Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Latvijos prezidentas rėžė tiesiai, ar Rusija turi pajėgumų įsiveržti į NATO
10:43
Rusija šiuo metu neturi karinių pajėgumų pradėti visapusišką invaziją į NATO rytinį sparną, tačiau Maskva jau dabar veda hibridinį karą prieš Aljansą, – teigė Latvijos prezidentas kanalo „TVP World“ laidoje „World Talks“.
Kalbėdamas Ankaroje prieš NATO viršūnių susitikimą, kurio pagrindinės temos – gynybos išlaidos, kariniai pajėgumai ir parama Ukrainai, prezidentas Edgaras Rinkevičius, paklaustas apie įspėjimus, kad Maskva gali pulti NATO rytinį sparną, atsakė: „Šiandien Rusija neturi karinių pajėgumų tai padaryti.“
„Tačiau Rusija, visų pirma, turi pajėgumų vykdyti mažo ar vidutinio masto operacijas“, – pridūrė jis.
Hibridinis spaudimas
E.Rinkevičius teigė, kad hibridinės operacijos „iš tikrųjų vyksta šiuo pačiu metu“, kai mes kalbame, prie Latvijos sienos su Baltarusija, nurodydamas padidėjusį migracijos spaudimą, šnipinėjimą ir priešiškų veikėjų pastangas planuoti sabotažą.
Latvijos prezidentas sakė, kad saugumo tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su Baltijos valstybėmis, Lenkija ir kitais Rytų flango partneriais, siekdamos nustatyti į tai įsitraukusius asmenis.
Jis nurodė Baltijos jūrą kaip dar vieną sritį, kurioje NATO turėjo prisitaikyti, paminėdamas pastaraisiais metais sugadintus kabelius ir vamzdynus. 2025 m. sausio mėn. NATO pradėjo misiją „Baltic Sentry“, siekdama sustiprinti stebėjimą ir atgrasymą aplink regiono kritinę infrastruktūrą.
„NATO sugeba reaguoti“, – sakė E.Rinkevičius, nors pridūrė, kad Aljansui kartais reikia laiko, kad rastų tinkamą atsaką.
„Pirmiausia mums reikia pinigų“
Paklaustas, ką Europa turi daryti, kad pašalintų pajėgumų spragas, E.Rinkevičius atsakė tiesiai: „Pirmiausia mums reikia pinigų.“
Jis teigė, kad NATO narės taip pat turi stiprinti gynybos pramonės pajėgumus, įsigyti daugiau dronų, priešdroninių sistemų ir elektroninės karo veiksmų pajėgumų, pasimokydamos iš Ukrainos karo lauke įgytos patirties.
E.Rinkevičius teigė, kad Europos šalys gali kalbėti apie didesnę atsakomybę, tačiau realių pajėgumų sukūrimas užtruktų „ne mėnesius, o metus“.
„Tuo tarpu, kol tai vyksta, mums reikia Jungtinių Valstijų“, – sakė jis.
Per naujus Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 7 žmonės
11:10
Per naktinius Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, o ukrainiečių kariuomenė pranešė atakavusi kelis Rusijos tanklaivius.
Šie nauji išpuoliai įvykdyti likus vos kelioms valandoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio susitikimo NATO viršūnių susitikime.
Pirmasis stiprus sprogimas Kyjive pasigirdo netrukus po vidurnakčio, dar prieš įsijungiant oro pavojaus sirenoms – tai retas atvejis, išgąsdinęs sostinės gyventojus.
Po to sekė dar kelių sprogimų banga, pranešė mieste esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Kyjive žuvo vienas žmogus, pranešė meras Vitalijus Klyčko, informavęs apie po raketų smūgio užsidegusius sandėlius.
Per pastarąją savaitę Rusija surengė kelis didelius mirtinus išpuolius prieš Ukrainos sostinę – šį liepą per balistinių raketų ir dronų smūgius jau žuvo daugiau nei 50 žmonių.
