15min be reklamos
Publikuota 2018 06 10, 23:04

Laisvos Rusijos veidai. Pabėgėliu tapęs aktyvistas V.Černozubas: sugrįžti – tarsi sužaisti rusišką ruletę

Dešimtmetį opozicine veikla Rusijoje užsiėmęs Vsevolodas Černozubas dėl savo saugumo 2013 m. buvo priverstas palikti šalį. Greitai Lietuvoje prieglobstį gavęs aktyvistas tikina, kad šiuo metu jam, kaip ir kitiems politiniams pabėgėliams iš Rusijos, svarbiausia atsistoti ant kojų, o tuomet tęsti tėvynėje pradėtą veiklą. Vis dėlto V.Černozubui kol kas sunku prognozuoti, koks likimas laukia tiek Kremliaus režimo, tiek jo šalies apskritai: įprastos taisyklės ten negalioja.
Vsevolodas Černozubas
Vsevolodas Černozubas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

V.Černozubo, kaip aktyvisto, istorija prasidėjo 2003 m., jam įstojus į Valstybinį Rusijos humanitarinį universitetą.

Tais pačiais metais buvo suimtas ir įkalintas opozicionierius Michailas Chodorkovskis, kuriam priklausanti naftos gigantė „Jukos“ globojo švietimo įstaigą. Rektorius Leonidas Nevzlinas, vienas iš įmonės vadovų, turėjo pabėgti iš šalies.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Chodorkovskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Chodorkovskis

Anot V.Černozubo, studentus šis įvykis itin papiktino.

„Tuo metu Rusijoje apskritai visi labai politizavosi, nes Ukrainoje vyko „Oranžinė revoliucija“. Aš taip pat pamažu politizavausi. Kai 2013-aisiais išvykau iš Rusijos, turėjau dešimties metų aktyvisto istoriją“, – prisimena pašnekovas.

V.Černozubas: „Tuo metu Rusijoje apskritai visi labai politizavosi, nes Ukrainoje vyko „Oranžinė revoliucija“. Aš taip pat pamažu politizavausi. Kai 2013-aisiais išvykau iš Rusijos, turėjau dešimties metų aktyvisto istoriją.“

Greitai V.Černozubas prisijungė prie opozicinio judėjimo „Solidarumas“, kuriam priklausė ir tokie garsūs aktyvistai kaip Garis Kasparovas ir Borisas Nemcovas.

Politiškai aktyvus V.Černozubas savo saugumu susirūpino po 2011–2013 m. Rusiją krėtusių „Bolotnajos protestų“, pritraukusių dešimtis tūkstančių Vladimiro Putino režimu nepatenkintų žmonių.

Anot pašnekovo, jų metu civiliais apsimetę pareigūnai, kuriuos vėliau savo tyrimuose įvardijo nepriklausomi žurnalistai, išprovokavo neramumus, dėl kurių daugybei demonstracijų dalyvių buvo iškeltos baudžiamosios bylos.

Nelaukdamas, kol ir jis atsiras teisėjų akiratyje, tuomet jau „Solidarumo“ tarybos narys su žmona pabėgo į Lietuvą.

Paklaustas, kas nutiktų jam sugrįžus į Rusiją, V.Černozubas atsakė nežinąs: „Tai – tarsi rusiška ruletė: sužaisi arba ne.“

Pašnekovas, kaip ir daugelis „Bolotnajos protestuose“ dalyvavusių aktyvistų, taip pat nežino, ar jam buvo iškelta baudžiamoji byla.

„Sužinai tai kone tada, kai iš tavęs paima pirštų antspaudus ir veda į izoliatorių. Nenoriu to išbandyti“, – pridūrė jis.

Vienintelis noras – atsistoti ant kojų

V.Černozubas Lietuvą pasirinko dėl keleto priežasčių. Pirmiausia todėl, kad tai – kultūriškai artima šalis. Be to, tuomet Černozubai laukė šeimos pagausėjimo, todėl jiems buvo itin svarbu išvykti ten, kur gydytojai kalba rusiškai.

„Fiziškai sudėtinga išvykti į tokias šalis kaip Kanada ar JAV – tai kone pasaulio pakraštys. Apskritai tarp aktyvistų nėra daug tokių pasiturinčių žmonių, kurie gali sau leisti su visa šeima iš Rusijos išvykti į JAV“, – apie rusų aktyvistų sunkumus 15min pasakojo pašnekovas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vsevolodas Černozubas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vsevolodas Černozubas

Be to, Lietuvoje veikianti žmogaus teises ginanti organizacija „Helsinki Group“ jau turėjo patirties padedant suteikti prieglobstį: po 2010 m. Baltarusijoje vykusių protestų Lietuva priėmė pabėgėlius ir iš šios kaimynės.

