Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kuba – svarbi Rusijos ir Kinijos korta žaidime su JAV

JAV prezidentas Barackas Obama, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / JAV prezidentas Barackas Obama, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Tiek Rusija, tiek Kinija Kubą vertina kaip labai svarbią kortą strateginiame žaidime su JAV, todėl stengiasi plėtoti santykius su Kuba. Taip teigia žurnalo Kubos studijoms redaktorius Stewenas Willkinsonas. „Matydamos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kubos santykių atšilimą, Rusija ir Kinija stengiasi dar labiau palaikyti ir sustiprinti santykius su Havana. Taigi Kuba dėl strateginės padėties šiuo metu atsidūrė labai palankioje situacijoje, kai abi pusės ieško galimybių pagerinti santykius su Kuba, padidinti investicijas“, – sako jis.

Savo ruožtu LRT Radijo bendradarbė Floridoje Ieva Jusionytė teigia, kad, nors JAV palengvino ekonominio ir finansinio embargo sąlygas Kubai, šių šalių vadovų susitikimas būtų labiau simbolinis, nes vis dar liko neišspręstų klausimų. „Pavyzdžiui, tai, kad ji įtraukta į terorizmą finansuojančių šalių sąrašą, neleidžia Kubai prieiti prie įvairių tarptautinių finansinių institucijų ir gauti paskolų. Tai labai apriboja bandymus į Kubą pritraukti užsienio investicijų“, – pastebi Lotynų Amerikos šalių ekspertė.

Daugiausia dėmesio – B.Obamos ir R.Castro susitikimui

Jau dabar istoriniu vadinamas Amerikos šalių viršūnių susitikimas dar prieš kurį laiką pritraukė ne tik regiono, bet ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Po daugiau nei 50 metų trukusios izoliacijos pirmą kartą Kuba pakviesta dalyvauti susitikime Panamoje. Jo metu JAV prezidentas Barackas Obama ir Kubos vadovas Raulis Castro pirmą kartą turėtų sėsti prie bendro stalo.  

Pasak LRT radijo bendradarbės Floridoje Lotynų Amerikos šalių ekspertės I.Jusionytės, būtent Kubos pasirodymas Panamoje ir taps pagrindine ir svarbiausia susitikimo tema: „Šio Amerikos šalių viršūnių susitikimo pagrindiniai klausimai yra prekyba, saugumas, migracija, ekonominis išsivystymas, tačiau daug labiau jo laukiama kaip tam tikro simbolinio akto, nes daug kalbama apie besikeičiančius JAV ir Kubos santykius, todėl daugiausia dėmesio ir bus skiriama labai tikėtinam B.Obamos ir R.Castro susitikimui. Taip pat kalbama apie tai, kad Venesuela bandys kišti pagalius į ratus ir šiek tiek apkartinti JAV bandymą susigrąžinti lyderystę Lotynų Amerikoje.“

Dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties JAV Venesuelą prieš kelis mėnesius įvardijo kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Tam griežtai nepritaria Venesuelos vadovai, todėl Panamoje ketina gauti kitų šalių paramą prieš JAV. O JAV, pasak tarptautinio žurnalo Kubos studijoms redaktoriaus S.Willkinsono, būtent dėl atnaujintų diplomatinių ryšių su Kuba tikisi sulaukti didesnio nei bet kada anksčiau Lotynų Amerikos šalių palaikymo.

„JAV turi pagerinti santykius su Lotynų Amerikos šalimis. Šiuo metu visa Lotynų Amerika palaiko Kubą. Šiame kontekste labiau izoliuotos Lotynų Amerikoje yra JAV, o ne Kuba. Tam, kad JAV pagerintų savo santykius su tokiomis valstybėmis, kaip Brazilija ar Argentina, kurios yra didelės ekonomikos regione, JAV turėjo pataisyti savo santykius su Kuba“, – kalba S.Willkinsonas.