NATO viršūnių susitikime Ankaroje V. Zelenskis ragino sąjungininkus pristatyti amunicijos JAV gamybos „Patriot“ oro gynybos sistemoms. Tai vienintelė priemonė, galinti sustabdyti itin greitas ir sunkiai perimamas Rusijos balistines raketas.
Kitur Ukrainoje, pietiniame Mykolajivo regione, Rusijos pajėgoms atakavus valdomomis aviacinėmis bombomis, žuvo motina ir dukra, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
Pareigūnai teigė, kad dar du žmonės žuvo šiaurės rytiniame Charkivo regione ir du – fronto linijoje esančiame Chersono regione šalies pietuose.
Ukraina taip pat surengė savo smūgius giliai Rusijos teritorijoje – Kyjivas šias atakas vadina teisingu atpildu už kasnakt apšaudomus jo miestus.
Rusijos centrinio Saratovo regiono gubernatorius pranešė, kad per Ukrainos drono ataką žuvo vienas žmogus.
Ukraina taip pat suintensyvino atakas prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną – senstančius tanklaivius, kuriais eksportuojami naftos produktai, nešantys pajamas stringančiai Rusijos ekonomikai.
Kyjivo dronų pajėgų vadas nurodė, kad per pastarąsias 72 valandas Juodojoje ir Azovo jūrose buvo smogta 21 Rusijos laivui.
NATO vadovas kreipėsi į Putiną: „Nežaiskite su mumis“
09:51
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte NATO viršūnių susitikimo metu kreipėsi į Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. Jis patarė jam neprovokuoti Aljanso.
„Nežaiskite su mumis. Mes niekada nieko nepulsime. Mes tik ginsime savo gyvenimo būdą, savo demokratiją ir savo teritoriją“, – pareiškė M.Rutte.
NATO vadovas taip pat pabrėžė, kad masiniai Rusijos raketų smūgiai į Ukrainos miestus liudija Kremliaus vadovo neviltį dėl nesėkmių mūšio lauke.
„Manau, tai dar kartą parodo, kiek Putinas yra beviltiškoje padėtyje, nes ukrainiečiai puikiai kovoja mūšio lauke“, – pažymėjo NATO generalinis sekretorius.
M.Rutte nuomone, Ukraina iš tiesų pasiekė įspūdingų laimėjimų. Tai sakydamas jis turėjo omenyje galingus smūgius Rusijos ekonomikai, Rusijos energetikos infrastruktūros sunaikinimą, gynybinio-pramoninio potencialo naikinimą giliai už fronto linijos.
Jis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė nebegali vykdyti didelio masto proveržių fronte, kaip tai buvo prieš kelis mėnesius.
„Dabar situacija labiau primena aklavietę. Todėl tai, kas įvyko praėjusią naktį, – tai neselektyvus išpuolis prieš civilius gyventojus, infrastruktūrą ir Ukrainos miestus. Žūsta žmonės, bet Rusija tokiu būdu šio karo niekada nelaimės“, – sakė M.Rutte, turėdamas omenyje smūgius, kuriuos prieš NATO viršūnių susitikimą Rusija sudavė Kyjivui.
Ukrainos smūgiai pabudino Rusijos propagandininkus: Kremliui – kritikos lavina
08:59
Sėkmingos Ukrainos vidutinio ir ilgojo nuotolio smūgių kampanijos privertė Rusijos ultranacionalistų informacinę erdvę persvarstyti savo poziciją. Komentatoriai pradėjo kaltinti Rusijos federalinę vyriausybę dėl to, kad ji nesukūrė darnios oro gynybos sistemos, galinčios tinkamai apsaugoti privačias įmones ir kritinę infrastruktūrą nuo Ukrainos ilgojo nuotolio smūgių.
