai.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas ketvirtadienį pranešė, kad jam testu patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19 ir kad jis izoliuosis, siekdamas apsaugoti kitus kabineto narius.

„Ką tik sužinojau, kad man atliktas koronaviruso testas yra teigiamas“, – 54 metų M.Mišustinas sakė per vaizdo konferenciją su prezidentu Vladimiru Putinu.

Premjeras užsiminė, kad saviizoliacijos laikotarpiu jį pavaduos pirmasis vicepremjeras Andrejus Belousovas.

V.Putinas išreiškė viltį, kad M.Mišustinas toliau nuotoliniu būdu aktyviai dalyvaus rengiant sprendimus, kuriais siekiama palaikyti šalies žmones ir verslą ištikus koronaviruso krizei.

„Noriu jums pasakyti, kad tikiuosi, jog toliau išliksite geros formos ir kuo aktyviausiai dalyvausite rengiant sprendimus, apie kuriuos kalbėjome, taip pat per šiandieninį pasitarimą“, – kalbėjo V. Putinas.

„Tai, kas dabar nutiko jums, gali nutikti kiekvienam – visuomet tai sakau, – sakė prezidentas. – Esate labai aktyvus žmogus, noriu jums padėkoti už iki šiol atliktą darbą.“

„Jūs ir vyriausybės nariai, prezidento administracija, kolegos iš prezidento administracijos, be abejo, priklausote ypatingos rizikos zonai“, – pridūrė jis ir palinkėjo M.Mišustinui kuo greičiau pasveikti.

V.Putinas taip pat palaikė premjero pasiūlymą, kad jo įgaliojimai būtų perduoti A.Belousovui, ir pažadėjo vėliau ketvirtadienį pasirašyti atitinkamą įsaką.

„Scanpix“/AP nuotr./Michailas Mišustinas

Moldovoje koronavirusu užsikrėtusių medicinos darbuotojų skaičius artėja prie tūkstančio ir sudaro ketvirtadalį visų užsikrėtusiųjų, rodo Moldovos sveikatos, darbo ir socialinės apsaugos ministerijos pateikti duomenys.

„Remiantis naujausiais duomenimis, COVID-19 infekcija užsikrėtė 960 Moldovos medicinos sistemos darbuotojų. Iš jų 236 gydytojai, 344 slaugytojai, 59 felčeriai, 15 farmacininkų ir 306 pagalbinio personalo darbuotojai“, – skelbia ministerijos spaudos tarnyba. 

Išvakarėse šalyje buvo patvirtinta dar 19 užsikrėtimo koronavirusu atvejų Kišiniovo Ryškanovo mikrorajono greitosios pagalbos centre. Dėl to buvo nuspręsta uždaryti centrą, kur iš viso užsikrėtė 32 medikai. Į iškvietimus šiame rajone važiuos kitų mikrorajonų greitosios pagalbos brigados.

Taip pat pagalbą teiks medikai iš Rumunijos, ketvirtadienį pradėję humanitarinę misiją Moldovoje. Dvi savaites 42 medicinos darbuotojai iš Rumunijos dalysis savo patirtimi ir padės kolegoms Kišiniovo greitosios pagalbos ligoninėje.

Nuo kovo 7-osios Moldovoje užfiksuotas 3 771 susirgimo naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejis. Iš jų 1 114 žmonių pasveiko, 116 mirė, liko 2 543 „aktyvūs“ atvejai. 237 koronavirusu užsikrėtę pacientai yra sunkios būklės, iš jų 24 yra prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. 566 užsikrėtusių asmenų būklė yra vidutinio sunkumo, likusių – patenkinama. 

 Moldovos separatistiniame Padniestrės regione iš viso registruoti 447 koronaviruso atvejai, iš jų 21 baigėsi mirtimi.

Dėl koronaviruso pandemijos Moldovoje nuo kovo 17-osios iki gegužės 15 dienos įvesta nepaprastoji padėtis. Nuo pirmadienio šalyje buvo sušvelnintos kai kurios suvaržymo priemonės, atidarytos visos parduotuvės, išskyrus didžiuosius prekybos centrus ir turgavietes.  Gyventojams leidžiama išeiti  į gatvę, vaikščioti parkuose, bet ne didesnėmis nei trijų žmonių grupėmis.

Tadžikistane ketvirtadienį buvo užregistruotuoti pirmieji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai. 

Ši valstybė buvo viena iš paskutiniųjų pasaulyje, kurioje dar nebuvo registruota ši infekcija.

Penki užsikrėtimo atvejai nustatyti sostinėje Dušanbėje ir dar 10 – šiauriniame Sogdo regione, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Khovar“, cituodama už kovą su koronavirusu atsakingą vyriausybinę instituciją.

Ta pati institucija nurodė, kad nuo šiol visiems piliečiams bus privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes.

Tadžikistanas iš pradžių gana neryžtingai ėmėsi apsauginių priemonių koronaviruso plitimui sustabdyti.

Daugiausia musulmonų gyvenamoje šalyje mečetės buvo uždarytos dar kovą, bet anksčiau šį mėnesį jos atvėrė savo duris ir netrukus vėl buvo uždarytos.

