Išlaidos karui 2026 m. biudžete gali būti 40 proc. arba 4-5 trilijonais rublių didesnės nei planuota, pranešė „Bloomberg“, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.
Biudžeto įstatyme iš pradžių „krašto apsaugos“ straipsnyje buvo numatyta 12,9 trilijono rublių – šiek tiek mažiau nei prieš metus, kai karinės išlaidos sudarė 13,5 trilijono rublių. Iš tikrųjų karinis biudžetas 2026 m. gali išsipūsti iki beveik 18 trln. rublių (maždaug 214 mlrd. eurų), arba 41 proc. visų planuojamų iždo išlaidų (44 trln. rublių).
Įvertinus punktą „nacionalinis saugumas“, į kurį įeina Vidaus reikalų ministerijos, „Rosgvardijos“, Tyrimų komiteto ir specialiųjų tarnybų biudžetai, bendros biudžeto išlaidos teisėsaugos institucijoms gali siekti 21,8 trilijono rublių (259 mlrd. eurų) ir sudaryti beveik pusę biudžeto.
Platins vyriausybės obligacijas – skolinsis karui
Siekdama finansuoti planą viršijančias karines išlaidas, vyriausybė ruošiasi mažinti civilines išlaidas, taip pat planuoja panaudoti sukauptus rezervus, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Apie pusę sumos – 2-3 trilijonus rublių – valdžia ketina surinkti platindama vyriausybės obligacijas.
Praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, leidžiantį ministrų kabinetui viršyti šiems metams nustatytą išlaidų ir valstybės skolos limitą nekeičiant biudžeto įstatymo. Prieš tai iš visuomenės akiračio dingo Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, kuri, motyvuodama liga, praleido Sankt Peterburgo ekonomikos forumą ir susitikimus su Vladimiru Putinu.
Rusijos centrinis bankas, kuriam E.Nabiullina vadovauja nuo 2013 m., de facto yra priverstas savo lėšomis užlopyti biudžeto skylę.
Centrinis bankas vykdo atpirkimo operacijas su bankais: jie perka federalinių paskolų obligacijas (vadinamąsias OFZ), naudoja jas kaip užstatą, kad gautų paskolas iš Centrinio banko, o už gautus pinigus vėl perka OFZ. Dėl to Rusijos vyriausybės skola lieka Centrinio banko balanse, pažymi „Bloomberg“. Tokių sandorių apimtis pasiekė 4,6 trilijono rublių.
E.Nabiullinos pradingimas iš viešosios erdvės sukėlė gandų bangą, kad ji paprašė atsistatydinti, sakydama, kad yra nepasirengusi dirbti mobilizuotos ekonomikos, uždarymų, sienų ir pan. sąlygomis. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, aukšti Centrinio banko ir Finansų ministerijos pareigūnai anksčiau įspėjo V.Putiną, kad didėjančios karo išlaidos tampa nepakeliamos biudžetui ir ekonomikai. Jie ragino jį mažinti karines išlaidas, tačiau V.Putinas, pasak agentūros šaltinių, palaikė Gynybos ministeriją, kuri primygtinai reikalavo ne tik išlaikyti, bet ir didinti finansavimą.
Pateikia skaičiavimus
Iš tikrųjų federalinio biudžeto išlaidos karui pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 5,908 trilijono rublių, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis apskaičiavo Vokietijos tarptautinio saugumo problemų instituto tyrėjas Janis Kluge.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo 29,9 proc., palyginti su 2024 m. sausiu-kovu – 68,7 proc., palyginti su 2023 m. sausiu-kovu – 129 proc., o jei lygintume su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu – 4,6 karto. Dėl to pirmą kartą nuo konflikto pradžios karinių išlaidų dalis biudžete pasiekė 46 proc., o iždo pajamų dalis – 65 proc., skelbia „The Moscow Times“.
