Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, JAV, Ukrainos ir Rusijos delegacijos kitą trišalių susitikimų etapą surengs keliomis dienomis vėliau, o ne vasario 1 d., kaip buvo planuota anksčiau.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasinaudojo šia pauze ir sekmadienį paskelbtu Kremliaus propagandininko Pavelo Zarubino interviu, kad prieš būsimus susitikimus Jungtiniuose Arabų Emyratuose įtikintų D.Trumpo administraciją derėtis tik su Rusija, o ne su Ukraina ir Europa.
Minimame interviu S.Lavrovas ne kartą vadino Rusiją ir Jungtines Valstijas „didžiosiomis šalimis“ ir teigė, kad abi valstybės turėtų „įgyvendinti abipusiai naudingus ekonominius, prekybos ir investicinius projektus“, kai sutampa jų „nacionaliniai interesai“.
Kai šie interesai nesutampa, pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas, būtų „nebe klaida, o nusikaltimas leisti, kad šie nesutarimai peraugtų į konfrontaciją, ypač karštą“.
Be to, S.Lavrovas teigė, kad Europa neva bando „įvaryti pleištą“ tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
Vertindami šiuos Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimus, analitikai pabrėžia, kad tai – Kremliaus derybų taktikos dalis.
Nuo D.Trumpo atėjimo į valdžią 2025 m. sausį Maskva stengiasi pristatyti Rusiją kaip pasaulinę galybę, prilygstančią Jungtinėms Valstijoms, taip pat kaip sovietų „supervalstybės statuso paveldėtoją“.
Todėl naujaisiais vasario 1 d. paskelbtais S.Lavrovo pareiškimais siekiama „pasinaudoti ekonominių susitarimų ar derybų dėl strateginės ginkluotės perspektyva ir paskatinti Trumpą nusileisti Rusijos reikalavimams dėl Ukrainos, įskaitant Kremliaus reikalavimą, kad Jungtinės Valstijos neįtrauktų Europos į taikos procesą“, daro išvadą ekspertai.
Karo tyrimų institutas taip pat atkreipė dėmesį į sausio 31 d. paskelbtą „Bloomberg“ naujienų tarnybos straipsnį, kuriame cituojami informuoti šaltiniai, teigiantys, kad Rusija mato mažai galimybių pasiekti proveržį dabartinėse taikos derybose.
Analitikų teigimu, Rusija vis dar bando išoriniam pasauliui [ypač Jungtinėms Valstijoms] prisistatyti kaip nusiteikusi derėtis dalyvė, kad diplomatinėmis priemonėmis įgytų viso Donecko regiono kontrolę.
Anot ataskaitos, Rusijos pareigūnai greičiausiai ir toliau bandys „stumti" savo reikalavimą, kad Ukraina atsisakytų viso Donecko regiono, kaip tariamai „nuosaikią“ poziciją ir reikšmingą Maskvos „nuolaidą“. Iš tikrųjų Rusija siekia nuolaidų, kurios galiausiai bus strategiškai žalingos Ukrainai, mano ekspertai.
Jau anksčiau analitikai pbrėžė, kad neužimtų Donecko srities teritorijų perdavimas Rusijai būtų strateginė klaida, nes vargu ar Rusija galėtų greitai ir lengvai užimti šias žemes karinėmis priemonėmis. Tačiau ją užėmusi ji turės daug geresnes galimybes ateityje atnaujinti puolimus prieš Ukrainą.
-
Kodėl Kremlius taip atkakliai reikalauja Donecko: analitikų įspėjimas dėl naujo karo etapo
-
Per Rusijos smūgį prieš gimdymo namus Ukrainoje sužeisti šeši žmonės
-
Čekai susirinko palaikyti prezidentą, konfliktuojantį su vyriausybe
-
Karas Ukrainoje. Rusija pareiškė, kad perdavė JAV pasiūlymus dėl „santykių gerinimo“
-
Daužo greičiau nei Rusija gamina: iš fronto dingo elitinės kovos mašinos
Sausio 25 d. V.Zelenskis atmetė Rusijos ultimatumus ir pabrėžė, kad Ukrainos pozicija teritoriniais klausimais nepasikeitė ir kad Kyjivas nesutinka atiduoti Rusijai neužimtų Donbaso teritorijų.