Tadžikistanas taip pat buvo viena iš nedaugelio šalių, kur iki šio savaitgalio vyko profesionalų futbolo varžybos, dabar sustabdytos iki gegužės 10 dienos.

Sieną su Kinija turintis Tadžikistanas jau nuo vasario taiko 14 dienų karantiną į šalį sugrįžtantiems savo piliečiams užsieniečiams. 

Aukšto rango prokuroro mirtis dėl kvėpavimo takų infekcijos komplikacijų šį mėnesį sukėlė susirūpinimą dėl galimo koronaviruso plitimo šalyje.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kad pareigūnas mirė nuo kiaulių gripo, o atlikti tyrimų dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 atsakymai buvo neigiami.

Tadžikistanui patvirtinus pirmuosius užsikrėtimo koronaviruso atvejus šalyje, Turkmėnija lieka vienintele oficialiai COVID-19 nepaliesta buvusio sovietų bloko valstybė.

Berlynas neplanuoja švelninti jokių su koronavirusu susijusių apribojimų dėl galimų kairiųjų jėgų demonstracijų, penktadienį minint Tarptautinę darbo dieną, pranešė Berlyno žemės vidaus reikalų ministras Andreas Geiselis.

Jis sakė, dėl demonstracijų „jokio švelninimo nebus“.

„Galioja susibūrimų draudimas, renginiai gali vykti tik dalyvaujant daugiausiai 20 žmonių. Gegužės 1-oji praeis visiškai laikantis įstatymo dėl priešinfekcinės apsaugos“, – sakė A.Geiselis ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Der Spiegel“.

Šiuo metu dėl koronaviruso demonstracijos yra draudžiamos, todėl jų slopinimu užsiims maždaug 5 tūkst. policijos pareigūnų, kalbėjo ministras. Policija socialiniuose tinkluose renka informaciją apie galimus kairiųjų jėgų organizuojamus neramumus, pridūrė jis.

Vokietijos konstitucija užtikrina piliečių teisę į laisvus susibūrimus ir taikias akcijas be jokių išankstinių pareiškimų ar registracijų, tačiau teisė rengti tokias akcijas viešose vietose gali būti apribota papildomais įstatymais.

Šiuo metu dėl COVID-19 pandemijos įvestas priešinfekcinės apsaugos įstatymas varžo susibūrimų laisvę.

JAV karinis jūrų laivynas oficialiai nebeskelbs užsikrėtimo koronavirusu atvejų Amerikos karo laivuose skaičių, ketvirtadienį pranešė televizija CNN.

Pasak jos, „politika buvo staiga pakeista be išankstinio įspėjimo ir oficialaus paaiškinimo“.

Tuo metu šaltiniai informavo, kad eskadriniame minininke „USS Kidd“, antradienį dėl koronaviruso protrūkio skubiai atplaukusiame į bazę Kalifornijos San Diege, COVID-19 diagnozės sulaukusių jūrininkų padaugėjo iki 78.

Taigi, virusas patvirtintas beveik ketvirtadaliui iš 350 įgulos narių. Pirmasis užsikrėtimo atvejis laive buvo užfiksuotas balandžio 22 dieną – praėjus daugiau nei mėnesiui po minininko apsilankymo bazėje Havajuose.

„Kidd“, dalyvavusiam kovos su narkotikų kontrabanda operacijoje prie Centrinės Amerikos krantų, pirmadienį į pagalbą atskubėjo desanto operacijų laivas „USS Makin Island“, turintis medikų brigadą.

Kai minininkas buvo pakeliui į San Diegą, iš jo buvo oro transportu evakuoti į JAV du jūreiviai. Dar 15 jūreivių, kuriems pasireiškė ilgai nepraeinantys simptomai, buvo perkelti į laivą „USS Makin Island“ stebėjimui.

Anot karinio jūrų laivyno, visiems „Kidd“ įgulos nariams jau buvo atlikti tyrimai dėl COVID-19. Susirgę jūreiviai perkelti į krantą ir gydomi izoliuoti.

Daugelis minininke tarnaujančių jūreivių, kuriems atliktų tyrimų rezultatai buvo neigiami, taip pat išsilaipino į krantą ir laikosi karantino. Nedidelė jūrininkų grupė pasiliko prižiūrėti laivo ir ateinančias dvi savaites padės jį dezinfekuoti.

„Kidd“ tapo jau antru amerikiečių karo laivu, kurį vykdant misiją jūroje apėmė koronavirusinės infekcijos protrūkis.

Kovo pabaigoje COVID-19 išplitus tarp atominio lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ įgulos narių laivas buvo nukreiptas į JAV karinių jūrų pajėgų bazę Guame. Nuo tada koronavirusu užsikrėtė beveik tūkstantis iš 4,8 tūkst. lėktuvnešio įgulos narių. Dauguma jų buvo išlaipinti į krantą ir laikomi karantine.

Trečiadienį į orlaivį pradėjo grįžti jūreiviai, kuriems atliktų trijų tyrimų dėl COVID-19 rezultatai yra neigiami.

