Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 24d. 20:52

Latvijos mokyklose nuo 2022 metų bus mokoma tik latviškai – rusai piktinasi, lietuviai problemų nemato

Latvijos rusakalbių protestas prieš permainas švietimo sistemoje
„Scanpix“ nuotr. / Latvijos rusakalbių protestas prieš permainas švietimo sistemoje

Latvijos vyriausybė šią savaitę pritarė planui nuo kitų metų rugsėjo pradėti reformas šalies mokyklose, kurias įvykdžius visose tokiose įstaigose dalykai būtų mokomi tik latvių kalba. Rusų, kurie sudaro apie ketvirtadalį valstybės gyventojų, mažumos lyderiai įtūžę protestuoja.

Švietimo įstatymo reformos turėtų startuoti 2019-ųjų rugsėjo 1-ąją, o baigtis – 2021-2022 metais.

Švietimo ir mokslo ministras Karlis Šadurskis teigia, kad latvių kalba ir kultūra yra Latvijos visuomenės pagrindas, todėl esą būtina rūpintis būtent kalba, nacionaline tapatybe bei visuomenės grupių integracija.

Ministro teigimu, pereinant prie latvių kaip vienintelės kalbos mokyklose, valstybinės kalbos vaidmuo šalyje bus sustiprintas. K.Šadurskis patikino, kad bus atsižvelgta ir į skirtingų etninių kultūrų ypatumus bei vystymąsi.

Be to, Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad perėjimas prie latvių kalbos visose mokyklose pagerins švietimo kokybę.

Latvijos rusakalbiai ir Rusijos propagandiniai kanalai, žinoma, jau kuris laikas skelbia aliarmą. Šalyje rengiami „gyvi“, o socialiniuose tinkluose – virtualūs protestai.

„Scanpix“ nuotr./Latvijos rusakalbių protestas prieš permainas švietimo sistemoje
„Scanpix“ nuotr./Latvijos rusakalbių protestas prieš permainas švietimo sistemoje

Apie esą diskriminacija atsiduodančias reformas Rygos meras Nilas Ušakovas prabilo net Vašingtone. Tačiau ministras K.Šadurskis turi savo argumentų, o Rygos lietuvių vidurinės mokyklos atstovė Daiva Isakienė 15min apskritai teigė, kad protestuojama visiškai be reikalo.

Permainos – pamažu

Kaip atrodys pačios reformos? Visų pirma, jau pernai buvo nuspręsta, kad šių mokslų metų pabaigoje centralizuotus abitūros egzaminus dabartiniai dvyliktokai laikys tik latvių kalba.

O naujosios švietimo gairės bus pristatytos nuo 2019-2020 mokslo metų pradžios ir bus taikomos jau parengiamosiose mokyklose vaikams nuo 5 metų. Reformų esmė – didesnis latvių kalbos vaidmuo mokantis.

Tais pačiais mokslo metais pradės veikti naujas dvikalbis švietimo modelis. 1-6 klasėse mažiausiai pusė dalykų bus mokomi latvių kalba, o 7-9 klasėse – mažiausiai 80 proc. dalykų. Devintokai egzaminus jau laikys tik latviškai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaikai vienoje Rygos mokykloje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaikai vienoje Rygos mokykloje

Žengiame toliau: nuo 2020-2021 mokslo metų visi bendrieji dalykai 10 ir 11 klasėje bus mokomi latvių kalba.

Etninių mažumų mokyklose vaikai savo gimtąja kalba – rusų, baltarusių, ukrainiečių, lietuvių, estų ir kitomis – mokysis tik tos pačios kalbos, literatūros ir dalykų, susijusių su kultūra ir istorija.

Galiausiai 2021-2022 mokslo metais latvių kalba skambės jau ir dvyliktoje klasėje. Mažumų atstovams liks viršuje minimi dalykai.

Piktinasi „prievartine asimiliacija“

Latvijos Seimas dar turi balsuoti už reformas ir joms pritarti – beveik neabejojama, kad taip ir bus. Rusakalbių aktyvistų protestų Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis neišgirdo.