Kitas svarbus aspektas, pastebi tarptautinio žurnalo redaktorius, – auganti JAV kubiečių bendruomenė ir jų rinkimų galia Floridoje: „Daugelis kubiečių dabar nepalaiko Fidelio Castro formuotos politikos, bet pasisako už šalių santykių atkūrimą ir bendradarbiavimą. Todėl prezidentui keisti Kubos ir JAV santykius strategiškai naudinga ir dėl šios priežasties.“

Dvišalis susitikimas – tik simbolinis

Vis dėlto ekspertai sutinka, kad galimas JAV ir Kubos vadovų dvišalis susitikimas būtų tik simbolinis, nes, gruodį užmezgus diplomatinius santykius, vis dar liko neišspręstų klausimų. Nors JAV palengvino ekonominio ir finansinio embargo sąlygas, pavyzdžiui, leido amerikiečiams apsilankyti Kuboje, parsivežti namo tam tikrų prekių, tačiau iki šiandien Havanoje neįkurta JAV ambasada.

I.Jusionytės teigimu, to padaryti nepavyko, nes Kubos valdžia nepatenkinta, kad šalis tebelieka JAV terorizmą finansuojančių šalių sąraše ir, kol nebus iš jo išbraukta, tol nemato galimybės įsteigti ambasados. „Tai, kad yra įtraukta į šį sąrašą, neleidžia Kubai prieiti prie įvairių tarptautinių finansinių institucijų ir gauti paskolų. Tai labai apriboja bandymus į Kubą pritraukti užsienio investicijų“, – sako Lotynų Amerikos šalių ekspertė.

Iki šiol JAV ir Kuba nesutaria ne tik dėl embargo ar terorizmo remiančių valstybių sąrašo, bet ir Guantanamo dalies, kur įsikūrusi JAV karinė jūrų bazė. Kol kas JAV nesutinka pasitraukti iš dalies Guantanamo įlankos, ko prašo Kubos atstovai. Tačiau, nepaisant šių tarp šalių liekančių nesutarimų, vien atkurti diplomatiniai ryšiai Kubai atnešė nemažai pasikeitimų.

S.Willkinsono teigimu, kol kas tai – teigiami ekonominiai pokyčiai. Pavyzdžiui, Kuboje išaugo lankytojų iš JAV skaičius, nors to dar ir negalima vadinti turizmu. Taip pat lankytojų skaičius Kuboje pradėjo augti ir iš kitų šalių, tad neabejotinai Kubos turizmo sektorius turėtų sustiprėti, drauge – išaugti Kubos gyventojų pajamos.

„Visa atmosfera Kuboje keičiasi gana greitai, tačiau ar tai greitai pakeis Kubos politiką – diskutuotina. Nemanau, kad yra realu, jog Kuba pakeis savo politinę sistemą artimiausiu metu. To tikrai nėra vyriausybės ketinimuose. Galima tikėtis, kad Kubos politika ateityje pasikeis, bet ne šiuo metu“, – mano  S.Willkinsonas.

„Galima tikėtis, kad Kubos politika ateityje pasikeis, bet ne šiuo metu“, – mano  S. Willkinsonas.

Panašesnė į Šiaurės Korėją

Karibų jūroje įsikūrusioje Kuboje gyvena daugiau nei 11 mln. gyventojų, tai didžiausia pagal gyventojų skaičių ir plotą sala Karibuose. XV a. Kubą atrado Kristupas Kolumbas ir Ispanijos valdžioje ji išliko iki XIX a. pabaigos. Tačiau kertiniai metai Kubos istorijoje – 1959-ieji, kai Fidelis Castro nuvertė vieną iš tuomet Kubą valdžiusių diktatorių, o po kelerių metų šalyje įvedė autokratinį komunistinį režimą.

„Aš gimiau Kuboje, tačiau mūsų šeima šalį paliko 1961 m. Nuo to laiko niekada ten nesilankiau ir neketinu sugrįžti, kol nebus pakeistas režimas. 20 proc. kubiečių negyvena Kuboje, jie buvo priversti palikti šalį ne dėl ekonominių problemų, o dėl politinės laisvės nebuvimo“, – pasakoja šiuo metų Majamyje gyvenantis kubietis Jose Azelis.

Nuo 2006 m. Kubą valdo F.Castro brolis Raulis. Tačiau buvęs diktatorius vis dar pasirodo viešumoje ir, spėjama, daro nemažą įtaką brolio valdymui. J.Azelis atsargiai vertina ir pagėrėjusius JAV ir Kubos santykius.