Koronavirusas išplito 26 JAV kariniuose laivuose, kurie šiuo metu yra bazėse. Dar 13 laivų buvo nustatyta susirgimo COVID-19 atvejų, tačiau infekuotieji jau pasveiko.

Šiuo metu jūroje yra 90 amerikiečių karo laivų. Vašingtono teigimu, nė viename iš jų neaptikta jokių užsikrėtusiųjų.

Rusijos kosmonautų rengimo centre naujasis koronavirusas diagnozuotas aštuoniems darbuotojams, o iš viso Žvaigždžių miestelyje, kuriame yra šis centras, susirgo 55 žmonės, pranešė netoli Maskvos esančios uždaros gyvenvietės vadovas Jevgenijus Bariševskis.

„Atnaujinta informacija apie sergamumą Žvaigždžių miestelyje balandžio 30 dieną. Iš viso susirgusiųjų 55, Kosmonautų rengimo centro darbuotojų tarp jų yra aštuoni“, – ketvirtadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ parašė J.Bariševskis.

Trečiadienį miestelio meras pranešė apie šešis užsikrėtimo atvejus Kosmonautų rengimo centre ir 41 atvejį visame miestelyje.

Balandžio 27 dieną Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas pranešė, kad COVID-19 susirgusių kosmoso srities darbuotojų skaičius viršijo 110, trys darbuotojai mirė.

Iš viso „Roskosmos“ įmonėse Rusijoje dirba daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, nurodo agentūra.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras paragino neskubėti atšaukti suvaržymų, įvestų siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, nes „per neatsargumą“ gali kilti pavojus kovoje su pandemija pasiektiems šalies laimėjimams.   

Ketvirtadienį dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotame komentare ministras Jensas Spahnas sveikino visuomenėje vykstančias diskusijas dėl karantino priemonių švelninimo.

Tačiau jis pabrėžė, jog turint galvoje, kad „Vokietijai iki šiol geriau nei kitoms šalims sekėsi kovoti su šia krize, būtų neatsargu sukelti pavojų šiems sunkiai iškovotiems laimėjimams“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Spahnas

Vokietijoje iki šiol nustatyti beveik 162 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, 6 467 žmonės nuo šios ligos mirė, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys. Letalinių atvejų Vokietijoje yra maždaug ketvirtadaliu mažiau nei Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, kuriose COVID-19 nustatyta panašiam skaičiui žmonių.    

J.Spahnas sakė, kad vyriausybė, užuot rizikavusi pasiektais laimėjimais, nori eiti į priekį mažais žingsniais.  

Kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį rengia derybas su 16-os Vokietijos žemių vadovais, su kuriais aptars, kokį poveikį užkrato plitimui daro taikomi suvaržymai.   

Vienas vyriausybės šaltinis sakė, kad šalyje ketinama leisti vėl atsidaryti maldos namams – bažnyčioms, mečetėms ir sinagogoms, bet tik laikantis griežtų sąlygų, kad nebūtų sudarytos sąlygos plisti koronavirusui.

A.Merkel ir žemių lyderiai po pasitarimo tikriausiai paskelbs planą, numatantį, kad pamaldų dalyvių skaičius turės būti ribojamas ir kad jie turės išlaikyti tinkamą atstumą vieni nuo kitų.

Vokietija praėjusią savaitę pradėjo švelninti suvaržymus. Buvo leista atsidaryti parduotuvėms, į mokyklas sugrįžo dalis moksleivių. Tačiau pareigūnai neteikia vilčių, kad greitai gali būti atšaukti dauguma suvaržymų.     

Australijos sostinės teritorija, kuriai priklauso Kanbera ir jos priemiesčiai, ketvirtadienį tapo pirmąja iš šalies aštuonių valstijų ir žemyninių teritorijų, paskelbusia, kad joje nebėra jokių žinomų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Vyriausioji sveikatos apsaugos pareigūnė Kerryn Coleman pareiškė, jog sostinėje ir jos apylinkėse pirmą kartą per septynias savaites nuo vėliausio paciento pasveikimo nenustatyta jokių naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų.

Kanberoje COVID-19 iš viso buvo diagnozuota 106 žmonėms, o trys užsikrėtę pacientai mirė. Sostinės teritorija teturi 420 tūkst. gyventojų; ji yra antra mažiausia iš Australijos valstijų ir teritorijų, o jos sergamumo vienam gyventojui lygis laikomas vidutinišku.

Sostinėje nuo praėjusios savaitės pradžios visiems, turintiems gripo ar peršalimo simptomų, buvo siūloma nemokamai pasitikrinti dėl koronaviruso. Pasak vyriausybės, šis siūlymas galios dar vieną savaitę. Iki ketvirtadienio teritorijoje buvo atlikti tyrimai 2 proc. gyventojų.

Sostinės sveikatos apsaugos ministrė Rachel Stephen-Smith pažymėjo, kad penktadienį vietos vyriausybė paskelbs apie karantino ateitį, žadėdama atsižvelgti į antros susirgimų bangos pavojų.

Įstatymo leidėjai ir jų padėjėjai iš visos Australijos gegužės 12 dieną nuvyks į Kanberą, kur bus surengta pirmoji eilinė parlamento sesija nuo kovo pradžios.

