Šiuo teisės aktu siekiama priartinti Ukrainą prie Europos teisės, Kyjivui siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES). Tačiau protestuotojai ir stebėtojų organizacijos teigė, kad jis prieštarauja pagrindinėms ES teisėms.
Protestuotojai skandavo: „Protestuokite, mylėkite ir neatiduokite savo teisių!“ Demonstracija parke netoli parlamento prasidėjo tylos minute per Rusijos invaziją žuvusiems kariams pagerbti.
„Šis civilinis kodeksas yra gėda, jis turėtų būti atšauktas arba sustabdytas“, – sakė veteranas ir LGBTIQ aktyvistas Viktoras Pylypenka.
Teisės aktas, priimtas pirmuoju svarstymu, dar nėra galutinai patvirtintas, tačiau dabartinės formos jis paliktų galioti Ukrainos draudimą tuoktis tos pačios lyties asmenims.
Ankstesnė teisės akto versija sukėlė pasipiktinimą, nes leido tuoktis nuo 14 metų.
Vėliau ši nuostata buvo išbraukta, tačiau parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas teigė, kad konstitucinio santuokos apibrėžimo pakeitimas „neabejotinai sukeltų ginčų (...), todėl šį reglamentavimą palikome tokį, koks jis yra“.
Daugiau nei 70 proc. ukrainiečių mano, kad LGBTIQ asmenys turėtų turėti tokias pačias teises kaip ir visi kiti, o 35 proc. nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, rodo 2024 metų Kyjivo sociologijos instituto atlikta apklausa.
Protestuotojai manė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas negali laukti, kol baigsis karas.
„Mes turime šeimas, bet mūsų šeimos nepripažįstamos, o tai sukuria didžiulių problemų (...). Po LGBT gynėjų mirties ar sunkių sužalojimų šie klausimai tampa ypač kritiški“, – sakė V. Pylypenka.
„Gera moralė“
Civilinis kodeksas taip pat leistų teisėjams kai kuriuos sprendimus grįsti neaiškiai apibrėžta „gera morale“ – nuostata, kuri, kaip įspėjo organizacija „Human Rights Watch“, „atvertų duris savavališkam aiškinimui“.
Ana Zacharenkova laikė plakatą, ironiškai klausdama, ar jos šūkis atitinka vadinamąją gerą moralę.
„Mano likimas, jūsų likimas priklausys nuo teisėjo, sprendžiančio, ar aš pakankamai laikausi šios geros moralės, – sakė ji. – Tai sukelia didžiulę riziką.“
„Nenoriu, kad mano šalis pamažu virstų Rusija“, – teigė ji.
Kova su Rusijos invazija į Ukrainą dažnai vaizduojama kaip egzistencinė kova už prisijungimą prie Europos liberalių vertybių, priešinantis Rusijos ultrakonservatyviam posūkiui.
„Maištinga šalis“
Ukraina paspartino pastangas įstoti į ES ir įgyvendino plataus masto reformas.
Tačiau įstatymų leidėja Ina Sovsun sakė, kad kodeksas pažeistų daugelį Ukrainos prisiimtų įsipareigojimų.
„Jie visiškai ignoruoja mūsų įsipareigojimus Europos integracijos srityje. Ir tai blogai ne tik Ukrainos visuomenei, bet ir platesniam vaizdui, kaip mes iš tikrųjų judame Europos integracijos link“, – teigė ji.
ES integracijos ministras Tarasas Kačka sakė, kad didžioji dalis naujojo civilinio kodekso nekelia problemų, tačiau pripažino, kad yra „labai rimtų klausimų, susijusių su šeimos teise“.
„Turime labai aiškius įsipareigojimus užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos“, – praėjusią savaitę Kyjive sakė jis ir pridūrė: „Man tai yra svarbus klausimas.“
Demonstrantai žadėjo toliau protestuoti.
Julija Myrošnyčenko atėjo vilkėdama baltą vestuvinę suknelę, kaip ir jos mergina Jevhenija Skobielieva.
„Tikiuosi, kad deputatai prisimins, kur jie gyvena. Atrodo, jie pamiršo, kad Ukraina yra maištinga šalis“, – teigė 22 metų J. Myrošnyčenko.
„Mes išeiname protestuoti, mums rūpi, mes nesame Rusija ir mes kovojame“, – sakė ji.