Pirmadienį Seimui buvo nusiųsta peticija su daugiau nei 14 tūkst. parašų, kuriais prašoma išlaikyti dvikalbę sistemą Latvijos mokyklose.

O protestai triukšmingi ir, be abejo, tradiciškai pagarsinami Kremliui pavaldžios žiniasklaidos Rusijoje.

Pirmadienį Seimui buvo nusiųsta peticija su daugiau nei 14 tūkst. parašų, kuriais prašoma išlaikyti dvikalbę sistemą Latvijos mokyklose.

Nepritariantiesiems reformoms, regis, nelabai svarbu tai, kad etninių mažumų atstovai ir toliau galės mokytis kai kuriuos dalykus savo kalba. Viena tokių kritikių – parašų rinkimo iniciatorė Jelena Bačinskaja.

„Kaip motina aš manau, kad tai akivaizdžiai bus eksperimentas, už kurį mokės mano vaikas. Nenoriu, kad su mano vaiku būtų eksperimentuojama. Tėvai, kurie pasirašė peticiją, mano, kad mokiniai turi mokėti valstybinę kalbą.

Mes nesame prieš latvių kalbą. Tačiau mokymasis svetima kalba – visai kas kita“, – Latvijos radijui pirmadienį sakė J.Bačinskaja.

„Scanpix“ nuotr./Jelena Bačinskaja
„Scanpix“ nuotr./Jelena Bačinskaja

Demonstracijos vyko jau pernai, kai tik pasigirdo kalbos apie būsimas reformas. Spalio pabaigoje prie Švietimo ir mokslo ministerijos buvo susirinkę apie 400 žmonių, daugiausia – senolių. Jie skandavo: „Šalin rankas nuo mūsų mokyklų!“

Gruodžio viduryje protestuotojai apstulbino turistus, kai įsiveržė į Rygos kalėdinę mugę, kur pradėjo šaukti, kad yra prievarta asimiliuojami.

Protestus organizuoja Latvijos rusų sąjunga, o aplink demonstrantus, teigiančius, kad mokyklos turėtų pačios nuspręsti, kiek latvių kalbos jose turėtų būti, nuolat sukiojasi skandalingasis aktyvistas Vladimiras Lindermanas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Lindermanas 2012 metais
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Lindermanas 2012 metais

Šis Lavijos nepilietis, Rusijoje nelegaliai veikiančios Nacionalinės bolševikų partijos narys, 2012 metais sėkmingai suorganizavo konstitucinį referendumą dėl pataisų, kuriomis siekta įteisinti rusų kalbą kaip antrąją Latvijoje valstybinę kalbą. Pataisoms balsavę piliečiai nepritarė.

„Maskva nenori paleisti jaunimo“

Neramus ir Rygos meras, Kremliui palankios kairiųjų partijos „Santarvė“ lyderis Nilas Ušakovas. Jis gruodį viešėdamas Vašingtone sukritikavo artėjančias permainas švietimo sistemoje.

„Amerikoje aš kaip partijos vadovas ir Rygos meras išreiškiau savo poziciją, kad mokyklų reforma kelia didelę riziką Latvijos vidiniam stabilumui ir saugumui. Planus galima vertinti tik kaip politinę provokaciją“, – tada teigė N.Ušakovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nilas Ušakovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nilas Ušakovas

Tiesa, Rygos meras šią savaitę buvo užsipultas ne kur kitur, o Maskvoje. Rusijos Valstybės Dūmos komitete Nepriklausomų valstybių sandraugai ir rusų diasporai pasiūlyta „pritaikyti sankcijas“ N.Ušakovui, esą nesugebėjusiam sustabdyti Latvijos vyriausybės planų dėl švietimo reformų.

Tokią idėją iškėlė Rusijos politikos klouno Vladimiro Žirinovskio vadovaujamos Liberalų demokratų partijos narys Pavelas Šperovas. Jo teigimu, Maskva turėtų taikyti sankcijas visiems politikams, kurie pažeidžia rusakalbių teises.