Australijoje iš viso užregistruoti 6 746 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 90 žmonių mirė. Nuo trečiadienio šalyje pranešta apie aštuonis naujus infekuotuosius.

Baltarusijoje per praėjusią parą nustatyti 846 nauji užsikrėtimo koronaviruso infekcija COVID-19 atvejai, penki žmonės nuo šios ligos mirė, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.  

Nuo protrūkio pradžios šalyje nuo COVID-19 iš viso mirė 89 žmonės, turėję įvairių lėtinių ligų, nurodė ministerija. 

Ketvirtadienio duomenimis, Baltarusijoje koronaviruso infekcija nustatyta iš viso 14 027 žmonės. Trečiadienį bendras užsikrėtusiųjų skaičius buvo 13 181 – taigi, per parą buvo nustatyti 846 nauji užsikrėtimo atvejai. 

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat informavo, kad 2 386 žmonės, kuriems buvo patvirtinta COVID-19, pasveiko ir buvo išrašyti iš gydymo įstaigų.

Šalyje nuo protrūkio pradžios atlikta iš viso 176 625 testai COVID-19 nustatyti; 7,9 proc. testų buvo teigiami.  

Izraelio parlamentas ketvirtadienį pratęsė Aukščiausiojo Teismo nustatytą terminą vyriausybei pateikti įstatymo projektą dėl prieštaringai vertinamo vidaus saugumo agentūros pasitelkimo koronavirusinės infekcijos atvejams stebėti.

Izraelio aukščiausios instancijos teismas sekmadienį davė vyriausybei laiko iki ketvirtadienio, kad ši pradėtų „pirminį įstatymų leidybos procesą“ dėl „Shin Bet“ koronaviruso stebėjimo misijos autorizavimo arba nutraukimo.

Tačiau Teismo sprendimu vyriausybė taip pat turi galimybę prašyti parlamento pratęsimo.

Ketvirtadienį ryte parlamento Užsienio reikalų ir gynybos komitetas nurodė vyriausybei iki antradienio vidurnakčio gauti parlamento pritarimą.

Komiteto pirmininkas Gabi Ashkenazi sakė, kad ministrų kabinetas sekmadienį aptarinės šį klausimą ir jei nuspręs nesiekti tokio įstatymo, stebėjimo programa bus iškart sustabdyta.

G.Ashkenazi pridūrė, kad jei vyriausybė patvirtins norinti siekti įstatymo ir paprašys daugiau laiko, parlamentas svarstys, ar dar ilgiau pratęsti terminą.

Tačiau jis pabrėžė būtinybę aiškintis alternatyvias technologijas galimiems viruso nešiotojams stebėti, ne tik naudotis „Shin Bet“ metodais.

Praėjusį mėnesį vyriausybė leido žvalgybos agentūrai pagal nepaprastuosius įgaliojimus stebėti piliečių mobiliuosius telefonus kovojant su pandemija.

Izraelis, kuriame gyvena maždaug 9 mln. žmonių, apie pirmąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį paskelbė vasario 21 dieną.

Dabar šalyje yra per 15 870 patvirtintų COVID-19 atvejų, įskaitant 219 mirties atvejų.

Daugiau kaip 8,4 tūkst. pacientų pasveiko, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Japonijos premjeras Shinzo Abe tikriausiai pratęs šalyje dėl koronaviruso paskelbtą ekstremalią padėtį, galbūt dar vienam mėnesiui, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Ekstremali padėtis balandžio 7 dieną buvo paskelbta septyniuose regionuose, kur buvo padaugėję užsikrėtimo atvejų, bet vėliau įsigaliojo visoje šalies teritorijoje.

Pradinis mėnesio trukmės terminas turėjo baigtis kitą savaitę, po vadinamosios Auksinės savaitės švenčių, bet žiniasklaida pranešė, kad Sh.Abe dabar turi pratęsti šią priemonę iki gegužės pabaigos arba iki birželio 6-osios.

Ketvirtadienį parlamente Sh.Abe sakė, kad šalies sveikatos apsaugos sistema toliau susiduria su „itin sunkia padėtimi“.

Trečiadienį jis parlamentarams sakė, kad „net dabar matome naujų užsikrėtimo atvejų“, ir pridūrė: „Ar galime gegužės 6-ąją sakyti, kad ekstremali padėtis baigėsi? Mano nuomone, sunkios situacijos tęsiasi.“

Žiniasklaidos priemonės, tarp jų laikraštis „Nikkei“, pranešė, kad vyriausybė penktadienį sukvies ekspertų grupę COVID-19 ir ekstremaliai padėčiai aptarti. Nurodoma, kad ekspertai neformaliai jau pritarė ekstremalios padėties pratęsimui.

Dar neaišku, kada bus paskelbta apie kokius nors pratęsimus, bet Sh.Abe yra sakęs, jog iki paskutinės minutės nelauks, kad verslas ir institucijos, įskaitant mokyklas, turėtų laiko atitinkamai pasirengti.