Anot per pusmetį pabėgėlio statusą gavusio V.Černozubo, iš pradžių labiausiai vargino laukimas ir nežinomybė – jis mėnesių mėnesius nežinojo, koks bus galutinis atsakymas. Saugumo jausmo nepridėjo ir sudėtinga finansinė situacija.

V.Černozubas: „Manau, kad visi pabėgėliai buvo atsidūrę toje situacijoje, kai negali savęs išlaikyti, savęs išmaitinti, kai priklausai nuo artimųjų ar giminaičių (pagalbos – red.). Gerai, jei jie yra, jei padeda – labai ačiū jiems už tai. Tačiau žmogui viduje tokią būseną išgyventi sudėtinga.“

„Manau, kad visi pabėgėliai buvo atsidūrę toje situacijoje, kai negali savęs išlaikyti, savęs išmaitinti, kai priklausai nuo artimųjų ar giminaičių (pagalbos – red.).

Gerai, jei jie yra, jei padeda – labai ačiū jiems už tai. Tačiau žmogui viduje tokią būseną išgyventi sudėtinga“, – apie pabėgėlių patiriamus sunkumus pasakojo V.Černozubas.

Tiesa, jis pridūrė, kad rusų pabėgėliams Lietuvoje gyventi šiek tiek lengviau nei atvykėliams iš tolimų šalių – jie nuo lietuvių bent jau nesiskiria vizualiai.

V.Černozubas stojasi ant kojų: prisideda prie laidos rusų kalba Lietuvoje kūrimo, dirba vieno rusų tinklalapio, analizuojančio socialinius tinklus, redaktoriumi.

„Rusijoje tai – labai svarbu, kadangi beveik nėra nepriklausomos žiniasklaidos, todėl didelė dalis politinio gyvenimo persikėlė į socialinius tinklus“, – teigė V.Černozubas.

Pašnekovas neslepia, kad Lietuvoje rasti darbą sudėtinga – jis nespėjo gerai išmokti vietos kalbos.

„Deja, mums, imigrantams, Lietuvoje – sudėtinga. Ji, palyginti su Vokietija ar Švedija, neturtinga šalis: neišgali leisti pabėgėliui pusmetį ar metus užsiimti vien kalbos mokymųsi – vos atvykę jie turi ieškoti būdų, kaip pragyventi.

V.Černozubas: „Taip patenkama į užburtą ratą: be kalbos negali rasti darbo, o be darbo negali sau leisti rimtai mokytis kalbos – tau paprasčiausiai neužtenka resursų.“

Taip patenkama į užburtą ratą: be kalbos negali rasti darbo, o be darbo negali sau leisti rimtai mokytis kalbos – tau paprasčiausiai neužtenka resursų“, – 15min sakė V.Černozubas.

Jėgų netekusi opozicija

„Kaip matote per televizorių, taip viskas vyksta iš tiesų“, – brutalų Rusijos pareigūnų elgesį apibūdino daugiau nei pusšimtį kartų suimtas V.Černozubas.

Anot pašnekovo, policininkai nedrįsta priešintis aukščiausio rango pareigūnų įsakymams vien iš baimės prarasti pajamų šaltinį: teisėsaugininkai tikrai nesiskundžia lengvatomis, anksti išeina į pensiją.

„Tačiau akivaizdu, kad ir jie jaučia diskomfortą (vaikydami protestuotojus – red.), nes supranta, kad daro kažkokias nesąmones“, – sakė V.Černozubas.

Paprašytas palyginti „Bolotnajos protestus“ su mitingais, kuriuos pastaraisiais metais organizavo opozicionierius ir kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas, V.Černozubas sako, kad 2011–2013 m. demonstracijos pritraukė kur kas įvairesnį dalyvių spektrą: nuo „Solidarumo“ judėjimo narių iki nacionalistų, nuo feminisčių iki homoseksualų.

Anot pašnekovo, Kremliaus režimas itin stengiasi, kad pastaruoju metu vykę protestai, pavyzdžiui, Pamaskvėje dėl iš sąvartyno sklindančių toksiškų dujų, neįgautų politinio atspalvio.

