Koronavirusas pasaulyje: COVID-19 ligos atvejų JAV viršijo milijoną

Priešakinėse gretose kovoje su naujuoju koronavirusu kritę Pakistano medicinos darbuotojai bus laikomi „tikėjimo kankiniais“, antradienį paskelbė šalies valdžia.

„Pakistano vyriausybė labai rimtai vertina medicinos darbuotojų, kovojančių su COVID-19, sveikatą ir likimą. Medicinos darbuotojams, kurie atidavė gyvybes kovoje su koronavirusu, suteikiamas šahido statusas“, – per šalies visuomeniniam radiją pranešė premjero specialusis padėjėjas Zafaras Mirza.

Naujausiais oficialias duomenimis, COVID-19 liga susirgo per pusantro šimto šalies medicinos įstaigų, besiskundžiančių apsaugos priemonių stygiumi, darbuotojų.

„Worldometers“ duomenimis, Pakistane – 92,5 tūkst. oficialiai patvirtintų COVID-19 atvejų ir 5,8 tūkst. mirčių nuo šios ligos.

Per pastarąją parą užsikrėtusiųjų virusu SARS-CoV-2 pasaulyje padaugėjo kiek daugiau nei 76 tūkst. – 9 tūkst. mažiau nei para anksčiau, antradienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Balandžio 28-ąją pasaulyje buvo 2,954 mln. oficialiai patvirtintų COVID-19 atvejų, 202,6 tūkst. mirčių nuo šios ūminės kvėpavimo takų ligos.

Per parą koronaviruso aukų padaugėjo 3,93 tūkstančio.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų ir su šia liga siejamų aukų – Europoje: atitinkamai 1,387 mln. ir 126,4 tūkstančio. Augimas per parą – atitinkamai 27,3 tūkst. ir 1,9tūkstančio.

Abiejuose Amerikos žemynuose užsikrėtusiųjų per parą padaugėjo 39,1 tūkst. iki 1,180 mln., mirusiųjų – 1,7 tūkst. iki 60,2 tūkstančio.

Trečias šioje liūdnoje statistikoje – Viduržemio jūros regionas: 171,2 tūkst. užsikrėtusiųjų (5,3 tūkst. naujų per pastarąją parą), 7,1 tūkst. mirčių (157).

Oficialiai patvirtintų koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos COVID-19 ligos atvejų Jungtinėse Valstijose skaičius perkopė milijoną – JAV užfiksuota maždaug trečdalis visų šio viruso infekcijų pasaulyje, skelbia „The Washington Post“.

JAV šia liga jau susirgo 1,022 mln. žmonių, praneša leidinys, remdamasis šalies valdžios institucijų, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų oficialių šaltinių duomenimis.

Ši liga Jungtinėse Valstijoje jau pasiglemžė 57,86 tūkst. gyvybių, tačiau, kaip teigia „The Washington Post“, šie skaičiai neatspindi realios padėties dėl pandemijos šalyje.

„The Washington Post“ antradienį paskelbė, jog prezidentas Donaldas Trumpas dar sausį ir vasarį žvalgybos pareigūnų buvo daugiau nei 12 kartų įspėtas apie naujojo koronaviruso pavojų, tačiau neteikė didelės reikšmės šiai grėsmei.

JAV eskadrinis minininkas „USS Kidd“, kurio daliai įgulos narių nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, antradienį atplaukė į San Diego uostą Kalifornijoje, rodo tarptautinės laivų stebėjimo sistemos ALS duomenys.

Nuo praeitos savaitės šiame laive, turinčiame 350 žmonių įgulą, nustatyta jau beveik 50 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Laivui, dalyvavusiam kovos su narkotikų kontrabanda operacijoje prie Centrinės Amerikos krantų, kariškiai sprendžia, kokių toliau veiksmų imtis, kad liga dar labiau neišplistų.

Pirmadienį JAV karinės jūrų pajėgos pranešė, kad koronavirusu užsikrėtė mažiausiai 47 „USS Kidd“ įgulos nariai. Prieš minininkui sugrįžtant į bazę jam į pagalbą atskubėjo desanto operacijų laivas „USS Makin Island“, turintis medikų brigadą.

„Šiuo metu 45 proc. „USS Kidd“ įgulos narių jau atlikti COVID-19 testai, iš jų 47 buvo teigiami, – sakoma karinio laivyno pranešime. – Du jūreiviai buvo evakuoti į JAV. Dar 15 jūreivių perkelti į laivą „USS Makin Island“, kur yra stebimi dėl stabilių simptomų. Ne vienas jų nelaikomas intensyviosios terapijos palatoje ir nėra prijungtas prie dirbtinio plaučių vėdinimo aparato.“

Dėl COVID-19 protrūkio karinio laivyno vadovybė nutarė skubiai pasiųsti „USS Kidd“ į artimiausią bazę. Laivas plaukė daugiau kaip 30 mazgų greičiu (56 km per valandą) greičiu.

„Kidd“ tapo jau antru amerikiečių karo laivu, kurį vykdant misiją jūroje apėmė koronavirusinės infekcijos protrūkis.

Kovo pabaigoje COVID-19 išplitus tarp atominio lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ įgulos narių laivas buvo nukreiptas į JAV karinių jūrų pajėgų bazę Guame. Nuo tada koronavirusu užsikrėtė beveik tūkstantis iš 4,8 tūkst. lėktuvnešio įgulos narių. Dauguma jų buvo išlaipinta į krantą ir laikomi karantine.

Italijoje per parą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pasveikusių žmonių skaičius antradienį buvo didesnis negu užfiksuotų naujų užsikrėtimo atvejų, rodo Civilinės saugos tarnybos duomenys.

Agentūra informavo, kad per pastarąją parą iš šalies gydymo įstaigų buvo išrašyta 2317 COVID-19 persirgusių žmonių, o patvirtintų naujų užsikrėtimo atvejų buvo apie 2100. Be to, 382 užsikrėtusieji mirė.

Nuo epidemijos pradžios Italijoje COVID-19 diagnozuota 201,5 tūkst. žmonių, iš kurių 27,3 tūkst. mirė, o beveik 69 tūkst. pasveiko. Šiuo metu ligoninėse gydoma 105,2 tūkst. infekuotųjų.

Italijos gydytojai jau kurį laiką stebi tam tikrą padėties stabilizavimąsi ir bendro ligos plitimo tempo mažėjimą.

Maždaug 200-ams rumunų, dirbančių vienoje skerdykloje Vokietijoje, testais nustatytas naujasis koronavirusas, antradienį pranešė Rumunijos užsienio reikalų ministerija.

Pranešime sakoma, kad visi užsikrėtusieji dirbo skerdykloje Birkenfelde Vokietijos pietvakariuose. 500 iš 700 tos skerdyklos darbuotojų yra rumunai.

„Vokiečių pareigūnai sako, kad 300 darbuotojų patvirtinta COVID-19, ir dabar jie laikosi karantino. Kol kas nėra tikslių duomenų dėl užsikrėtusiųjų pilietybės, bet dauguma jų (daugiau kaip 200) yra Rumunijos piliečiai“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad daugumai iš tų 200 „nepasireiškia jokie simptomai arba jie yra lengvi“.