Japonijos taikoma priemonė, palyginti su priemonėmis kai kuriose kitose šalyse, turi ribotą teisinę galią. Ji sudaro sąlygas gubernatoriams raginti žmones likti namie, o kompanijas – sustabdyti darbą, tačiau nenumato bausmių tiems, kas šių raginimų nepaiso.

Vis dėlto ekstremalios padėties paskelbimas labai padėjo paskatinti žmones neiti iš namų ir Japonija turėtų planuoti skelbti ją ir per būsimas ligų bangas, sakė Tokijo medikų asociacijos viceprezidentas Tohru Kakuta.

„Scanpix“/AP nuotr./Shinzo Abe

„Japonai linkę tikėti iš viršaus nuleidžiamomis instrukcijomis ir jų laikytis,.. taip pat sekti tuo, ką daro kiti, kad neišsiskirtų iš minios“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

„Taip pat galime tikėtis antros ir trečios bangų, ir taip toliau. Todėl būtų svarbu aptikti jas ankstyvos stadijos, kad būtų galima imtis veiksmų“, – sakė jis ir perspėjo, kad pasaulis dalyvauja „ilgoje kovoje“ su infekcija.

Regionų gubernatoriai jau reiškė paramą ekstremalios padėties pratęsimui, o daugelis jų taip pat siūlė mokslo metus pradėti ne balandį, kaip įprasta, o rugsėjį. Mokyklos beveik visoje šalyje nedirba nuo kovo.

Japonijos protrūkis buvo ribotas, palyginti su kai kuriomis Europos dalimis ir JAV. Šalyje užregistruota maždaug 14 tūkst. užsikrėtimo ir 415 mirties atvejų.

Tačiau Japonija buvo kritikuojama dėl to, kad atlieka palyginti mažai testų; kai kurie kritikai įrodinėja, kad dėl šios priežasties tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje yra neaiškus.

T.Kakuta sakė, kad Japonija turėtų didinti testavimo apimtis, ypač tarp pažeidžiamų žmonių, pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis ligomis.

Irano sveikatos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šalyje užregistravus dar 71 mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejį, bendras aukų skaičius viršijo 6 000.

„Mirčių nuo šios ligos skaičius šiandien viršijo 6 000“, – nurodė ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras.

„Atsižvelgiant į tai, kad per praėjusias 24 val. praradome 71 savo tautietį, iš viso iki dabar mirė 6 028 užsikrėtusieji COVID-19“, – pridūrė jis.

K.Jahanpouras sakė, kad dar 983 žmonėms per tą patį laikotarpį testais nustatytas koronavirusas, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius padidėjo iki 94 640.

Daugiau kaip 75,1 tūkst. užsikrėtusiųjų pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.

2 976 tebegydomų pacientų būklė yra kritinė.

Ekspertai ir pareigūnai šalyje ir užsienyje reiškė abejones dėl Teherano skelbiamų skaičių.

Sveikatos apsaugos ministras Saeedas Namaki kritikavo kai kuriuos iraniečius, nepakankamai rimtai vertinančius COVID-19 protrūkį.

„Esu nepatenkintas kai kuriais piliečiais; jūs padėtį laikote pernelyg normalia“, – per televiziją sakė ministras.

„Tai tiesa, kad mūsų rezultatai per ekonominių sunkumų piką buvo labai geri, kad mirčių skaičius sumažėjo ir dabar nusakomas dviženkliais skaičiais, o į ligonines paguldomų žmonių skaičius pasiekė minimumą, bet tai nereiškia, kad su koronavirusu susidorota“, – sakė jis.

S.Namaki taip pat perspėjo, kad Iranas privalo pasirengti „didelėms COVID-19 ir gripo bangoms vienu metu“ ateinantį rudenį ir žiemą.

Stabdydamas COVID-19 plitimą Iranas kovo mėnesį uždarė mokyklas, universitetus, kino teatrus, stadionus ir kitas viešas vietas.

Tačiau nuo balandžio 11 dienos šalis leido palaipsniui atverti ekonomiką ir panaikino kelionių tarp miestų suvaržymus.

Mečetės lieka uždarytos, nors musulmonams prasidėjo šventasis Ramadano mėnuo.

Kaip sakė S.Namaki, jo ministerija rengia sveikatos apsaugos protokolus dėl penktadienio ir bendrų maldų atnaujinimo miestuose, kurie bus paskelbti saugiais.

Bendros maldos kaip labai rizikinga veikla Irane draudžiamos nuo kovo vidurio.

Ispanija ketvirtadienį užregistravo dar 268 mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejus, ir tai yra mažiausias paros skaičius nuo kovo 20-osios.

Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtas skaičius bendrą pandemijos aukų skaičių šalyje padidino iki 24 543. Pagal mirusių žmonių skaičių Ispanija atsilieka tik nuo JAV, Italijos ir Jungtinės Karalystės.

Šalis rengiasi švelninti savo griežtas karantino priemones.

Estijoje per praėjusią parą užfiksuoti 23 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai ir dvi mirtys, ketvirtadienį informavo Sveikatos apsaugos departamentas.