Pats N.Ušakovas netrukus nusistebėjo faktu, kad į Rusijos Valstybės Dūmos posėdį nuvyko vienas Latvijos rusų sąjungos lyderių Miroslavas Mitrofanovas: „Man sunku suprasti žmones, kurie skundžiasi problemomis Latvijoje kitų šalių politikams.“

K.Šadurskis: „Maskva, aišku, nori nepaleisti rusakalbių Latvijos jaunuolių, kurie prastai kalba latviškai ir yra taikiniai rusų propagandai.“

Dar anksčiau į visus priekaištus atsakė Latvijos švietimo ir mokslo ministras K.Šadurskis, priklausantis į valdančiąją koaliciją įeinančiai centro dešiniųjų partijai „Vienybė“.

Ministras pareiškė, kad Kremlius kaip tik norėtų, jog jauni Latvijos rusakalbiai nemokėtų latviškai – esą tuomet jie ir toliau gyventų „rusiškame informaciniame burbule“ bei lengviau leistųsi manipuliuojami.

„Kalba suvienija tautą, o sėkmingai vystytis gali tik vieninga tauta. Mes suinteresuoti tuo, kad žmonės, gyvenantys Latvijoje, mokėtų latviškai“, – interviu televizijai LNT sakė K.Šadurskis.

„Twitter“ nuotr./Karlis Šadurskis
„Twitter“ nuotr./Karlis Šadurskis

„Protestų, žinoma, bus, ir jie bus politiniai. Latvijos rusų sąjungos atstovai jau buvo nukeliavę į Maskvą, jie glaudžiai koordinuoja veiksmus su Kremliumi. Maskva, aišku, nori nepaleisti rusakalbių Latvijos jaunuolių, kurie prastai kalba latviškai ir yra taikiniai rusų propagandai“, – pridūrė ministras.

„Niekas mums nieko nedraudžia“

Nors tarpukariu šalyje buvo daugiau tokių įstaigų, Latvijoje veikia vienintelė lietuvių mokykla. Rygos lietuvių vidurinė mokykla buvo įkurta 1991 metais – ar ją palies permainos?

„Tikrai nepalies, – 15min nuramino Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Daiva Isakienė. – Mat mes vos pradėję veiklą iškart mokėmės pagal latviškų mokyklų programas.“

Iš pradžių lietuviškoje 85-osios vidurinės mokyklos klasėje, o tuomet – jau visoje mokykloje, anot lietuvės, Rygoje gyvenančios jau 24 metus, „praktiškai niekada“ nebuvo mokomasi pagal tautinių mažumų mokyklų programas.

Ugdymo plėtotės centro nuotr./Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Daiva Isakienė ir direktorė Jolanta Naglė
Ugdymo plėtotės centro nuotr./Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Daiva Isakienė ir direktorė Jolanta Naglė

„Visų pirma, latvių ir lietuvių kalbos labai artimos. Be to, klasės buvo nedidukės, mokinių buvo nedaug, tad su vaikais buvo daug dirbama individualiai. Todėl klausimų, kokia kalba valstybėje, kurioje gyveni, mokyti vaikus, niekada nekilo“, – 15min tvirtino D.Isakienė.

Būtent todėl, kad jau ilgą laiką dirbama pagal latviškas mokyklų programas, šios lietuvių mokyklos niekada pernelyg nedomino Latvijoje vis užverdančios peripetijos dėl švietimo.

„Absoliučiai neliečia mūsų ir šis klausimas. Juk mes ir visus egzaminus laikome taip, kaip laiko latvių mokyklos – ne kaip tautinių mažumų mokyklos“, – teigė lietuvė.

Šią mokyklą baigiantiems abiturientams, kurie, pavyzdžiui, neturi Latvijos pilietybės, bet nori ją gauti, niekada nereikia laikyti papildomų egzaminų, nes atestatuose nurodoma, kad išsilavinimas įgytas latvių kalba pagal latvišką programą.

