Kaip skelbia ukrainiečių portalas UNIAN, analizuodamas padėtį fronte, M.Raisneris pažymėjo, kad norint pasiekti pastebimą proveržį, rusams nepakaks vien tik papildomų karių atsiuntimo, nes karo vedimo būdas pasikeitė tiek, kad lemiamą skirtumą garantuoja specialių ginkluotės sistemų, visų pirma – dronų, naudojimas.
-
„The Economist“: lūžio taškas kare – iniciatyva atsidūrė Ukrainos pusėje
-
Paskutinis bandymas įvilioti Vakarus į spąstus: Putinas ieško, kaip išeiti iš karo
-
Paskutinis Rusijos sausumos kelias į Krymą: Ukraina jį pavertė „mirties keliu“
-
Analitikai: nepaisant smūgių Ukrainai, Rusijos puolimas lėtėja
-
Analitikas – apie Krymą, sumaištį Ukrainoje ir Zelenskio dilemą: „Apie vieną dalyką niekas nekalba“
„Taktiniu lygmeniu susiklostė patinė situacija, nes abi pusės sukūrė „skaidrų mūšio lauką“. Dėl dešimčių tūkstančių dronų panaudojimo įveikti šį mūšio lauką praktiškai neįmanoma. Jeigu Rusija atsiųstų dar 300 tūkst. karių, to nepakaktų, nes jie susidurtų su Ukrainos dronų siena“, – pareiškė ekspertas.
Ieško spragų
M.Raisneris mano, kad šiuo metu rusų užduotis – surasti tas spragas, kurios yra Ukrainos „Achilo kulnas“.
„Būtent į šias silpnąsias vietas jiems reikia smogti, kad vėliau, pasinaudoję mobilizacijos impulsu, galėtų įgyvendinti proveržį. Tačiau šių silpnųjų vietų ir „Achilo kulnų“ jie kol kas neatrado. Jie jų ieško, tačiau tikro proveržio kol kas nepasiekė. Yra įvairių technologinių ir taktinių metodų, tačiau tikros sėkmės kol kas nėra“, – apie padėtį pasakojo ekspertas.
Jis spėjo, kad tokia situacija gali pasikeisti, tačiau jei viskas liks kaip yra, Rusija ilgam praras strateginę iniciatyvą: „Lemiamas momentas bus tada, kai dėl Ukrainos smūgių į giluminę teritoriją Rusijos pramonės kompleksas patirs tokius didelius nuostolius, kad jie taps nepataisomi. Jei tuo pačiu metu Rusija nepasieks sėkmės ir fronte, ji gali būti priversta sutikti su ugnies nutraukimu, nes priešingu atveju nuostoliai taps pernelyg ilgalaikiai“.
Silpnųjų vietų ir „Achilo kulnų“ jie kol kas neatrado.
Iki žiemos
Rusų operatyvinis tikslas šią vasarą yra aiškus – jie bando užimti „tvirtovių miestų“ juostą, kurią sudaro Konstantinovka, Družkovka, Kramatorskas ir Slavianskas, ir taip į savo rankas perimti visą Donbasą.
Ekspertas patikino, kad abi pusės siekia iki žiemos pasiekti lemiamą rezultatą.
„Ukraina žino, kad turi laiko maždaug iki rudens, kad priverstų Rusiją sutikti su ugnies nutraukimu. Po to vėl prasidės sunki žiemos fazė, kurios metu tikimasi galingų Rusijos smūgių į Ukrainos kritinę infrastruktūrą, kuri iki šiol yra pažeista arba iš dalies sunaikinta dar nuo praėjusios žiemos“, – sakė ekspertas.
Kita vertus, pasak M.Raisnerio, rusai taip pat stengiasi kuo greičiau pasiekti kokį nors rezultatą: „Jie žino, kad ir jiems laikas baigiasi, nes Ukrainos smūgių Rusijos teritorijos gilumoje intensyvumas nuolat didėja“.
M.Raisneris pridūrė, kad aklavietė derybose su Iranu gali būti naudinga Ukrainai, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali vėl sutelkti savo dėmesį į Kijyvą.
„Jis tikisi čia pasiekti rezultatą, kurį galės palankiai pateikti vidaus politikoje ir panaudoti prieš Kongreso tarpinius rinkimus“, – paaiškino ekspertas.
Derybos dėl karo Ukrainoje nutraukimo
Šiuo metu derybos dėl karo nutraukimo yra sustabdytos. Pagrindinė varomoji jėga – JAV – yra užsiėmusi Irano klausimu.
Tuo metu liepos 8 d. JAV prezidentas D.Trumpas pranešė apie pokyčius sąlygose, kurias Vladimiras Putinas kelia siekdamas nutraukti karą prieš Ukrainą. D.Trumpas NATO viršūnių susitikimo Ankaroje užkulisiuose teigė, kad šios sąlygos pradėjo švelnėti.
Į klausimą, ar D.Trumpas yra pasirengęs daryti spaudimą V.Putinui, jei šis atsisakytų nutraukti karą, Baltųjų rūmų vadovas atsakė, kad spaudimą jau daro.