Per praėjusias 24 val. atlikti 1 563 COVID-19 testai, 23 iš jų rezultatas buvo teigiamas. Iš viso šalyje atliktas 52 741 pirminis testas, 1 689 iš jų rezultatas buvo teigiamas.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 75 pacientai, devyni iš jų prijungti prie plaučių ventiliavimo aparatų. Iki šiol iš ligoninių išrašyti 249 pacientai, 10 jų – per praėjusią parą.

Iš viso COVID-19 Estijoje pareikalavo 52 gyvybių.

Suomijai pradedant naikinti karantino suvaržymus, vaikai į klases pradės grįžti nuo gegužės 14 dienos, trečiadienį paskelbė ministrai.

„Remiantis epidemiologų rekomendacijomis, tolesnis ikimokyklinio ir pradinio švietimo varžymas nebepateisinamas“, – sakė premjerė Sanna Marin.

Kai bus atnaujintas ugdymas, vaikams bus nurodyta mokyklose laikytis socialinio atstumo gairių, sakė švietimo ministrė Li Andersson. Pertraukos vyks ne visiems vaikams vienu metu, kad žaidimų aikštelėse nesusidarytų didelės grupės.

Kovo viduryje Suomija įvedė karantiną, įskaitant mokyklų uždarymą vyresniems nei 10 metų vaikams ir rekomendacijas jaunesniems vaikams esant galimybei likti namie, tad faktiškai nedirbo ir pradinės mokyklos.

Dėl kitų suvaržymų, tokių kaip draudimas susirinkti daugiau kaip 10-iai žmonių, bus sprendžiama gegužės pradžioje, sakė S. Marin.

Šią savaitę šalies sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad Suomijai pavyko smarkiai apriboti koronaviruso plitimą šalyje, kurioje kol kas užregistruoti 206 mirties nuo COVID-19 atvejai ir kone 5 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Nurodoma, kad virusas Suomijoje plinta lėčiau nei kaimyninėse šalyse.

Tačiau pareigūnai perspėjo, kad varžymas gali pailginti epidemiją ir nulemti didelį užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimą rudenį, jei ribojimai nebus atšaukti anksčiau, sudarant sąlygas didėti populiacijos imunitetui.

Rusijoje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičius ketvirtadienį viršijo 100 tūkstančių, pranešė vyriausybė.

Per praėjusią parą šalyje buvo patvirtinti 7 099 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

Bendras užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius Rusijoje siekia 106 498, mirė 1 073 žmonės, sirgę šia liga, skelbiama vyriausybės tinklalapyje, skirtame informacijai apie koronavirusą.

Pagal bendrą patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Rusija neseniai pralenkė Iraną ir Kiniją, o dabar yra aštunta pasaulyje.

Užsikrėtimo atvejų skaičiui Rusijoje kasdien pastoviai padidėjant keliais tūkstančiais, prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę perspėjo, kad padėtis išlieka „labai sunki“.

Jis sakė, kad Rusijai pavyko sulėtinti epidemijos plitimą, bet perspėjo, kad „tai neturėtų mūsų nuraminti“.

Medikai Rusijoje skundžiasi, kad trūksta apsaugos priemonių ir testų rinkinių, vis labiau nerimauja dėl mirties atvejų jų bendruomenėje.

Kremlius šią savaitę iki gegužės 11-osios pratęsė „nedarbo periodą“, kurio metu rusai lieka namie, bet vis tiek gauna savo atlyginimus, šaliai bandant pažaboti virusą.

Vis dėlto ši priemonė kelia neaiškumų dėl ekonomikos. Verslininkams sunku mokėti visas algas darbuotojams nebepriimant jokių klientų.

Nors COVID-19 atvejų šalyje daugėja, V.Putinas sakė, kad Rusija gali nuo gegužės vidurio pradėti palaipsniui atšaukti skirtingus karantino režimus šalyje.

Vis dėlto premjeras Michailas Mišustinas trečiadienį pratęsė draudimą užsieniečiams įvažiuoti į šalį.

Pagal kovo viduryje išleistą įstatyminį aktą užsieniečiams buvo draudžiama įvažiuoti į Rusiją iki ketvirtadienio, tačiau dabar šis terminas pratęstas, „kol kova su infekcija bus baigta ir epidemiologinė padėtis pagerės“.

COVID-19 pandemija sužlugdė Kremliaus planus dėl kelių svarbių politinių renginių šiais metais. V.Putinas atšaukė didelį gegužės 9-osios Pergalės dienos karinį paradą, skirtą paminėti Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ąsias metines.

Kremlius taip pat atidėjo balandžio 22 dieną planuotą balsavimą dėl svarbių konstitucinių reformų, kurios sudarytų sąlygas 67 metų V.Putinui potencialiai likti valdžioje iki 2036-ųjų.

Pietų Korėja ketvirtadienį pranešė neužfiksavusi nė vieno naujo neįvežtinio užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejo.

Tai yra pirmas kartas nuo to laiko, kai šalyje buvo patvirtintas pirmasis užsikrėtimo atvejis.

Šalis pranešė apie vieną mirties nuo COVID-19 atvejį, o bendras aukų skaičius siekia 247.

Pietų Korėjoje nuo vasario 18-osios, kai pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį, ši liga patvirtinta 10 765 žmonėms.