„Atestate įrašyta, kokia buvo mokymo programa. O ji iškart rodo, kad mokinys yra mokęsis latvių kalbos, istorijos. Tad niekada nekilo klausimas, ar norint gauti pilietybę reikia išsilaikyti istorijos ar Konstitucijos egzaminus. Natūralizuotis daug paprasčiau“, – sakė D.Isakienė.

Anot pašnekovės, jokių problemų dėl mokyklų programų Rygoje neturi ir estiška mokykla, niekuo nesipiktina ukrainiečiai. D.Isakienė to garsiai nepasako, bet suprasti nesunku – nepatenkinta tik dalis rusakalbių.

„Mes irgi esame tautinė mažuma. Niekas mums nedraudžia mokyti vaikus lietuvių kalbos, literatūros, istorijos. Niekas nedraudžia dainuoti lietuviškas dainas, šokti lietuviškus šokius, bendradarbiauti su Lietuvos mokyklomis.

Jokių apribojimų nejaučiame, turime tokias pačias teises. Nejaučia nei ukrainiečių mokykla, nei estų mokykla. Jokių trukdymų nėra ir nebuvo. Tad čia, manau, labiau muilo burbulas“, – tikino lietuvė pedagogė.

„Visada atsiranda pajacas“

D.Isakienė pastebi, kad apskritai problemos Latvijoje išpučiamos, ir sako susidurianti su žmonėmis, kurie „yra pakeitę požiūrį ir nori pakeisti visuomenės požiūrį – pavyzdžiui, į tai, kad rusakalbiai nemoka latvių kalbos“.

D.Isakienė: „Žinot, ir Lietuvoje yra toks vienas, kuris nuolat visur dalyvauja, – Gražulis. Aš pati iš Gargždų ir visada sakau, kad aš jo nerinkau.“

„Moka jie tą kalbą. Televizija rodo tuos kelis protestuotojus, bet tai nėra dalis, kurią reikėtų rodyti. Reikėtų rodyti tą dalį, kuri mokosi ir kalba latviškai. Man atrodo, rodomi aktyvistai, kurie nesimoko ir daugiau niekada nebesimokys.

Šaukia senukai, bobutės – nu jau tikrai jos nebesimokys. Ar jiems tai aktualu? Jaunimo mitinguose juk nėra. Nesuprantu“, – 15min tvirtino lietuvė.

D.Isakienė turi daug draugų rusų ir sako vis pajuokaujanti, kad turbūt bendrauja su neteisingais rusais: „Jie visi laisvai kalba latviškai ir tvirtai pasisako už tai, kad jų vaikai laisvai kalbėtų latviškai ir būtų naudingi Latvijai.“

Pašnekovė portalui sakė žinanti „kažkokį Lindermaną“, kuris vis pasirodo protestuose. „Žinot, ir Lietuvoje yra toks vienas, kuris nuolat visur dalyvauja, – Gražulis. Aš pati iš Gargždų ir visada sakau, kad aš jo nerinkau.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Petras Gražulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Petras Gražulis

Kiekvienoje srityje yra žmogus, kuris turi užsidėti pajaco kepurę ir pasirodyti. O ką daryti?“ – juokėsi D.Isakienė.

Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje šiuo metu mokosi apie 370 mokinių. Lietuviai, tiesa, ne visi. Pasak direktorės pavaduotojos ugdymui, suoluose sėdi daug latvių, lenkų, žydų: „Iš viso dabar turime septynių tautybių atstovų.“

Skaičiuojama, kad Latvijoje, kur gyventojų jau mažiau nei 2 mln., šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 23 tūkst. lietuvių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

24sek

Rekordinį mačą sužaidęs L.Westermannas bedė pirštų į didžiausią „Žalgirio“ problemą

24sek

Šaras nusivylęs skubėjo palikti Miuncheną: „Visos rungtynės buvo blogos“

Aktualu

Kodėl tiek daug šalių keičia požiūrį į kanapes?

