Kalbėdamas Ankaroje prieš NATO viršūnių susitikimą, kurio pagrindinės temos – gynybos išlaidos, kariniai pajėgumai ir parama Ukrainai, prezidentas Edgaras Rinkevičius, paklaustas apie įspėjimus, kad Maskva gali pulti NATO rytinį sparną, atsakė: „Šiandien Rusija neturi karinių pajėgumų tai padaryti.“
„Tačiau Rusija, visų pirma, turi pajėgumų vykdyti mažo ar vidutinio masto operacijas“, – pridūrė jis.
Hibridinis spaudimas
E.Rinkevičius teigė, kad hibridinės operacijos „iš tikrųjų vyksta šiuo pačiu metu“, kai mes kalbame, prie Latvijos sienos su Baltarusija, nurodydamas padidėjusį migracijos spaudimą, šnipinėjimą ir priešiškų veikėjų pastangas planuoti sabotažą.
Latvijos prezidentas sakė, kad saugumo tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su Baltijos valstybėmis, Lenkija ir kitais Rytų flango partneriais, siekdamos nustatyti į tai įsitraukusius asmenis.
Jis nurodė Baltijos jūrą kaip dar vieną sritį, kurioje NATO turėjo prisitaikyti, paminėdamas pastaraisiais metais sugadintus kabelius ir vamzdynus. 2025 m. sausio mėn. NATO pradėjo misiją „Baltic Sentry“, siekdama sustiprinti stebėjimą ir atgrasymą aplink regiono kritinę infrastruktūrą.
„NATO sugeba reaguoti“, – sakė E.Rinkevičius, nors pridūrė, kad Aljansui kartais reikia laiko, kad rastų tinkamą atsaką.
„Pirmiausia mums reikia pinigų“
Paklaustas, ką Europa turi daryti, kad pašalintų pajėgumų spragas, E.Rinkevičius atsakė tiesiai: „Pirmiausia mums reikia pinigų.“
Jis teigė, kad NATO narės taip pat turi stiprinti gynybos pramonės pajėgumus, įsigyti daugiau dronų, priešdroninių sistemų ir elektroninės karo veiksmų pajėgumų, pasimokydamos iš Ukrainos karo lauke įgytos patirties.
E.Rinkevičius teigė, kad Europos šalys gali kalbėti apie didesnę atsakomybę, tačiau realių pajėgumų sukūrimas užtruktų „ne mėnesius, o metus“.
„Tuo tarpu, kol tai vyksta, mums reikia Jungtinių Valstijų“, – sakė jis.
