Anot straipsnio, JAV administracija yra sakiusi, kad ieško investavimo galimybių karo nuniokotoje šalyje.
Du Ukrainos vyriausybės komisijos nariai, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad sprendimas priimtas, tačiau sandorį turi oficialiai patvirtinti Ukrainos ministrų kabinetas.
Pranešama, kad konkursą laimėjęs konsorciumas palaiko glaudžius ryšius su Donaldo Trumpo administracija. Jam priklauso kosmetikos imperijos paveldėtojas Ronaldas S.Lauderis.
Jis pažįsta D.Trumpą nuo koledžo laikų ir esą būtent jis jam pasiūlė idėją įsigyti ištekliais turtingą Grenlandiją.
Priduriama, kad kitas investuotojas yra „TechMet“ – energetikos bendrovė, priklausanti JAV vyriausybės investicijų agentūrai, kuri buvo sukurta per pirmosios D.Trumpo kadencijos metu.
Du komisijos nariai pareiškė, kad konkursą laimėjęs konsorciumas buvo pranašesnis, nes atitiko daugumą konkurso kriterijų. Jie taip pat paneigė įtarimus dėl favoritizmo.
Laikraščio žurnalistai mano, kad užmegzdamas ryšius su investuotojais, susijusiais su D.Trumpu ir jo administracija, Kyjivas prieš Amerikos vadovą pateikia sau palankią poziciją ir taip siekia jo paramos taikos derybose su Rusija.
Straipsnyje pabrėžiama, kad D.Trumpui grįžus į valdžią JAV ir Ukrainos aljansas tapo komercinis: Vašingtonas nutraukė didžiąją dalį savo karinės pagalbos Kyjivui ir vietoje to sutelkė dėmesį į galimybes pasipelnyti iš investicijų ir ginklų pardavimo.
Tokiu atveju Ukrainos pareigūnai prisitaikė prie situacijos ir siūlo potencialiai pelningus sandorius kasybos ir ginklų gamybos srityse.
Be to, laikraštis pažymėjo, kad naujųjų JAV ir Ukrainos santykių transakcinis pobūdis akivaizdus šiuo metu Kyjivo ir Vašingtono svarstomame taikos plano projekte.
Jame numatytos nuostatos dėl pokario atstatymo, kurio vertė, prezidento V.Zelenskio vertinimu, siekia 800 mlrd. dolerių ir kuris, pasak jo, sukurs galimybių Amerikos verslui.
„Ten galima uždirbti daug pinigų, – anksčiau per susitikimą „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje sakė prezidentas D.Trumpas.
Praėjusį mėnesį Ukrainos vyriausybė į valstybinės branduolinės energetikos milžinės „Energoatom“ stebėtojų tarybą paskyrė Patricką Fragmaną, buvusį didžiausios JAV branduolinių technologijų bendrovės „Westinghouse“ generalinį direktorių. Priduriama, kad dirbdamas „Westinghouse“ P. Fragmanas išplėtė bendrovės ryšius su „Energoatom“.
Straipsnyje teigiama, kad keli Ukrainos pareigūnai ir verslininkai mano, jog šis paskyrimas gali sukelti interesų konfliktą. Kartu jie pažymėjo, kad tai tikriausiai buvo padaryta kaip signalas D.Trumpo administracijai, kad Kyjivasvas yra pasirengęs bendradarbiauti, jei tai prisidėtų prie taikos susitarimo.
Be to, D.Trumpas pasiūlė Jungtinėms Valstijoms dalyvauti didelės Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusija, valdyme kaip taikos susitarimo dalį.
Straipsnyje rašoma, kad kol kas nežinoma, kiek R.Lauderis ir „TechMet“ įsipareigojo investuoti į Dobros ličio telkinio plėtrą. Konkurse buvo nustatyta mažiausia 179 mln. dolerių investicija.
Tačiau ketvirtadienį balsavime dalyvavęs komisijos narys, pasak laikraščio, sakė, kad konsorciumo įsipareigojimai yra daug didesni.
„The New York Times“ taip pat pridūrė, kad investicijoms prireiks ne vienerių metų, kol jos virs realia gamybine veikla ir pelnu. Pirmiausia konsorciumas turi atlikti geologinius tyrimus, kad nustatytų tikrąją telkinio gelmių vertę. Po to reikia finansuoti gavybai reikalingą įrangą ir infrastruktūrą.
Pasak pramonės eksperto, nuo telkinio atradimo iki gavybos pradžios paprastai praeina apie 15 metų, t.y. daug daugiau nei dabartinė D.Trumpo kadencija.