Vokietijoje gyvenimas intensyvėja

+10

Ministerija tvirtino, kad užsikrėtusieji yra „ne sezoniniai darbininkai“, o skerdyklos subrangovų pasamdyti žmonės.

Rumunai sudaro reikšmingą maždaug 300 tūkst. sezoninių darbininkų, kasmet vykstančių į Vokietiją, dalį.

Europoje dėl koronaviruso krizės uždarius sienas, Vokietijos vyriausybė buvo priversta anksčiau šį mėnesį užsakytais lėktuvais parsiskraidinti tūkstančius rumunų.

Antradienį Rumunijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad „užsienyje esantys ir sunkioje padėtyje, įskaitant atvejus, kai neužtikrinamos jų teisės, atsidūrę Rumunijos piliečiai turėtų susisiekti su mūsų diplomatinėmis atstovybėmis“.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministerija antradienį informavo, kad mirus dar 586 ligoninių pacientams, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, bendras epidemijos aukų skaičius padidėjo iki 21 678.

Šis padidėjimas buvo reikšmingai didesnis nei ankstesnę dieną, kai buvo paskelbta apie 360 žmonių mirtį – mažiausiai nuo kovo pradžios. Vis dėlto antradienį paskelbtas skaičius yra daug mažesnis už paros aukų skaičius, skelbtus anksčiau šį mėnesį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį perspėjo dėl naujojo koronaviruso galimo poveikio Artimųjų Rytų konfliktų zonose ir paragino kitas regiono šalis nešvelninti karantino priemonių.

„Ši kova tapo dar sunkesnė virusui pasirodžius tokiose šalyse kaip Sirijos Arabų Respublika, Libija ir Jemenas“, – sakė PSO Viduržemio jūros regiono rytų padalinio direktorius Ahmedas al Mandhari.

Daug metų trunkantys neramumai ir konfliktai sunaikino sveikatos apsaugos infrastruktūrą šiose šalyse, todėl pažeidžiamoms populiacijoms didėja tikimybė sirgti infekcinėmis ligomis, sakė jis internetu iš Kairo vykusioje spaudos konferencijoje.

Kitas rimtas iššūkis šiose valstybėse yra politinis susiskaldymas, dažnai trukdantis dalytis informacija ir teikti humanitarinę pagalbą, pridūrė A.al Mandhari.

Jungtinės Tautos pastaraisiais metais padėtį Jemene vadina didžiausia pasaulio humanitarine krize. Šalyje milijonai žmonių kenčia dėl nepakankamos mitybos ir maisto saugos problemų.

Skurdus Jemenas kol kas yra paskelbęs apie vieną COVID-19 atvejį.

Sirija, kur devynerius metus vyksta pilietinis karas, deklaravo 43 COVID-19 atvejus.

„Scanpix“ nuotr./Konfliktas Libijoje

Libija, kur nuo 2011 metų, kai per kelių didžiųjų Vakarų valstybių remtą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi, viešpatauja chaosas ir vyksta kovos, pranešė apie 61 atvejį.

A.al Mandhari taip pat nepritarė pastarojo meto karantino priemonių švelninimui kai kuriose regiono šalyse.

Egiptas, Irakas ir Saudo Arabija neseniai sušvelnino komendanto valandą; šie sprendimai sutapo su musulmonų šventuoju Ramadano mėnesiu.

„Šis per ankstyvas fizinio atstumo priemonių atšaukimas tikriausiai nulems nekontroliuojamą naują COVID-19 perdavimo augimą ir stipresnę antrą atvejų bangą“, – sakė A. al Mandhari.

Rusijoje pavyko sulėtinti koronaviruso plitimą, bet nusiraminti dar anksti, nes užsikrėtimo atvejų pikas dar nepraėjo, antradienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Mums pavyko pristabdyti epidemijos plitimą“, – sakė prezidentas pasitarime dėl kovos su koronavirusu šalies regionuose.

Pasak jo, „tai – rezultatas mūsų bendro darbo, atsakingumo milijonų šalies piliečių, kurie įsiklausė į gydytojų ir specialistų rekomendacijas, rūpinasi savo sveikata ir saugo artimuosius, laikosi valdžios institucijų nurodymų“.

Prezidentas pabrėžė, kad „kasdien registruojamų naujų patvirtintų ligos atvejų skaičius maždaug stabilizavosi“.

Rusijoje augant užsikrėtusiųjų skaičiui, kova su pandemija nesustoja

+9

„Tačiau tai neturi mūsų nuraminti. Padėtis išlieka labai sudėtinga. Specialistai, mokslininkai – o mes nuolat palaikome su jais kontaktą, deriname mūsų planus ir veiksmus – sako, kad pikas dar nepraėjo“, – tęsė V.Putinas.

„Mūsų laukia naujas, veikiausiai labiausiai įtemptas kovos su epidemija etapas.  Užsikrėtimo pavojus pasiekė aukščiausią ribą, grėsmė, viruso keliamas mirtinas pavojus išlieka“, – nurodė jis.

V.Putinas pridūrė, kad ne pačios būtiniausios įmonės liks uždarytos mažiausiai iki gegužės 11 dienos.

„Mūsų laukia virtinė didelių gegužės švenčių [Gegužės 1-oji ir Pergalės diena gegužės 9-ąją].  Tarp jų – darbo dienos  – gegužės 6-toji, 7-oji ir 8-oji. Žinome, kad, esant įprastai padėčiai, daugelis nedirbtų, pasiimtų išeiginių arba eitų atostogų. Tačiau dabar negalima rizikuoti. Todėl manau, kad teisinga būtų šias tris dienas paskelbti nedarbo dienomis, išsaugant darbo užmokestį“, – pareiškė Rusijos vadovas.

„Vis dėlto noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad [reikia] griežtai laikytis profilaktinių priemonių, dabar įvestų regionuose“,  – pabrėžė jis.

Prezidentas taip pat paliepė pareigūnams parengti naują „skubių priemonių paketą ekonomikai palaikyti“.

Antradienį Rusija paskelbė nustačiusi dar 6,4 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, o bendras jų skaičius išaugo iki 93 558, tai yra, daugiau negu Kinijoje ir Irane kartu sudėjus. Vis tik patvirtintų koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius išlieka gana mažas, palyginus su kitomis šalimis. Antradienį buvo paskelbt, kad COVID-19 šalyje pareikalavo iš viso 867 žmonių gyvybių.

Balandžio pradžioje V. Putinas paskelbė nedarbo savaitę ir paragino Rusijos gyventojus likti namuose, kad būtų sustabdytas viruso plitimas.

Atskiri regionai įsivedė skirtingų karantino priemonių. Ypač griežtų suvaržymų buvo įvesta Maskvoje, labiausiai paveiktoje šio protrūkio.

Su įtariamais koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejais siejamas mirčių skaičiaus šuolis Jungtinės Karalystės slaugos namuose prisidėjo prie to, kad Anglijoje ir Velse iki balandžio vidurio buvo užregistruotas rekordinis mirčių skaičius, rodo antradienį paskelbti duomenys.