Latvijoje per praėjusią parą buvo patvirtinti devyni nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Per praėjusias 24 val. ištirti 3 075 ėminiai, o bendras atliktų COVID-19 testų skaičius išaugo iki 57 886, nurodo centras. 

Iš viso šalyje patvirtinti 858 užsikrėtimo COVID-19 atvejai, 348 pacientai pasveiko, o 15 žmonių mirė.

Per praėjusią parą dėl koronaviruso hospitalizuoti dar trys žmonės, iš viso Latvijos gydymo įstaigose guli 42 COVID-19 pacientai. Trijų iš jų būklė sunki. Iš ligoninių išrašyti 88 pacientai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) trečiadienį patvirtino 650 mln. JAV dolerių skubią paramą Dominikos Respublikai kovai su COVID-19 pandemijos padariniais.

„Pandemija smarkiai susilpnino šalies makroekonominę perspektyvą 2020 metams ir lėmė finansavimo poreikius, reikalaujančius papildomos paramos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Fondo pranešime.

Lėšos bus naudojamos finansuoti padidėjusias sveikatos priežiūros išlaidas ir teikti pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims, pareiškė TVF, palankiai įvertinęs Dominikos institucijų priimtas priemones, skirtas sušvelninti ekonominį sukrėtimą.

Parama bus išmokėta per TVF greitojo finansavimo priemonę, leidžiančią šalims išvengti ilgų derybų, kurios paprastai privalomos norint užtikrinti visišką ekonominės pagalbos programą.

Tokios smarkiai nuo turizmo priklausančios šalys kaip Dominikos Respublika smarkiai nukentėjo nuo pandemijos, nes dauguma šalių uždarė savo sienas, o tarptautinės kelionės praktiškai nutrūko.

Remiantis naujienų agentūros AFP duomenimis, Dominikos Respublikoje užfiksuotos 293 koronaviruso sukeltos mirtys ir 6 652 užsikrėtimo atvejai.

Italijos vyriausybė nutarė, kad duomenys, gauti naudojant programėlę, padedančią pastebėti žmones, priartėjusius prie koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtusių asmenų, bus visiškai anoniminiai ir iki metų pabaigos bus sunaikinti.

Premjero Giuseppe Conte vyriausybė per anksti ketvirtadienį pasibaigusį pasitarimą pritarė įsakui, kuriuo garantuojama, kad žmonės, nusprendę nesinaudoti programėle, nepatirs judėjimo ar kitų teisių apribojimų.

Sveikatos apsaugos pareigūnai skatina italus naudotis programėle kaip įrankiu, padėsiančiu užkirsti kelią naujai užsikrėtimų bangai.

Programėlė, veikianti naudojantis „Bluetooth“ technologija, nenustatinės vartotojų buvimo vietos, o duomenys bus renkami tik siekiant stabdyti viruso plitimą ar vykdyti epidemiologinius tyrimus, ketvirtadienį paskelbė vyriausybė.

Vyriausybė taip pat nustatė, kad dėl susirūpinimo koronavirusu siekiant paleisti į namų areštą kalinius, nuteistus už terorizmą ar su mafija susijusius nusikaltimus, bus privaloma gauti prokurorų įvertinimą. Organizuoto nusikalstamumo bosų atvejais turės pritarti Italijos nacionalinis kovos su mafija prokuroras.

Prokurorai reiškė susirūpinimą, jog gangsteriai gali pasinaudoti pandemija, kad ištrūktų iš kalėjimo.

Ukrainoje per praėjusią parą užregistruota dar 540 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų ir 11 naujų mirčių, o 135 pacientai pasveiko, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius siekia 10 406, mirė 261 žmogus, o pasveiko – 1 308, nurodė jis. nurodė jis.

Pasak ministro, per praėjusią parą atlikta rekordiškai daug COVID-19 testų.

„Ukrainoje per parą atlikta 7 315 PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testų. Mūsų tikslas – atlikti kuo daugiau testų“, – sakė M.Stepanovas.

Europos Komisija (EK) pranešė koronaviruso pandemijos sukeltos krizės Vakarų Balkanų šalių ekonomikoms atkurti skirianti daugiau kaip 3,3 mlrd. eurų vertės finansinę paramą.

„Šis paramos paketas skiriamas patenkinti skubius sanitarinius ir humanitarinius poreikius, susiformavusius dėl COVID-19 pandemijos, taip pat socialiniam bei ekonominiam atgijimui“, – teigiama EK pranešime.

„Turime ypatingą atsakomybę padėti savo partneriams Vakarų Balkanuose per šį pandemijos laikotarpį, nes jų ateitis – akivaizdžiai Europos Sąjungoje. ES sutelks esminį finansinį paketą, kuris taps solidarumo įrodymu“, – pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ji patikino, jog be šios finansinės pagalbos ES ir toliau rems šį regioną, įskaitant būtinų reformų kelyje į ES rėmimu, „nes (ekonominis) atsigavimas veiks efektyviai tik tuo atveju, jei šalys (Vakarų Balkanai) ir toliau laikysis savo įsipareigojimų“.