Žinomas vadinamasis Rusijos karinis tinklaraštininkas ir propagandininkas antradienį platformoje „Telegram“ paskelbė ilgą kreipimąsi, kuriame ragino Rusijos gynybos ministeriją sukurti vieningą civilinės dronų gynybos operatyvinę būstinę, kad būtų užkirstas kelias Ukrainos pajėgoms nustatyti ir smūgiuoti į silpnąsias vietas Rusijos užnugaryje.
Tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos oro gynyboje yra chaosas, nes Rusijos kariuomenė ir „Rosgvardija“ (stipriai militarizuotos Rusijos vidaus saugumo pajėgos) valdo oro gynybos sistemas skirtinguose federaliniuose subjektuose (regionuose), o privačios įmonės taip pat investuoja į priešdronines sistemas, tačiau nėra vieningo subjekto, kuris stebėtų dronus ore ar sukurtų daugiapakopę oro gynybą visoje Rusijoje.
Su Kremliumi susijęs karinis tinklaraštininkas kritikavo Rusijos vyriausybę už tai, kad ji perkelia atsakomybę už oro gynybą Rusijos įmonėms ir civilinėms struktūroms, nors privačios įmonės neturi pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų veiksmingai apsiginti nuo Ukrainos smūgių.
Kitas žinomas Rusijos politinis komentatorius savaitės pradžioje taip pat paragino Rusijos vyriausybę sukurti vieningą oro gynybos struktūrą, teigdamas, kad regioninėms valdžios institucijoms trūksta žmogiškųjų išteklių, įgaliojimų ir kompetencijos organizuoti regionams pritaikytą oro gynybą, kad Rusijos kariuomenei trūksta žmogiškųjų išteklių zoninei gynybai organizuoti, o Rusijos kosmoso pajėgos oro gynybos operacijose yra „penktas ratas“.
Rusijos karinis tinklaraštininkas, kuris jau seniai kritikuoja Rusijos nesugebėjimą apsisaugoti nuo Ukrainos bandymų pasinaudoti Rusijos silpnybėmis, liepos 6 d. pažymėjo, kad Rusijos geografinis dydis vis labiau tampa jos silpnybe, nes Rusijos oro gynybos pajėgoms yra itin sunku apginti savo milžinišką teritoriją nuo Ukrainos smūgių, ir atkreipė dėmesį, kad didėjantis Ukrainos smūgių nuotolis reiškia, jog „dabar [Rusijoje] nėra užnugario“.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai jau keletą savaičių skundžiasi, kad federalinės ir regioninės administracijos nesuderinamumas bei struktūros trūkumas padarė meškos paslaugą sėkmingiems Ukrainos smūgiams prieš kritinę Rusijos infrastruktūrą, nes Ukraina nuo 2026 m. kovo mėn. tik toliau intensyvina savo smūgių kampaniją.
Rusijai trūksta reikiamų konvencinių oro gynybos sistemų, kad galėtų apsaugoti visus savo kritinius objektus ir privačias įmones vakarų Rusijoje, ir jai sunkiai sekasi apginti svarbius taikinius, esančius, kaip pranešama, gerai apsaugotose teritorijose giliau Rusijos užnugaryje.
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai vertina, kad Rusijos atsisakymas arba nesugebėjimas užlopyti spragų savo užnugario oro gynybos skėtyje lėmė dabartines problemas, su kuriomis susiduria Rusija: tai leidžia Ukrainai pakartotinai smūgiuoti didiesiems miestams. Be kita ko, tai lėmė ir didelio masto benzino trūkumą Rusijoje bei okupuotose Ukrainos teritorijose.
Rusijai greičiausiai bus sunku greitai sustiprinti savo oro gynybos skėtį užnugaryje, tuo pačiu išlaikant pakankamą apsaugą fronto zonose, o Ukrainos pajėgos greičiausiai galės tęsti – jei ne intensyvinti – savo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją, kol Rusija sugebės rasti sprendimą šiems trūkumams pašalinti, naujausioje ataskaitoje dėsto analitikai.