Nacionalinio statistikos tarnybos (ONS) duomenimis, per savaitę iki balandžio 17 dienos buvo registruota 22 351 mirtis – 3 835 atvejais daugiau nei ankstesnę savaitę. Be to, šis skaičius buvo 11 854 atvejais didesnis nei penkerių metų didžiausiu mirtingumu pasižymėjusių savaičių vidurkis, skaičiuojant nuo nuo 1993 metų.

Publikacija, kurioje duomenys iš Škotijos ir Šiaurės Airijos nėra įtraukti, paskelbta kilus susirūpinimui, kad oficialiai skelbiami ne visi mirties nuo koronaviruso atvejai, o tik tie, kai COVID-19 infekcija pacientui patvirtinama ligoninėje.

Remiantis ONS, vien Anglijoje iki balandžio 17 dienos registruotos 21 284 mirtys, susijusios su koronavirusu, tuo metu Anglijos nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba tą dieną pranešė, kad oficialiai mirė 13 917 asmenų. 

Jungtinė Karalystė per koronaviruso pandemiją

+7

Pirmadienį vyriausybė pranešė, kad Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos ligoninėse mirė 21 092 pacientai, kuriems tyrimais buvo patvirtintas koronavirusas.

Slaugos kokybės komisija (CQC), renkanti duomenis apie mirčių skaičių Anglijos slaugos namuose, nurodė, kad iki balandžio 24 dienos buvo registruoti 4 343 mirčių, susijusių su COVID-19, atvejai, nors paprastai oficiali mirties atvejų registracija vėluoja „2–3 dienomis“. 

Susidaryti tikrą vaizdą apie mirčių nuo COVID-19 skaičių Didžiojoje Britanijoje yra gana sudėtinga, nes autonomiją turinčios Škotijos ir Šiaurės Airijos administracijos mirčių ne ligoninėse atvejus skelbia atskirai. 

Dėl šios priežasties ir laiko tarp mirčių registracijos ir oficialaus pranešimo skirtumų britų žiniasklaidoje skelbiami skaičiai skiriasi.

Tačiau bendri atskirai ONS ir JK vyriausybės pateikti duomenys rodo, kad Britanija yra ne ką mažiau paveikta potencialiai mirtino koronaviruso nei kaimyninės Europos šalys, o gal net daugiau.

Remiantis naujienų agentūros AFP duomenimis, gautais iš oficialių šaltinių iki antradienio 14 val. Lietuvos laiku, Italijoje nuo koronaviruso mirė 26 977 žmonės, Ispanijoje – 23 822, o Prancūzijoje – 23 293.

Pirmadienį 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku Jungtinė Karalystė tylos minute pagerbė svarbiausių tarnybų darbuotojus, mirusius nuo koronaviruso.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat prisijungė prie šios akcijos Dauniningo gatvėje, vos pirmadienį sugrįžęs į darbą po laimėtos nelengvos kovos su COVID-19 infekcija.

Liuksemburgo pareigūnai ketina patikrinti visus šalies gyventojus, aiškinantis, ar jie yra užsikrėtę naujuoju koronavirusu, pranešė Europos žiniasklaida.

Visuotinį testavimą ketinama pradėti gegužės 19 dieną; planuojama, kad jis užtruks mėnesį.

Gyventojai bus tikrinami 17-oje specialiai įrengtų medicininių stočių. Per dieną bus atliekama iki 20 tūkst. testų.

Liuksemburge gyvena maždaug 600 tūkst. žmonių. Per COVID-19 pandemiją šalyje užregistruota 3,7 tūkst. užsikrėtimo ir beveik 90 mirties atvejų.

ranas antradienį pranešė, kad šalyje mirė dar 71 naujuoju koronavirusu užsikrėtęs žmogus, o per parą registruota daugiau nei tūkstantis naujų infekcijos COVID-19 atvejų.

Bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius šalyje pasiekė 5 877. Iranas yra labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi šalis Viduriniuose Rytuose.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras pranešė, kad per parą registruota 1 112 naujojo viruso, sukeliančio COVID-19 infekciją, atvejų.

Iš viso nuo vasario vidurio, kai buvo pranešta apie pirmuosius COVID-19 atvejus šalyje, Irane registruoti 92 584 užsikrėtimo atvejai.

„Scanpix“ nuotr./Teheranas

Pasak Irano, 72 439 į ligones dėl viruso paguldyti pacientai jau pasveiko ir buvo išrašyti iš gydymo įstaigų.

Prieš dieną ministerija skelbė, kad per parą buvo užregistruotas 991 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, o kasdien patvirtinamų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pirmą kartą nuo kovo 11 dienos nesiekė tūkstančio.

Valstybinė televizija antradienį parodė reportažą iš Teherano maisto parduotuvių, kur iškabinėti plakatai ragino klientus laikytis saugaus atstumo.

„Dauguma nesilaiko šių instrukcijų“, – sakė vienas pardavėjas reportaže.

Vienas autobuso vairuotojas skundėsi keleiviais, kurie taip pat nesilaiko vyriausybės nurodymų.

„Žmonės visada moka grynaisiais“, – sakė jis, neslėpdamas susirūpinimo dėl pareigūnų nerekomenduojamo atsiskaitymo būdo, kuris didina viruso plitimo pavojų.

Irano vyriausybė, siekdama sustabdyti viruso plitimą, kovą uždarė mokyklas, universitetus, kino teatrus, stadionus ir kitas masinių susibūrimų vietas.

Tačiau nuo balandžio 11 dienos vyriausybė palaipsniui atidarinėja parduotuves ir panaikino judėjimo šalies viduje apribojimus.

Mečetės ir toliau lieka uždarytos, nors šiitiškoje respublikoje jau prasidėjo musulmonų pasninko mėnuo Ramadanas.

Irano pareigūnai perspėja dėl galimos viruso protrūkio „antrosios bangos“ šalyje.

Baltarusija tikisi sulaukti iki 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės išorinės finansinės paramos kovai su naujojo koronaviruso sukeliama COVID-19 liga, pareiškė šios šalies pirmasis viceministras.

„Tarptautinės finansų organizacijos yra pasirengusios paskirstyti išteklius. Mes jau pradėjome derybas su visomis jomis. Galime tikėtis 2-2,5 mlrd. JAV dolerių. Daugelis jų prašo vyriausybės garantijų, ir, manau, kad mes tai padarysime“ – sakė Dmitrijus Krutojus.

Jis pabrėžė, jog Baltarusija sąmoningai padidins užsienio skolos ribą.

„Dabar pas mus valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis yra daug mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį“, – pridūrė Baltarusijos vicepremjeras.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Baltarusijoje patvirtinta daugiau kaip 12,2 tūkst. COVID-19 atvejų, 79 su šia liga siejamų ligų.

Jungtinių Tautų nuolatinė koordinatorė Baltarusijoje Joanna Kazana-Wisniowiecki paragino šios šalies valdžią paisyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų ir nedelsiant įvesti griežtesnes fizinio atstumo priemones.