Europos Komisija taip pat praneša, kad be šio finansinės paramos paketo, vadovaujantis gegužės 6-ąją numatyto ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą rezultatais, bus nustatyti bendrieji ilgalaikės pagalbos principai ir parametrai, kurie bus pristatyti vėliau šiais metais kaip ekonominė ir investicinė strategija.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg 100 tūkst. dolerių (92 tūkst. eurų) prizą, laimėtą iš vieno danų fondo, paaukojo Jungtinių Tautų Vaikų fondui (UNICEF), kad jie būtų skirti kovai su koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemija, ketvirtadienį paskelbė ši pasaulinė organizacija.

„Kaip ir klimato krizė, koronaviruso pandemija yra vaikų teisių krizė“, – sakė 17-metė G.Thunberg, kurios žodžiai cituojami UNICEF pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Greta Thunberg

„Ji paveiks visus vaikus, dabar ir ateityje, bet pažeidžiamos grupės bus paveiktos labiausiai, – sakė G.Thunberg. – Prašau visų prisidėti prie manęs remiant gyvybiškai svarbų UNICEF darbą vaikų gyvybėms gelbėti, sveikatai saugoti ir švietimui tęsti.“

Su skurdu kovojanti Danijos nevyriausybinė organizacija „Human Act“ paskirs tokią pačią 100 tūkst. dolerių sumą, priduriama pareiškime.

UNICEF paskelbė, kad šios lėšos bus paspirtis fondui stengiantis paremti vaikus, kuriuos paveikė karantinas ir mokyklų uždarymas, ypač kalbant apie „maisto stygių, apkrautas sveikatos apsaugos sistemas, smurtą ir negautą švietimą“.

G.Thunberg kovo pabaigoje sakė, kad „tikriausiai“ pasigavo koronavirusą, nes pajuto simptomus po vienos kelionės į centrinę Europą.

Jungtinėje Karalystėje mirčių nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 skaičius trečiadienį išaugo iki 26 097, ir pagal letalinių atvejų skaičių šalis šiuo metu yra antra Europoje ir trečia pasaulyje. 

Nauji skaičiai pateikti vyriausybei pirmą kartą įtraukus į duomenis ne ligoninėse mirusius asmenis, įkaitant žmones, mirusius globos įstaigose.   

Tą pačią dieną buvo paskelbta netikėta žinia, kad 55 metų vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas, vos pirmadienį sugrįžęs į darbą po laimėtos nelengvos kovos su COVID-19, vėl tapo tėvu. 

Dauningo gatvei pranešus, kad premjero 32 metų partnerė Carrie Symonds keliais mėnesiais anksčiau laiko pagimdė sveiką berniuką, B.Johnsoną užgriuvo šalies ir užsienio politikų sveikinimų lavina.   

Visgi pastaruoju metu retai girdimas geras naujienas apkartino žinia, kad bendras šalyje nuo COVID-19 mirusių žmonių skaičius padidėjo 4 419 atvejų. Apie tai pranešta premjerui jaučiant vis didesnį spaudimą sušvelninti jau mėnesį šalyje galiojantį karantiną.   

Iki šiol Jungtinė Karalystė skelbė tik apie tuos mirties atvejus, kai aukoms koronaviruso infekcija būdavo nustatoma ligoninėse. Tai kėlė susirūpinimą, kad realus COVID-19 aukų skaičius šalyje gali būti gerokai didesnis.   

Antradienį Nacionalinės statistikos biuras pranešė, kad Anglijoje ir Velse per savaitę iki balandžio 17-osios užregistruotų mirties atvejų skaičius yra maždaug dvigubai didesnis už penkerių metų vidurkį ir didžiausias per vieną savaitę mirusių žmonių skaičius nuo 1993 metų.   

Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas trečiadienį pranešė, kad į bendrą nuo protrūkio pradžios kovo pradžioje mirusių žmonių skaičių įtraukti ne tik pastarąją parą nuo COVID-19 mirę asmenys, bet dar 3 811 anksčiau į duomenis neįtrauktų atvejų.  

„Šie duomenys nerodo staigaus naujų mirties atvejų skaičiaus šuolio“, – sakė jis žurnalistams. 

Iki trečiadienio 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku iš oficialių šaltinių naujienų agentūros AFP surinkti duomenys rodo, Jungtinė Karalystė pagal COVID-19 aukų skaičių aplenkė Prancūziją bei Ispaniją ir šiuo metu užima antrą vietą Europoje po Italijos, kur nuo šios ligos mirė 27 359 žmonės.    

Pagal mirčių skaičių pasaulyje pirmauja JAV, kur COVID-19 jau pareikalavo mažiausiai 60 853 gyvybių.

Jungtinėse Valstijose iki vėlyvo trečiadienio užregistruoti 2 502 nauji mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, rodo Johnso Hopkinso universiteto renkami duomenys.

Po dvi dienas fiksuoto naujų mirčių sumažėjimo sekmadienį ir pirmadienį per parą užregistruojamas COVID-19 aukų skaičius pastarąsias dvi dienas vėl išaugo.

Šalyje jau mirė mažiausiai 60 853 žmonės, užsikrėtę COVID-19, skelbia Baltimorėje įsikūręs universitetas.