TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kuo gresia Angelos Merkel konkurentų pasisakymai?

Angela Merkel ir Martinas Schulzas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Angela Merkel ir Martinas Schulzas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Vokietijos socialdemokratams kalbant, kad siekis 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai – „blogas“, o liberalams teigiant, kad turėtų būti svarstomas Krymo aneksijos pripažinimas, kyla klausimas, kas nutiktų, jei šios partijos laimėtų rinkimus. Politologo Lino Kojalos teigimu, tokie pasisakymai – takoskyros tarp partijų brėžimas, o socialdemokratams patekus į valdžią, drastiškų lūžių santykiuose su NATO nereikėtų tikėtis.

Prieš Vokietijoje kitą mėnesį vyksiančius rinkimus šalies socialdemokratų partijos (SPD) lyderis Martinas Schulzas bei Thomasas Oppermannas, vadovaujantis centro kairiajai partijai parlamente, sekmadienį supeikė išlaidų gynybai didinimą iki 2 proc. bei pažėrė kritikos Angelai Merkel ir gynybos ministrei Ursulai von der Leyen, praneša „Reuters“.

„Mes sakome aiškų „ne“ Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU), Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir Donaldo Trumpo „2 proc. tikslui“, – Vokietijos „Funke Mediengruppe“ laikraščių grupei rašė abu lyderiai. – Tai – ne tik nerealistiška, tai paprasčiausiai klaidingas tikslas.“

Pasak jų, siekdama tokio tikslo, Vokietija turėtų dvigubinti išlaidas gynybai ir taptų didžiausia karine galia, o tai yra rezultatas, „kurio niekas nenori“, turint mintyje nacistinę Vokietijos praeitį. Vietoje to, anot jų, Vokietija turi susitelkti į stiprios Europos karinės sąjungos, armijos kūrimą, kas atitiktų pacifistinės Vokietijos visuomenės, skeptiškai žvelgiančios į karinius įsipareigojimus, nuotaikas.

Savo pareiškimais praėjusią savaitę stebino ir Vokietijos Laisvosios demokratų partijos (FDP) lyderis Christianas Lindneris. Šeštadienį jis pareiškė, esą, Vokietijai gali tekti pripažinti 2014-aisiais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, rašo „Reuters“. Jis pabrėžė, kad Vokietijai ir ES svarbu palaikyti gerus ryšius su Maskva, sakydamas, kad dėl to gali tekti „įšaldyti“ Krymo problemą, siekiant Vladimirui Putinui pasiūlyti galimybę „išsaugoti veidą“ ir pakeisti politiką.

Siekia rinkėjams parodyti skirtumus

Šie pasisakymai pro akis neprasprūdo Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriui L.Kojalai.

„Vokietijos socialdemokratai pareiškė, kad 2 proc. gynybai yra „blogas tikslas“, kurį kelia Merkel ir Trumpas (netikėtas duetas).

Vokietijos Laisvųjų demokratų (liberalų), kurie veikiausiai grįš į parlamentą peržengę 5 proc., vadovas C.Lindneris sako, kad ES reikėtų peržiūrėti Krymo aneksijos nepripažinimo politiką ir rasti būdų Putinui „išsaugoti veidą“ dėl geresnių santykių su Rusija. Nekokia savaitė Vokietijos priešrinkiminei politikai. Nekokia“, – socialinio tinko „Facebook“ paskyroje rašė L.Kojala.

Pakalbintas LRT.lt politologas sako manantis, kad tokiais pareiškimais partijų lyderiai daugiau siekė parodyti takoskyras tarp jų ir A.Merkel partijų nei galimą ateities scenarijų, jei partijos po rinkimų formuotų valdančiąją koaliciją.

„Nors jų lūkesčiai kiek sumažėję, socialdemokratai tiksi laimėti rinkimus, o liberalų siekis yra apskritai sugrįžti į parlamentą. Tačiau, mano manymu, tai pirmiausia yra priešrinkiminis bandymas parodyti skirtumą su A.Merkel ir CDU – rasti skirtį ir rinkėjams parodyti, kad jie turi pasirinkimą, ypač tiems, kurie galbūt galimybes išleisti 2 proc. gynybai vertina skeptiškai.

Jei žiūrėtume daugelį kitų klausimų, pavyzdžiui, ES ateities, ten tų kontrastų, kurie leistų rinkėjams manyti, kad jie renkasi tarp skirtingai politinę situaciją vertinančių partijų, nėra“, – kalba L.Kojala.

Fatališki pokyčiai nelauktų

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Kojala
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Kojala

Pasak L.Kojalos, nors Vokietijos socialdemokratai įsipareigojimą siekti 2 proc. BVP išlaidų gynybai vertina daugiau nei skeptiškai, jie yra viena iš didžiųjų partijų, suprantančių atsakomybę, kuri tenka valdant tokią valstybę, kaip Vokietija, įsipareigojimus sąjungininkams. Todėl, pasak pašnekovo, drastiškų sprendimų nereikėtų tikėtis.

„Tiesa, tai priklausytų ir nuo koalicijos partnerių. Koalicijoje su CDU apskritai jokių drastiškų lūžių nebūtų, o tikimybė, kad jie nejudėtų 2 proc. link, kitokioje koalicijoje būtų didesnė.

Jei socialdemokratai laimėtų rinkimus, kas dabar neatrodo labai tikėtina, veikiausiai jie labiau akcentuotų kitus saugumo stiprinimo būdus. Pirmiausia tuos būdus, kurie yra susiję su Europos gynybos pajėgumų stiprinimu, glaudesniu Europos gynybos politikos integravimu. Tačiau tai nereiškia, kad jie taptų NATO priešininkais, socialdemokratai tokie niekada nebuvo“, – pažymi politologas.

L.Kojala ragina nepamiršti kito fakto – kad dar 2014-aisiais, iki D. Trumpo, Vokietija su A.Merkel priešakyje ir socialdemokratais valdančiojoje koalicijoje įsipareigojo per 10 metų pasiekti 2 proc. BVP išlaidas gynybai. „Būtų įdomu klausyti jų argumentų, kodėl aukščiausio lygio pareigūnų pasiekto susitarimo nusprendžiama nevykdyti“, – sako jis.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min