„Nepaisant vyriausybės ir tarptautinių partnerių aktyvių pastangų, šiuo metu Baltarusijoje matome infekcijos COVID-19 protrūkio raidą, kurią charakterizuoja pastovus ir didėjantis lokalus plitimas“, – sakoma J.Kazanos-Wisniowiecki pareiškime, paskelbtame JT interneto svetainėje Baltarusijoje.

JT koordinatorė nurodė, kad patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius Baltarusijoje auga geometrine progresija. Iki balandžio 26-osios šalyje buvo užregistruota per 10 tūkst. užsikrėtimo atvejų, o prieš mėnesį, kovo 26-ąją, COVID-19 atvejų buvo tik 86.

Dabar, pasak J.Kazanos-Wisniowiecki, be medikų ir vyriausybės ryžtingų testavimo, atsekimo ir izoliacijos veiksmų ir medicinos darbuotojų „didvyriškų pastangų“ reikia imtis „skubių ir plačių priemonių dėl fizinio atstumo reikalavimų griežtinimo“.

PSO rekomenduoja įvesti fizinio atstumo priemones ir atidėti visus masinius renginius, sudaryti galimybes dirbti iš namų ir mokyti nuotoliniu būdu, sustabdyti įmonių, kurios teikia ne pirmo būtinumo paslaugas, darbą, priminė koordinatorė.

PSO taip pat ragina riboti nebūtiną judėjimą, ypač didelės rizikos grupėms priklausančių ir pažeidžiamų asmenų judėjimą, įskaitant išvykas į užmiestį, kaimus ir į vasarnamius.

Koronavirusas plinta ir Baltarusijoje, bet čia gyvenimas nestoja

+5

Socialinio atstumo priemonės „gali padėti užkirsti kelią viruso plitimui ir jį lėtinti“, sakė J. Kazana-Wisniowiecki. Pasak jos, medicinos įstaigos „šį laiką gali išnaudoti tam, kad parengtų išteklius: medicinos darbuotojus, lovas ligoninėse, izoliuotas palatas, reanimacijos ir intensyviosios slaugos skyrius, apsaugos priemones... užsikrėtimo atvejų daugėjimui“.

J.Kazana-Wisniowiecki taip pat pažymėjo, kad JT agentūros fondai ir plėtros programos Baltarusijoje yra atsakingi už paraiškas, kurias teikia Sveikatos apsaugos ministerija, Darbo ir socialinės apsaugos ministerija, partneriai Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus draugijoje, kitos su COVID-19 kovojančios ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes remiančios įstaigos ir organizacijos.

Ortodoksų Velykos Baltarusijoje

+2

„Visiems mums vaizdas aiškus – COVID-19 kaip negailestingas žudikas atakuoja šalis ir žmones. Virusas gali būti mirtinas, net jei esate jaunas ir stiprus. Deja, būna ir taip, kad nežinote, ar turite virusą, bet galite būti jo nešiotojas ir platintojas. Nėra nieko brangiau už gyvybę. Prašom likti namie, kad sustabdytumėte COVID-19. Tai padės medikams, įmonėms ir pagalbos tarnybų darbuotojams dirbti savo darbą ir dorotis su krize“, – sakė JT koordinatorė.

Balandžio 28 dieną buvo paskelbta apie 919 per praėjusią parą Baltarusijoje užregistruotų naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, kurie bendrą COVID-19 atvejų skaičių šalyje padidino iki 12 208.

Per pastarąsias 24 val. šalyje užregistravus keturis naujus mirties atvejus, ligos aukų skaičius šalyje padidėjo iki 79.

Egipto prezidentas Abdelis Fattahas al Sisi antradienį nurodė dar trims mėnesiams pratęsti jau seniai paskelbtą nepaprastąją padėtį, atsakant į koronaviruso epidemiją ir siekiant užtikrinti saugumą šalyje.

Nepaprastoji padėtis visame Egipte buvo paskelbta 2017 metų balandį, kai per džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ vietos padalinio surengtus du sprogdinimus koptų bažnyčiose žuvo dešimtys žmonių. 

Nepaprastoji padėtis pratęsiama vyriausybei siekiant sustabdyti koronaviruso pandemijos plitimą daugiausiai gyventojų turinčioje arabų pasaulio šalyje.

„Atsižvelgiant į sunkią sveikatos ir saugumo padėtį... nuo antradienio, balandžio 28 dienos, nepaprastoji padėtis visoje šalyje pratęsiama dar trims mėnesiams“, – sakoma prezidento dekrete, kurį praeitą naktį paskelbė oficialus leidinys.

Egipto sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 100 mln. gyventojų turinčioje šalyje iš viso užregistruoti 4 782 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, iš jų 337 - mirtini. Dar 1 236 užsikrėtę žmonės jau pasveiko. 

Nepaprastoji padėtis suteikia policijos pareigūnams didesnių įgaliojimų suimti ir sulaikyti asmenis, suvaržo konstitucines žmonių laisves, tokias kaip žodžio ir susirinkimų laisvė.

Praėjusią savaitę valstybinė žiniasklaida pranešė, kad parlamentas pritarė nepaprastosios padėties įstatymo pataisoms, išplėsdamas prezidento galias viruso plitimui pažaboti.

Pataisos suteikia prezidentui teisę uždaryti mokyklas, sustabdyti valstybinio sektoriaus įstaigų darbą, riboti žmonių susibūrimus, karantinuoti į šalį atvykstančius asmenis ir įpareigoti privačias medicinos įstaigas prisidėti prie valstybinės sveikatos apsaugos sistemos darbo.

Antradienio pranešime apie nepaprastosios padėties pratęsimą ginkluotosioms ir policijos pajėgoms nurodyta „imtis būtinų priemonių terorizmo ir jo finansavimo atžvilgiu“.

Egiptas daug metų kovoja su džihadistų sukilimu, kuris kilo A. F. Sisi kariuomenei 2013 metais nuvertus islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Mursi.

Daugiausia išpuolių vyksta šiauriniame Sinajaus pusiasalyje, kur nepaprastoji padėtis buvo įvesta 2014 metų spalį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo informaciją iš Nyderlandų žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos, kad dviejuose audines laikančiuose ūkiuose nugaišo keletas laikomų gyvūnų. Epidemiologinį tyrimą ir rizikos vertinimą atlikusi Nyderlandų kompetentinga institucija šį užsikrėtimą sieja su galimu audines prižiūrėjusių asmenų užsikrėtimu COVID-19.

Pranešama, kad kiek anksčiau viename iš ūkių šiuos gyvūnus prižiūrintys asmenys buvo užsikrėtę naujuoju koronavirusu, kitame ūkyje dirbantis asmuo turėjo į gripą panašių simptomų.

Specialistų manymu, yra įmanoma, kad artimo kontakto metu COVID-19 užsikrėtęs žmogus virusą perduotų gyvūnui. Jautriomis šiam virusui laikomos naminės ir laukinės katės. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad gyvūnų užsikrėtimas rizikos žmonių sveikatai nekelia.

Kaip informavo Nyderlandų atsakingos institucijos atstovai, šiuo metu audinių sveikatos būklė yra atidžiai stebima, numatoma imti papildomus gyvūnų ir aplinkos mėginius, siekiant atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus. Tačiau audinių laikymo vietos nekelia pavojaus žmonių sveikatai, taip pat nėra jokio pagrindo nerimauti, kad virusas gali išplisti už minėtų dviejų audinių laikymo ūkių ribų.

