Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 5d. 09:18 , Atnaujinta: 2020 sausio 5d. 11:13

Kroatijoje vyksta prezidento rinkimai

Zoranas Milanovičius
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr. / Zoranas Milanovičius

Kroatijoje sekmadienį vyksta antras prezidento rinkimų ratas, kuriame su kairuoliškų pažiūrų buvusiu premjeru besivaržanti konservatyvių pažiūrų Kroatijos lyderė stengiasi susigrąžinti į savo šalininkų stovyklą nacionalistus.

Teisę balsuoti rinkimuose, rengiamuose kelios dienos nuo Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios, turi apie 3,8 mln. žmonių.

Bendrijai didelį susirūpinimą kelia artėjantis „Brexit“ ir nesutarimai įvairiausiais klausimais, pradedant klimato kaita, baigiant imigracijos politika. Tuo metu Zagrebas stengiasi suvaldyti emigracijos krizę, korupciją ir išjudinti savo stringančią ekonomiką.

Centro dešiniajai stovyklai priklausanti dabartinė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič sako atstovaujanti „tikrąją Kroatiją“, o jos varžovas socialdemokratas Zoranas Milanovičius žada kurti „normalią“ liberalią lygių piliečių demokratiją.

Šioje šalyje prezidento vaidmuo yra veikiau reprezentacinis, tačiau Kroatijos vadovas taip pat atstovauja šaliai pasaulio arenoje, koordinuoja užsienio politiką su vyriausybe ir vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.

Balsavimo baigtis kol kas sunkiai prognozuojama: naujausia agentūros „Ipsos“ apklausa rodo, kad Z.Milanovičius trimis procentais lenkia K.Grabar-Kitarovič.

Pasak analitikų, valdančiosios Kroatijos demokratinės sąjungos (HDZ) remiamos K.Grabar-Kitarovič perrinkimas priklausys nuo gebėjimo palenkti į savo pusę dešiniojo sparno rinkėjus, per gruodį vykusį rinkimų pirmąjį ratą parėmusius trečioje vietoje likusį nacionalistinių pažiūrų folkmuzikos dainininką Miroslavą Škoro.

Buvęs premjeras Z.Milanovičius, tvirtai palaikomas miestuose, surinko daugiausiai – apie trečdalį – balsų per pirmąjį prezidento rinkimų ratą. Jo tvirtas pozicijas iš dalies nulėmė dešiniųjų susiskaldymas.

Analitikų teigimu, pirmojo rinkimų rato rezultatai parodė išaugusią paramą griežto kurso atstovams; tokios tendencijos pastebimos ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vengrijoje.

„Kroatija, kuri vienija“

Jeigu K.Grabar-Kitarovič pralaimės, tai suduos smarkų smūgį HDZ, kuriai vadovaujančio nuosaikiojo premjero Andrejaus Plenkovičiaus vėliau šiais metais laukia rinkimai.

„Aš esu Kroatija, kuri vienija“, – per televizijos debatus su savo varžovu sakė 51 metų K.Grabar-Kitarovič, kurios perrinkimo kampanijos pagrindiniai punktai buvo vienybė, patriotizmas ir 10-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykusio nepriklausomybės karo, kuris vis dar išlieka jautria tema, minėjimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kolinda Grabar-Kitarovič
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kolinda Grabar-Kitarovič

„Turime būti vieningi, kaip ir 1990 metais“, prieš Kroatijai paskelbiant nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, savo rėmėjams Zagrebe sakė pirmoji Kroatijos prezidentė moteris.

Savo ruožtu Z.Milanovičius pareiškė, kad „karai baigėsi“, ir dabar Kroatija turėtų kovoti dėl savo vietos Europoje.

„Nėra „tikrosios Kroatijos“,.. o yra Kroatijos respublika visiems lygiems piliečiams“, – savo gimtajame Zagrebe sakė per mitingą sakė 53 metų kandidatas.

Spartėjanti emigracija

Save „liaudies moterimi“, kilusia iš kuklios ūkininkų šeimos, vadinanti K. Grabar-Kitarovič garsėja įvairiais efektingais pasirodymais, pavyzdžiui, viešu dainavimu, kuriuos jos kritikai vadina gėdingais.

Ji taip pat yra susilaukusi kritikos už nusikaltimų, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metais įvykdė Kroatijos pronaciškas režimas, menkinimą.

Tuo metu Z.Milanovičius siekia atgaivinti savo politinę karjerą ir atsikratyti arogantiško elitisto reputacijos. 2011–2016 metais premjero pareigas ėjęs Z.Milanovičius anuomet buvo laikomas protingu jaunu politiku, išvengusiu korupcijos dėmių, kurioms garsėjo varžovai iš HDZ.

Tačiau susižavėjimas juo išgaravo po to, kai jam nepavyko įgyvendinti labai reikalingų reformų.

Valdančioji HDZ partija tikisi išlaikyti K.Grabar-Kitarovič prezidento poste pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu, kurio metu turėtų dominuoti keturi klausimai: bloko santykiai su Jungtine Karalyste po „Brexito“, Vakarų Balkanų šalių siekis tapti ES narėmis, klimato kaita bei bloko biudžetas ateinančiam dešimtmečiui.

Kroatija prie ES prisijungė 2013 metais, tačiau jos nuo turizmo itin priklausanti ekonomika vis dar yra viena silpniausių Bendrijoje. Be to, atviros sienos skatina žmones vykti iš Kroatijos į turtingesnes šalis ir ieškoti geresnio gyvenimo.

„Mūsų jaunimas išvyksta, ir tai yra didžiausia problema“, o politikai tik „įžeidinėja vienas kitą“, Zagrebe naujienų agentūrai AFP sakė 70 metų Stjepanas Golubas.

Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti apie 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos: 2 Rinkimai Kroatija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

02:40
06:21
02:48:11

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min