Politologo Vladislavo Inozemcevo teigimu, bendras suvokimas, kad Rusija atsidūrė aklavietėje, neegzistuoja, todėl opozicija jau dabar turėtų ieškoti būdų, padėsiančių išspręsti ateityje kylančias problemas.
V.Inozemcevas, kalbėdamas apie susiskaldymą opozicijos stovykloje, sakė, kad tai režimui „rodo, jog jam nereikia nieko bijoti, išskyrus savo klaidų“.
Politologas spėjo, kad artimiausius penkerius metus rimtų pokyčių tikėtis neverta. Jo teigimu, režimo nesupurtys daugeliui savaime suprantama tapusi korupcija, o visuomenė jau priprato prie autoritarizmo. Politologas pastebėjo, kad „tautos mes pakeisti negalime“.
Tuo tarpu ekonomistas ir publicistas Andrejus Ilarionovas sakė, kad įsitikinimas, jog režimą gali paveikti ekonominės priežastys – klaidingas. A.Ilarionovo teigimu, svarbiausia – „proto būsena“.
Vietoj pastangų tapti „europietiškais“, A.Ilarionovas kviečia kurti „laisvą ir demokratinę visuomenę be imperialistinių ambicijų“
Publicistas abejoja teiginiu, kad „Rusija turėtų tapti europietiški šalimi“: „Aš visada atsakau: Gerhardas Schroederis – europietis. Kaip ir Berluskonis, kaip ir Sicilijos mafija. Hitleris su Marksu taip pat buvo europiečiai.“
Vietoj pastangų tapti „europietiškais“, A.Ilarionovas kviečia kurti „laisvą ir demokratinę visuomenę be imperialistinių ambicijų“.
Politologo teigimu, tokiu atveju pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas, Padniestrė, Pietų Osetija ir Abchazija.
A.Ilarionovas sakė, kad opozicija turi siekti, jog laisva būtų ne tik Rusija, bet ir jos kaimynės: „Šalis, engianti kitas tautas, negali būti laisva“.
„V.Putinas – ne savižudis“
Šiuo metu Vokietijoje gyvenančio sociologo Igorio Eidmano manymu, scenarijus, kad Vakarai nugalės Putiną, yra mažai realistiškas: „Vakarai nėra pasiruošę konfliktui su Putinu, o jis savo ruožtu nėra savižudis, kad pradėtų puolimą prieš kurią nors NATO šalį.“
I.Eidmanas mano, kad neverta tikėtis ir Michailo Gorbačiovo laikų „perestroikos“ su iš viršaus nuleistomis reformomis: „Putinui ir jo aplinkos žmonėms žodis „perestroika“ kelia baimę. Puikiai prisimindami proceso sukeltas pasekmes, jie jokiu būdu neleis situacijai pasikartoti.“
I.Eidmanas svasrto, kad visgi egzistuoja ir tautos sukilimo tikimybė: „Jei Rusija ir toliau tęs savo beprotišką avantiūrą bei laikysis tokios žalingos politikos krypties, padariniai gali būti katastrofiški. Tuomet subręs visuomenės nepasitenkinimas, kurio pirmuosius požymius stebėdami Aleksejaus Navalno organizuojamus protestus matome jau dabar.“
I.Eidmanas sakė, kad mažai tikėtinas ir diskusijų su opozicija scenarijus. Sociologo manymu, Rusijos valdžia yra pakankamai savimi užtikrinta, kad nesileistų į kalbas su tais, kurie, Kremliaus manymu, „neturi realios jėgos“.
Sociologas tikino, yra mažai šansų, jog Rusija subyrės taip, kaip 1991-aisiais subyrėjo Sovietų Sąjunga: „SSRS buvo sukurta kaip konfederacija, todėl jos narės bent jau oficialiai turėjo teisę sąjungą palikti. Tuo tarpu dabartinė Rusija – tipiška federacija, neturinti jokių teisinių galimybių iširti. Be to, dauguma respublikų nė nenori pasitraukti, kadangi yra visiškai integruotos į Rusijos ekonomiką, kultūrą ir politiką.“