Serbijoje pirmą kartą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio pradžios susirinko parlamentas, šalyje ir užsienyje pasigirdus kritikai, kad ekstremali padėtis šioje Balkanų valstybėje buvo įvesta be parlamentarų pritarimo.

Dauguma opozicinių partijų boikotavo antradienio sesiją, per kurią atgaline data turi būti patvirtintos griežtos karantino priemonės, įvestos kovo viduryje.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sulaukė Europos Sąjungos ir serbų opozicijos kaltinimų demokratijos ir žiniasklaidos laisvių varžymu ekstremalia padėtimi. Nors oficialiai Serbija siekia narystės ES, ji nuosekliai krypsta Rusijos ir Kinijos link.

Valdžia iš dalies pradėjo švelninti griežtas taisykles leisdama dirbti kai kurioms kompanijoms ir kai kuriais atvejais išeiti iš namų vyresniems nei 65 metų žmonėms, bet taip pat paskelbė 83 komendanto valandas ateinančiam Gegužės 1-osios savaitgaliui.

Serbijoje užregistruota daugiau kaip 8 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant 85 mirties atvejus.

Latvijos informacinių technologijų bendrovės šiuo metu kuria kornavirusu užsikrėtusių asmenų kontaktų paieškos programą, kuri turėtų būti parengta iki gegužės vidurio, antradienį pranešė „MakIT“ valdybos pirmininkas Arvis Zeile.

A.Zeile pažymėjo, kad naujoji programa testuojama jau maždaug tris savaites, siekiant įsitikinti, kad veiks visose operacinėse sistemose ir atitiks visus epidemiologinius reikalavimus.

Pasak A.Zeile, koronavirusu užsikrėtusių asmenų kontaktų paieškos programa pasiūlys praktišką ir saugų informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sprendimą, kuris bus itin naudingas Ligų prevencijos ir kontrolės centro epidemiologams bei leis efektyviau nustatyti COVID-19 sergančių pacientų kontaktus. 

Vartotojai galės įdiegti programą savo mobiliuosiuose įrenginiuose, o naudodama „Bluetooth“ technologiją programa aptiks kitus įrenginius, esančius dviejų metrų atstumu nuo mobiliojo prietaiso.

IT specialistas paaiškino, kad kontaktų paieškos programoje bus naudojami užšifruoti duomenų mainai, siekiant užtikrinti, kad nebus atskleistos žmonių tapatybės. Asmeniui, užsikrėtusiam koronavirusu, bus suteiktas specialus kodas, kuris turės būti įvestas į programą, kad būtų paleistas kontaktų stebėjimo mechanizmas. Programa saugos duomenis 14 dienų, tada jie bus automatiškai ištrinti.

Pasak A.Zeile, geografiniai duomenys nebus apdorojami ar kur nors perduodami.

Tuo tarpu mobiliojo ryšio operatorės „Latvijas Mobilais Telefons“ (LMT) viceprezidentas Ingmaras Pukis, pažymėjo, kad norint perduoti programoje sukauptą informaciją Ligų prevencijos ir kontrolės centrui, kuriam priklausys programa, bus reikalingas vartotojų sutikimas.

Programa bus nemokama, o jos naudojimas – savanoriškas. Programa bus pasitelkta tik kovai su COVID-19 plitimu. 

Programa bus naudojama laikantis Europos Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, pažymėjo „Latvijas Mobilais Telefons“ atstovas.

Tarp privataus sektoriaus įmonių, prisidėjusių prie programos kūrimo, yra „Latvijas Mobilais Telefons“, „MakIT“, „TestDevLab“, „Zippy“, „Vision“ ir „IT centrs“, taip pat nevyriausybinės organizacijos „TechHub Riga“ įkūrėjas Andris Berzins.

Tuo tarpu tarp akademinio ir viešojo sektoriaus atstovų, palaikančių šios programos kūrimą, yra prezidentas Egils Levits ir Valstybės kanceliarija, Ligų prevencijos ir kontrolės centras, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centras (StratCom) ir Latvijos universitetas.

Taip pat prie programos kūrimo prisidėjo tokie skaitmeninės komunikacijos partneriai kaip „Nord DDB Riga“, „Deep White“, „Wrong“ ir „Mobilly“.

Pasaulyje koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo jau daugiau kaip 210 tūkst. gyvybių, o 85 proc. jų tenka Europai ir JAV, antradienį rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys. 

Iš viso nuo praėjusių metų pabaigos, kai COVID-19 protrūkis prasidėjo Kinijoje, pasaulyje užregistruota 210 930 mirčių ir 3 027 853 užsikrėtimo atvejai.

Smarkiausiai nuo viruso nukentėjusiame Europos žemyne užfiksuotos 126 793 mirtys ir 1 404 171 užsikrėtimo atvejis.

Pagal mirčių skaičių pirmauja JAV, kur COVID-19 pareikalavo 56 253 gyvybių, Italija, netekusi 26 977 žmonių gyvybių, Ispanija, kur mirė 23 822 pacientai, Prancūzija, kur patvirtintos 23 293 mirtys, ir Jungtinė Karalystė, kur virusas nusinešė 21 092 gyvybes.

Ispanijoje užfiksuotas 301 naujas mirties nuo koronaviruso atvejis – mažiau nei per ankstesnę parą, o bendras aukų skaičius pasiekė 23 822, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pagal mirties atvejų skaičių trečioje vietoje po Jungtinių Valstijų ir Italijos esančioje šalyje jau penktą dieną iš eilės nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 miršta mažiau nei 400 pacientų.

Ispanijoje nuo kovo 14 dienos galioja griežtas visuotinis karantinas, kuriuo siekiama apriboti užkrato plitimą. Ispanų vyriausybė neseniai pratęsė suvaržymų galiojimą iki gegužės 9 dienos.

Zumapress / Scanpix nuotr./Madridas, Ispanija

Pareigūnai mano, kad epidemijos pikas įvyko balandžio 2 dieną, kai paros aukų skaičius buvo 950.

Epidemijos „raida buvo labai sparti, kalbant apie mirusiųjų skaičių, ir tai yra gerai“, – per spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos nepaprastųjų situacijų koordinatorius Fernando Simonas.

Beveik 47 mln. Ispanijos gyventojų daugiau kaip šešias savaites gyveno vieno griežčiausių pasaulyje karantino sąlygomis, kai išeiti iš namų buvo leidžiama tik suaugusiesiems ir tik norint nusipirkti maisto, vaistų ar pavedžioti šuns.

Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) turėtų vėliau antradienį pristatyti planus dėl izoliavimo režimo švelninimo.

Sekmadienį jaunesniems nei 14 metų vaikams po šešių savaičių draudimo pagaliau leista išeiti į lauką pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu prižiūrint vienam iš tėvų.

Ispanijoje iki šiol užregistruota daugiau kaip 210 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Tai antras pagal dydį skaičius pasaulyje, bet Sveikatos apsaugos ministerija registruoja tik tyrimais patvirtintus užsikrėtimo atvejus.