„Jie stengiasi, kad su šūkiais apie sąvartyną neskambėtų tie, kurie skatina perrinkti valdžią – gubernatorių ar patį Putiną“, – sakė V.Černozubas.

„Taip ir išėjo, kad iš politinių aktyvistų liko kone vienas Navalnas. Jei jis žmonėms pasako, kad reikia eiti protestuoti, jie eina. Viena vertus, ši situacija – gera, kadangi egzistuoja ryškus lyderis. Kita vertus, tai nenaudinga pačiam Navalnui, nes jam vienam tenka atsakomybė už viską, kas vyksta“, – pridūrė aktyvistas.

Jo teigimu, protestai retėja ir todėl, kad daugybei aktyvistų tiesiog „pasibaigė jėgos“: neapsikentę represijų išvyko į užsienį.

„Kiekviename didžiajame Europos mieste yra pažįstamų: gerai, bet ir pakankamai liūdna“, – pridūrė V.Černozubas.

Nenori gyventi svajonėmis

Paklaustas apie demokratijos Rusijoje perspektyvas, V.Černozubas atsako trumpai.

V.Černozubas: „Šiuo metu demokratijos Rusijoje nėra, todėl sunku kalbėti apie jos perspektyvas. Daug kas nesupranta, kai tai nėra klasikinis autoritarinis režimas, kaip, pavyzdžiui, (Francisco – red.) Franco ar (Benito – red.) Mussolinio, kai lyderis valdžioje atsidūrė dėl kažkokių ideologinių priežasčių.“

„Šiuo metu demokratijos Rusijoje nėra, todėl sunku kalbėti apie jos perspektyvas. Daug kas nesupranta, kai tai nėra klasikinis autoritarinis režimas, kaip, pavyzdžiui, (Francisco – red.) Franco ar (Benito – red.) Mussolinio, kai lyderis valdžioje atsidūrė dėl kažkokių ideologinių priežasčių“, – sakė pašnekovas.

Aktyvistas tikina, kad Rusija iš tikrųjų nėra tokia, kokią mes ją matome.

Kaip pavyzdį jis pateikia šalyje egzistavusią kovos su organizuotu nusikalstamumu valdybą, kurią sudarė dešimtojo dešimtmečio mafijos lyderiai.

„Buvo juokaujama, kad tai – kovos su blogai organizuotu nusikalstamumu valdyba. Ir tai vyksta visur: pavyzdžiui, Gynybos ministerija užsiima karu“, – 15min teigė V.Černozubas.

Anot pašnekovo, Europoje taip pat netrūksta korupcijos, vis dėlto Rusijoje tai nėra pavieniai atvejai, o sistematiškas reiškinys: „Žmonės specialiai stengiasi patekti į kokią nors tarnybą, kad sukčiautų, kad iš jos gautų papildomų pajamų.“

V.Černozubas nedrįsta prognozuoti ir to, kas laukia Rusijos pasibaigus oficialiai paskutinei V.Putino kadencijai.

„Apie Rusiją negalima kalbėti tokiais universaliais teiginiais, kad, pavyzdžiui, po šešerių metų vyks rinkimai. Gal nevyks, gal (Putinas – red.) vėl taps premjeru. Nesvarbu, kas bus formalus šalies vadovas, svarbu, kas iš tikrųjų ją valdys“, – pridūrė jis.

Artimiausiuose V.Černozubo planuose – savo gerovės užsitikrinimas.

V.Černozubas: „Po revoliucijų Rusijoje emigrantai visą gyvenimą gyvendavo svajonėmis. Mūsų užduotis ne gyventi svajonėmis, o šia diena: stengtis pirmiausia padėti patiems sau, atsistoti ant kojų, nuo nieko nepriklausyti. Ir, galiausiai, turint resursų, tęsti tai, kuo užsiėmėme Rusijoje.“

„Po revoliucijų Rusijoje emigrantai visą gyvenimą nugyvendavo svajonėmis. Mūsų užduotis ne gyventi svajonėmis, o šia diena: stengtis pirmiausia padėti patiems sau, atsistoti ant kojų, nuo nieko nepriklausyti. Ir, galiausiai, turint resursų, tęsti tai, kuo užsiėmėme Rusijoje“, – 15min kalbėjo pabėgėlio statusą Lietuvoje gavęs aktyvistas.

„Laisvos Rusijos veidai“ – specialus 15min projektas, pasakojantis apie Rusiją palikti priverstus disidentus. Dalindamiesi savo istorijomis, opozicionieriai padeda geriau suprasti Kremliaus režimą ir Rusijos visuomenę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min