„Kuba yra totalitarinė valstybė, daugeliu atveju izoliuota, todėl ją galima lyginti su Šiaurės Korėja. Pavyzdžiui, Kuboje mažiau nei 3 proc. gyventojų turi priėjimą prie interneto, ten nėra laisvos spaudos, radijo, televizijos ar dalykų, kurie nekontroliuojami vyriausybės. Prieš Castro Kuba buvo labai gerai išsivysčiusi šalis, ekonominiu atžvilgiu ji buvo pirmoji arba antroji stipriausia šalis Lotynų Amerikoje. Dabar, praėjus daugiau nei 50 metų, Kuboje yra žlugusi ekonomika“, – teigia J.Azelis.

„Prieš Castro Kuba buvo labai gerai išsivysčiusi šalis, ekonominiu atžvilgiu ji buvo pirmoji arba antroji stipriausia šalis Lotynų Amerikoje. Dabar, praėjus daugiau nei 50 metų, Kuboje yra žlugusi ekonomika“, – teigia J.Azelis.

Anot jo, reikia pripažinti, kad R.Castro padarė šiokių tokių teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, leido užsiimti privačiu verslu, bet tiksliai nurodė 201 veiklą (tarkim, skėčių taisymas ar žiebtuvėlių pripildymas), kuri tikrai neužtikrins šalies ekonominio progreso.

Didesnių pokyčių tikėtis galima po kelerių metų

Kaip pasakoja I.Jusionytė, 2011 m. apsilankiusi Kuboje, daugiausia susirūpinimo gyventojams kėlė bloga ekonominė padėtis ir embargas, labiausiai pakenkęs paprastiems žmonėms, kurie neturėjo galimybės pirkti maisto produktų, prieiti prie interneto. Kita vertus, sako ji, paprasti Kubos gyventojai, su kuriais teko kalbėtis, teigiamai vertino nemokamą sveikatos apsaugą ir mokslą.

„Keliaujant po Kubą buvo matyti labai didelis skirtumas tarp Havanos ir atokesnių Kubos vietovių. Dideli keliai buvo beveik tušti, nes, sugedus automobiliui, labai sunku gauti naujų detalių. Bet ten jaučiama didelė Kinijos (ne Rusijos) įtaka: naujesni automobiliai daugiausia iš Kinijos, Havanoje yra netgi mažas Kinijos kvartalas su kinų restoranais“, – sako Floridos universiteto dėstytoja I.Jusionytė.

Ekspertai spėja, kad būtent Kinija ir Rusija suintensyvins savo santykius su Kuba, bandydamos užkirsti kelią šiltėjantiems JAV ir Kubos santykiams. Pasak S.Willkinsono, Rusijos užsienio reikalų ministro vizitas Kuboje prieš kelias savaites reiškia bandymą sustiprinti santykius su strategiškai svarbia šalimi.

„Tiek Rusija, tiek Kinija Kubą suvokia kaip labai svarbią kortą strateginiame žaidime su JAV. Todėl jos stengiasi plėtoti santykius su Kuba. Dėl šios priežasties ir JAV buvo priverstos keisti savo pozicijas Kubos klausimu. Dėl embargo JAV negalėjo dalyvauti Kubos gyvenime, o, norint padaryti įtaką šaliai, reikia valstybėje veikti ir ekonomiškai. Žinoma, matydamos JAV ir Kubos santykių atšilimą, Rusija ir Kinija stengiasi dar labiau palaikyti ir sustiprinti santykius su Havana. Taigi Kuba dėl strateginės padėties šiuo metu atsidūrė labai palankioje situacijoje, kai abi pusės ieško galimybių pagerinti santykius su Kuba, padidinti investicijas“, – sako tarptautinio žurnalo Kubos studijoms redaktorius S.Willkinsonas.

Kartu jis pastebi, kad tik artėjantys JAV prezidento rinkimai parodys, kaip klostysis JAV ir Kubos santykiai. Pasak jo, jei rinkimus laimėtų demokratų atstovė Hillary Clinton, galima tikėtis tolesnio santykių šilimo. Vis dėlto ekspertai sutinka, kad vargu ar Kuba artimiausiu metu pasirinks demokratijos kelią. Didesnių pokyčių galima tikėtis tai tuomet, kad po kelerių metų R.Castro pakeis naujos kartos Kubos politikas.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min