Pasveikusių COVID-19 pacientų skaičius Ispanijoje dabar viršija 102 500.

Iki praėjusios savaitės pabaigos vyriausybė taip pat įtraukdavo į sąrašą asmenis, kurių kraujyje būdavo nustatoma antikūnų prieš virusą.

Pirmadienį vyriausybė pradėjo antikūnų paplitimo tyrimą, per kurį bus patikrinta 60 tūkst. žmonių, kad surinktų informacijos apie tikrąjį su virusu susidūrusių gyventojų, kurių organizme atsirado atitinkamų antikūnų, skaičių.

Baltarusijoje per pastarąją parą nustatyti dar 919 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 12 208, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Be to, šalyje mirė dar keturi žmonės, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, o bendras aukų skaičius išaugo iki 79.

Ministerijos teigimu, iki antradienio ryto šalyje atlikti 161 028 COVID-19 testai.

Pasveiko ir iš ligoninių jau išrašyti 1 993 pacientai, gydyti nuo COVID-19.

Pekinas antradienį apkaltino JAV politikus „įžūliu melu“ apie pasaulį apėmusį koronaviruso protrūkį, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus reikalauti iš Kinijos kompensacijos už pandemijos padarytą žalą.

„Jie teturi vieną tikslą: išvengti atsakomybės už savo prastas epidemijos prevencijos ir kontrolės priemones ir nukreipti visuomenės dėmesį“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas.

Ohajuje antradienį vyksiantys Demokratų partijos prezidento rinkimų kampanijos pirminiai rinkimai taps pirmuoju rimtu balsavimo paštu per pandemiją išbandymu ir pamoka kitoms valstijoms, kaip organizuoti vieną kertinių demokratinės valdymo sistemos procesų per sveikatos krizę.    

Pasirengimas balsavimui nebuvo lengvas ir sklandus, valstijos pareigūnams bandant suderinti rinkimų įstatymų nuostatas ir būtinybę apsaugoti piliečius ir rinkimų darbuotojus nuo koronaviruso.  

Praėjusį mėnesį Ohajuje turėję įvykti pirminiai rinkimai paskutinę minutę buvo atidėti. Šis žingsnis sukėlė didžiulę sumaištį ir buvo apskųstas teismui. 

Valstijos rinkimų pareigūnai turėjo išsiųsti balsalapius visiems rinkėjams, kurių užpildytus prašymus paštu gavo iki balandžio 25-osios vidurdienio. Rinkėjai vėliausiai antradienį turi pažymėtus balsalapius išsiųsti atgal rinkimų pareigūnams.     

Pagrindiniams Joe Bideno varžovams jau pasitraukus iš kovos dėl teisės tapti Demokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose, antradienio balsavimo rezultatai didelės intrigos nekelia. Tačiau balsavimo procesas Ohajuje atidžiai analizuojamas siekiant įvertinti, kaip reikėtų organizuoti rinkimus, jeigu pandemija nesibaigtų.        

Valstijos pasirinko visiškai skirtingus kelius. Viskonsine anksčiau šį mėnesį surengtuose pirminiuose rinkimuose rinkėjams teko eiti atiduoti balso į balsavimo apylinkes. Tuo metu Niujorkas pirmadienį pranešė, kad atšauks į birželio pabaigą nukeltus pirminius rinkimus.    

Kai kurių valstijų gubernatoriai sakė esantys pasirengę svarstyti galimybę per lapkritį vyksiančius visuotinius rinkimus organizuoti tik balsavimą paštu. Šiai idėjai griežtai nepritaria prezidentas Donaldas Trumpas.

Nacionalinės valstijų įstatymų leidėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu penkiose valstijose per visus rinkimus balsuojama tik paštu: Kolorade, Havajuose, Oregone, Vašingtone ir Jutoje.   

Ohajo valstijos sekretorius Frankas LaRose'as prieš balsavimą įspėjo, kad procesas gali būti ne visiškai sklandus.  

„Daugelis dalykų bus kaip per įprastus rinkimus, tačiau ne viskas“, – sakė jis viename interviu praėjusią savaitę.  

Tačiau ne visi balsai Ohajuje bus atiduoti paštu. Šios valstijos rinkimų įstatymai numato, kad rinkėjai, iki įstatymų nustatyto termino negavę balsalapių paštu, turi teisę atiduoti balsą tiesiogiai. Tai reiškia, kad iki antradienio popietės negavę balsalapio, jie gali atvykti atiduoti balso į apygardos rinkimų komisijas arba kreiptis į teismą.      

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad vis daugiau amerikiečių palaiko balsavimą paštu. Remiantis nauja naujienų agentūros AP ir sociologinių tyrimų centro NORC apklausa, demokratai labiau nei respublikonai linkę pasisakyti už tai, kad jų valstijose per rinkimus būtų balsuojama tik paštu (atitinkamai 47 ir 29 proc.). 2018 metais tokią idėją palaikė perpus mažiau demokratų, o jos šalininkų abiejose partijose požiūriai iš esmės sutapo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas per debatus

F.LaRose'as ir valstijos gubernatorius respublikonas Mike'as DeWine'as seniai pasisako už tai, kad būtų išplėstos balsavimo paštu galimybės. Tačiau politinė dinamika gali pasikeisti, koronavirusui keičiant politinį kraštovaizdį.  

D.Trumpas neseniai griežtai pasisakė prieš galimybių balsuoti paštu išplėtimą. Šią jo poziciją palaiko nemažai respublikonų. Maždaug du trečdaliai respublikonų nerimauja, kad toks balsavimo būdas potencialiai gali atverti kelią sukčiavimui, rodo AP ir NORC tyrimo rezultatai.

Prieš du mėnesius maždaug tiek pat respondentų įvardijo sukčiavimą kaip rimtą rinkimų proceso Jungtinėse Valstijos problemą. Visgi sukčiavimas per rinkimus čia nėra dažnas.   

Antradienio balsavimas Ohajuje neturės įtakos Demokratų partijos pirminių rinkimų rezultatams, nes buvęs viceprezidentas J.Bidenas yra vienintelis iš kovos nepasitraukęs kandidatas. Turint galvoje, kad išankstinis balsavimas prasidėjo vasario 19 dieną, Vermonto senatorius Bernie Sandersas taip pat gali užsitikrinti Ohajo delegatų paramą, nors prieš beveik tris savaites sustabdė savo rinkimų kampaniją.     

B.Sandersas sakė, jog norėtų užsitikrinti kiek įmanoma didesnį skaičių delegatų, kad turėtų daugiau įtakos sprendžiant dėl partijos programos per Demokratų nacionalinį suvažiavimą. Visgi jis jau išreiškė palaikymą J.Bidenui.   

Buvęs viceprezidentas yra sakęs, kad dėl koronaviruso epidemijos iš birželio į rugpjūtį perkeltą suvažiavimą gali tekti rengti virtualiai.   