Rusijos pastangos įtraukti į tarnybą mobilias ugnies komandas ir kitus oro gynybos specialistus užnugariui taip pat susidurs su apribojimais, nes šios verbavimo pastangos konkuruoja su Rusijos poreikiu turėti karių fronto linijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos verbavimo rodikliai ženkliai mažėja.
Gimdymas po žeme: moterys Ukrainoje skuba pagimdyti per pertraukas tarp apšaudymų
08:43
Bauginančiomis pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis Inna Slavhorodska paliko savo namus Rytų Ukrainoje ir pasiekė Vokietiją, esančią toli nuo šūvių ir bombų. 38-erių Inna laukėsi. Po pabėgimo, penktą mėnesį nėščia moteris patyrė persileidimą ir prarado kūdikį.
Kovos tęsėsi. Inna vis dar norėjo vaikų, nors buvo įsitikinusi, kad aną prarado dėl karo sukelto streso. Moteris grįžo namo į Charkivą, kur 2022 m. pabaigoje Ukrainos kariuomenė atrėmė Rusijos pajėgas. Ir vėl pastojo.
Sausį po cezario pjūvio ji pagimdė sveiką kūdikį. Kitą dieną Rusijos dronai smogė ligoninei, kurioje moteris bandė atgauti jėgas. Žalos jie padarė, tačiau Innai ir jos naujagimiui nieko neatsitiko.
„Buvo labai baisu, – pasakojo ji. – Tikrai baisu.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje liepsnoja Saratovo naftos perdirbimo gamykla, smogta ir Tatarstanui
06:13
Per naktį į liepos 8-ąją Ukrainos dronai smogė Rusijos Saratovo naftos perdirbimo gamyklai ir petrochemijos gamyklai Tatarstane, pranešė stebėsenos kanalai.
„Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“ skelbia, kad po Ukrainos dronų atakos Saratovo naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras.
Anksčiau naktį Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas pranešė, kad Rusijos Gynybos ministerija paskelbė perspėjimą dėl galimos dronų atakos regione.
Saratovas yra maždaug už 460 kilometrų į rytus nuo Ukrainos sienos, netoli Luhansko srities.
Tuo metu Nižnekamske, Tatarstane, Ukrainos pajėgos smogė petrochemijos gamyklai, pranešė „Exilenova Plus“.
Ukraina reguliariai atakuoja karinę infrastruktūrą Rusijos teritorijoje ir okupuotose žemėse, siekdama sumažinti Maskvos galimybes tęsti karą.
Naktį Kyjive aidėjo sprogimai: Rusija smogė balistinėmis raketomis – kilo gaisrai
06:11
Rusija naktį į liepos 8-ąją surengė balistinių raketų ataką prieš Kyjivą. Sprogimai sostinėje buvo girdėti dar prieš paskelbiant oro pavojų, praneša vietoje dirbantys „Kyiv Independent“ žurnalistai.
Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie Rusijos paleistas balistines raketas, skriejančias Kyjivo link, o vietos pareigūnai paragino gyventojus likti slėptuvėse.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad po raketos smūgio Desnianskio rajone užsidegė sandėlių kompleksas. Tuo metu Sviatošyno rajone kilo dar vienas gaisras negyvenamame pastate.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Sviatošyno rajone užsidegė administracinis pastatas ir sandėliai. Per ataką nukentėjo du žmonės, vienas jų paguldytas į ligoninę.
Kitoje to paties rajono vietoje gaisras kilo garažų komplekse. Taip pat apgadinti tramvajai ir administracinis pastatas.
Rusijos pajėgų puolimui fronte sulėtėjus, Maskva vis dažniau naudoja balistines raketas, siekdama padaryti kuo didesnę žalą plataus masto oro smūgiais Ukrainos miestams.