Tradiciškai svyruojantis Ohajas per pastaruosius rinkimų ciklus tapo labiau respublikoniškas. 2016-aisiais D. Trumpas čia iškovojo pergalę stebėtinai didele 8 procentinių punktų persvara. Per dvejus ankstesnius prezidento rinkimus pergalę Ohajuje šventė demokratas Barackas Obama 

Austrijoje dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio įvestas karantinas galios iki balandžio pabaigos, antradienį pranešė žiniasklaida, remdamasi šalies sveikatos apsaugos ministro Rudolfo Anschoberio pareiškimu.

Anot jo, nuo gegužės austrams bus leidžiama rinktis iki 10 žmonių grupėmis, o visose viešose vietose bus rekomenduojama laikytis socialinio atstumo.

Anksčiau buvo pranešta, kad Austrija ruošiasi palaipsniui atidaryti mokyklas, uždarytas dėl koronaviruso pandemijos.

Planuojama, kad nuo ateinančio pirmadienio pamokas lankys apie 100 tūkst. vyresniųjų klasių mokinių, o gegužės 18 dieną mokyklas lankyti vėl pradės dar 700 tūkst. vaikų. Birželio 3 dieną numatytas dar vienas apribojimų sušvelninimo etapas, kai klasėse bus laukiami specializuotų ir politechninių švietimo įstaigų mokiniai.

Šalies valdžia taip pat anksčiau pažadėjo nuo gegužės 15-osios atidaryti barus ir restoranus Austrijoje, jei iki to laiko COVID-19 sergamumo lygis išliks žemas. Be to, nuo tos pačios dienos gali atsinaujinti pamaldos bažnyčiose.

Anksčiau šį mėnesį Austrijoje vėl atvėrė savo duris kai kurios parduotuvės ir paslaugų įmonės.

Šioje Alpių valstybėje nuo epidemijos pradžios nustatyta 15,2 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 549 mirties atvejai.

Estijoje per praėjusią parą nustatyta 13 naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, bet neužregistruota nė vienos mirties, antradienį praneša Sveikatos departamentas.

Per praėjusią parą šalyje ištirti 1 124 ėminiai, o iš viso atlikti 49 527 testai.

Estijoje patvirtinta 1 660 užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

91 asmuo yra hospitalizuotas, devyni iš jų prijungti prie plaučių ventiliavimo aparatų. Iš ligoninių išrašyti 240 pacientų.

Iš viso šalyje koronavirusas pareikalavo 50 gyvybių.

Estijos vyriausybė, reaguodama į COVID-19 krizę, pirmadienį preliminariai patvirtino platų finansavimo priemonių paketą, turintį paskatinti daugelį sulėtėjusios ekonomikos sričių.

Ministrų kabineto atstovai patikino, kad parama bus skirstoma laikantis sąžiningumo ir skaidrumo principų. Šiam tikslui bus viešinami išmokas gaunančių bendrovių pavadinimai.

Be to, parama bus tiekiama laikantis dėl koronaviruso pandemijos sušvelnintų Europos Sąjungos finansinių taisyklių, tačiau Estijos parengtoms priemonėms dar turi uždegti žalią šviesą Briuselis.

COVID-19 krizės metu valstybė žada remti tik mokesčius iki kovo vidurio sumokėjusias, ar artimiausiu metu ketinančias sumokėti, įmones.

Tarp estų vyriausybės preliminariai priimtų priemonių yra parama tokioms sritims kaip švietimas ir darbas su jaunimu, taip pat kultūra ir sportas. Be to, nuspręsta paremti žemės ūkio sektorių bei religines organizacijas.

Vyriausybė taip pat preliminariai patvirtino paramą regionų projektams, griovimo ir renovacijos darbams, taip pat smulkioms įmonėms ir turizmo sektoriui.

Galiausiai, numatytas finansavimas naujosios kartos elektroninių ryšių tinklo vystymui ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai.

Latvijoje per praėjusią parą nustatyta 18 naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje padidėjo iki 836, antradienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Nuo epidemijos pradžios Latvijoje atlikta 51 561 testas dėl koronaviruso. 

Nuo COVID-19 šalyje pasveiko 267 žmonės, 13 asmenų mirė.   

Praėjusią parą dėl koronaviruso buvo hospitalizuoti keturi žmonės. Šalies ligoninėse dėl COVID-19 šiuo metu gydomi 45 pacientai, iš kurių keturi yra sunkios būklės, o likusiųjų būklė vertinama kaip vidutinio sunkumo.     

Iki šiol iš ligoninių išrašyti 80 pasveikusių asmenų. 

Vokietijoje per praėjusią parą nustatyti 1,1 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, pranešė epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas (RKI). 

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje išaugo iki 156,3 tūkstančio.  

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalyje pradėjo augti COVID-19 epidemijos užkrečiamumo lygis. Šiuo metu dešimt sergančiųjų vidutiniškai užkrečia tokį pat skaičių žmonių. Anksčiau balandį šis rodiklis buvo mažesnis: dešimt sergančiųjų užkrėsdavo apie septynis žmones.        

Užkrečiamumo rodiklis padidėjo Vokietijai praėjusią savaitę sušvelninus dalį suvaržymų.

Nuo epidemijos pradžios Vokietijoje dėl COVID-19 sukeltų komplikacijų jau mirė 5,9 tūkst. žmonių.  

Estijoje nuo gegužės 2 dienos lankytojus vėl priims muziejai po atviru dangumi ir lauko parodos, taip pat bus atšauktas draudimas užsiimti sportine veikla lauke, pirmadienį pranešė visuomeninis transliuotojas ERR, remdamasis vyriausybės išplatinta informacija.    

Sportinė veikla bus leidžiama su sąlyga, kad ja užsiims ne didesnė nei dešimties žmonų grupė ir bus laikomasi taisyklės 2+2, t. y., sportuoti su lauko treniruokliais vienu metu galės ne daugiau dviejų asmenų ir tarp jų turės būti išlaikomas mažiausiai dviejų metrų atstumas.

Šie apribojimai netaikomi drauge sportuojantiems vienos šeimos nariams.   

Sportinės veiklos organizatoriai privalės pasirūpinti dezinfekantais, taip pat dezinfekuoti sporto įrangą. 

Muziejai po atviru dangumi ir lauko parodos priims lankytojus ne didesnėmis kaip dešimties asmenų grupėmis. Tarp lankytojų taip pat turės būti išlaikomas bent dviejų metrų atstumas. Paslaugos teikėjai turės užtikrinti galimybę lankytojams dezinfekuoti rankas.  

Parodos uždarose patalpose, esančiose muziejų po atviru dangumi teritorijose, lankytojų kol kas nepriims.  

Nustatytų reikalavimų nesilaikantiems organizatoriams ar paslaugų teikėjams bus skiriamos 2 tūkst. eurų baudos. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sausį ir vasarį žvalgybos pareigūnų buvo ne kartą įspėtas apie naujojo koronaviruso pavojų, pirmadienį vakare pranešė dienraštis „The Washington Post“.   

Daugiau nei dvylika įspėjimų sausį ir vasarį buvo įtraukti į kasdien prezidentui pateikiamas įslaptintos informacijos suvestines. Kaip tik tuo metu D.Trumpas neteikė didelės reikšmės viruso grėsmei.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

„The Washington Post“, remdamasis neįvardijamais esamais ir buvusiais administracijos pareigūnais, rašo, kad įspėjimai apie koronaviruso pavojų buvo įtraukti į kasdien prezidentui pateikiamas įslaptintas svarbiausių pasaulio įvykių ir saugumo grėsmių suvestines. 

Anot dienraščio, suvestinėse buvo rašoma, kad Kinija slepia informaciją apie koronaviruso pavojingumą bei didelį užkrečiamumą, ir įspėjama apie galimas baisias politines ir ekonomines pasekmes.   

Tačiau prezidentas, kuris, pasak minėtų pareigūnų, dažnai neskaito suvestinių ir nemėgsta klausytis žodžiu pateikiamos informacijos, nesiėmė skubių priemonių pasiruošti didelio masto pandemijai.  

D.Trumpas sausio gale uždraudė atvykti į šalį užsienio piliečiams, jeigu jie neseniai viešėjo Kinijoje, taip pat įspėjo ten nevykti amerikiečius. Tačiau beveik visą vasarį prezidentas toliau akivaizdžiai demonstravo neteikiantis didelės reikšmės viruso grėsmei.

Nacionalinę nepaprastąją padėtį dėl koronaviruso pandemijos jis paskelbė tik kovo 13 dieną, kai akcijų rinkos patyrė didžiulį nuosmukį, o Niujorke jau sparčiai augo koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų skaičius.   

Jungtinėse Valstijose iki pirmadienio vakaro buvo patvirtinti 56 144 mirties nuo COVID-19 atvejai ir 987 022 užsikrėtimo atvejai, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.   

Prancūzija antradienį atskleis savo planus gegužės 11 dieną atšaukti šešias savaites trukusį visuotinį karantiną, įvestą dėl koronaviruso pandemijos.

Vyriausybė ketina ir toliau neleisti veikti kavinėms bei restoranams, bet nori atidaryti mokyklas, nors pastarasis planas sukėlė šalyje kontroversiją.

Ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as pristatys priemones, kai 15 val. vietos (16 val. Lietuvos laiku) kreipsis į parlamentą, vyriausybei besistengiant siekiant išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp būtinybės vėl užkurti krizę išgyvenančią ekonomiką ir poreikio apsaugoti visuomenės sveikatą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vyras Paryžiaus gatvėje

Po E.Philippe'o kalbos vyks diskusija ir balsavimas. Siekiant nepažeisti socialinio atstumo taisyklių, į Nacionalinę Asamblėją bus įleisti tik 75 iš 577 įstatymų leidėjų, o likusieji balsuos per įgaliotinius.

Prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad karantinas bus atšauktas gegužės 11 dieną, bet šio plano išsamiai nekomentavo.

Prancūzija, kaip ir Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija, yra viena iš labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių Europos šalių, o aukų skaičius joje pasiekė jau 23 293.

Tačiau pastarosiomis dienomis šalyje atsiranda vis daugiau vilčių teikiančių požymių, ligoninėse ir reanimacijose nuolat mažėjant pacientų.

Vyriausybė perspėjo, kad Prancūzijai šiemet gresia istorinis bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimas 8 proc., o kovo mėnesį šalyje užfiksuotas rekordinis nedarbo lygio padidėjimas 7,1 procento.

Tačiau nepaisant būtinybės padėti ekonomikai atsistoti ant kojų, vyriausybė nepamiršta ir antrosios infekcijų bangos pavojaus, o gegužės 11 dieną prancūzų gyvenimas dar toli gražu nebus sugrįžęs į įprastas vėžes.

„Laipsniškas ir kontroliuojamas“ švelninimas

Skirtingai nuo Italijos, kurioje mokyklos bus uždarytos iki rugsėjo, Prancūzija ketina atnaujinti švietimo procesą, E.Macronui pareiškus, kad šalies mokyklos galėtų pamažu atsidaryti nuo gegužės 11 dienos.

Tačiau toks valstybės vadovo pareiškimas sukėlė nevienareikšmišką reakciją: pačios vyriausybės ekspertų grupė pasisakė už švietimo įstaigų atidarymą rudeniop, bet pripažino „politinį“ vyriausybės sprendimą atidaryti jas anksčiau.

„Mokslo tarybos užduotis – pateikti tam tikrą kiekį informacijos, tačiau sprendimus priima politinė valdžia“, – naujienų agentūrai AFP sakė šios institucijos vadovas Jeanas-Francois Delfraissy.

Tarybos nuomone, reikėtų „palaipsniui ir kontroliuojamai švelninti izoliavimą“.

Kitas klausimas, kuris bus atidžiai stebimas, yra tas, ar kaukės bus privalomos dėvėti viešajame transporte, kuris, kaip tikimasi, nuo gegužės 11 dienos veiks aktyviau.

Sulaukusi nuožmios kritikos dėl apsauginių kaukių atsargų stygiaus, vyriausybė pareiškė, jog Prancūzija planuoja iki šios savaitės pabaigos leisti įsigyti piliečiams daugiau nei 26 mln. ne medicininių kaukių.

Be to, turėtų atsidaryti daugiau parduotuvių ir galbūt nebebus varžoma gyventojų laisvė keliauti tarp miestų.

Tačiau labai karantino paveikti restoranai ir kavinės liks uždaryti – vyriausybė turėtų leisti atnaujinti veiklą šioms įmonėms tik gegužės pabaigoje.

„Virusas nemėgsta prancūzų gyvenimo būdo“, – praėjusią savaitę pareiškė E.Macronas per pramonės atstovų susitikimą, kuriame dalyvavo ir keli žymūs vyriausieji virėjai.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą užfiksuoti dar 1 303 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius artėja link milijono, rodo vėlų pirmadienį paskelbti Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Pirmadienį 20 val. 30 min. vietos (antradienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku JAV buvo patvirtinti 56 144 mirties ir 987 022 užsikrėtimo atvejai.

Mažiausiai 111 109 žmonės laikomi pasveikusiais nuo COVID-19.

Palyginti su sekmadieniu, naujų mirčių skaičius beveik nepasikeitė, tačiau pirmadienį mirė gerokai mažiau žmonių nei šeštadienį, kai užfiksuoti 2 494 mirties nuo COVID-19 atvejai.

Daugiau valstijų pirmadienį pradėjo švelninti karantino apribojimus dėl koronaviruso, tačiau pareigūnai teigė, kad Niujorkas – Amerikos ekonominis variklis ir COVID-19 epicentras – neskuba sekti jų pavyzdžiu, nes hospitalizacijos rodikliai vis dar yra aukšti.

Koloradas, Minesota, Misisipė ir Tenesis prisijungė prie valstijų, kurios sušvelnino apribojimus, bet Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo teigė, kad jis ketina pratęsti izoliavimo priemones labiausiai nukentėjusioms vietovėms.

Niujorkas yra labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi JAV valstija: COVID-19 patvirtinta beveik 292 000 žmonių, daugiau nei 17 300 žmonių mirė.

Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad tikisi, jog daugelis JAV mokyklų bus atidarytos dar iki šių mokslo metų pabaigos.

„Net jei tai būtų labai trumpam laikui, manau, kad tai būtų geras dalykas“, – pareiškė jis žurnalistams.