24sek

Buvęs NBA supertalentas palaužė „Žalgirį“ Miunchene

Buvau geras Gyvenimas

200 jaunuolių Kaune aplankė 100 senolių: 82-ejų Irena svajoja atsikratyti lazdos

Aktualu

„Brexit“ be susitarimo: ką prarastų Europos Sąjunga?

24sek

Lietuviškame Miunchene – rekordinės „Žalgirio“ sirgalių pajėgos ir pranešėjo siurprizas

Verslas

ES paramos mažėjimas: kalti per maži mokesčiai ir atlyginimai

Pasaulis kišenėje

Nuošaliame Tenerifės paplūdimyje – hipių gyvenimas pagal savas taisykles

Gazas

Automobilis internetu: ar tai realu?

Gyvenimas

Daina, kuri padės užmigti per 8 minutes ir sumažins nerimą iki 65 proc.

Kultūra

Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. Norbertas Černiauskas: Kaip basketbolas tapo krepšiniu

Vardai

Vandalai nuplėšė Agnetos Kleizienės kalėdines dekoracijas: „Gaila, kad grinčai gyvena visose šalyse“

Sportas

Julija Jefimova plaukioja, bet ne čempionate

Vardai

„Kelyje į žvaigždes“ išgarsėjusi Berneen vieši Lietuvoje: vakarėlyje akį traukė ryškiu įvaizdžiu

Vardai

143 kg svėrusi Rima Antonovienė: „Pasakiau sau – geriau jau mirsiu sportuodama, nei lašinių kalėjime“

Vardai

Maltiečiams talkinęs M.Katleris prakalbo apie savo ateitį: „Galbūt 40-ies būsiu niekam nebeįdomus“

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Inga Mikutavičiūtė

Sportas

Plaukimo valdžia malšina revoliuciją kurdama Čempionų lygą su 4 mln. dolerių

Kultūra

Visuomenei pirmą kartą pristatytas didžiausias Lietuvoje rastas lobis

Naujienos

24sek

Šaras nusivylęs skubėjo palikti Miuncheną: „Visos rungtynės buvo blogos“

24sek

Buvęs NBA supertalentas palaužė „Žalgirį“ Miunchene

Aktualu

Kodėl tiek daug šalių keičia požiūrį į kanapes?

24sek

Rekordinį mačą sužaidęs L.Westermannas bedė pirštu į didžiausią „Žalgirio“ problemą

Buvau geras Gyvenimas

200 jaunuolių Kaune aplankė 100 senolių: 82-ejų Irena svajoja atsikratyti lazdos

Aktualu

„Brexit“ be susitarimo: ką prarastų Europos Sąjunga?

24sek

Lietuviškame Miunchene – rekordinės „Žalgirio“ sirgalių pajėgos ir pranešėjo siurprizas

Verslas

ES paramos mažėjimas: kalti per maži mokesčiai ir atlyginimai

Vardai

„Kelyje į žvaigždes“ išgarsėjusi Berneen vieši Lietuvoje: vakarėlyje akį traukė ryškiu įvaizdžiu

Aktualu

Išrinkite fotokonkurso „Jogailaičių paveldas greta mūsų“ nugalėtoją

Pasaulis kišenėje

Nuošaliame Tenerifės paplūdimyje – hipių gyvenimas pagal savas taisykles

Gazas

Automobilis internetu: ar tai realu?

Gyvenimas

Daina, kuri padės užmigti per 8 minutes ir sumažins nerimą iki 65 proc.

Vardai

Vandalai nuplėšė Agnetos Kleizienės kalėdines dekoracijas: „Gaila, kad grinčai gyvena visose šalyse“

Sportas

Julija Jefimova plaukioja, bet ne čempionate

Vardai

143 kg svėrusi Rima Antonovienė: „Pasakiau sau – geriau jau mirsiu sportuodama, nei lašinių kalėjime“

Vardai

Maltiečiams talkinęs M.Katleris prakalbo apie savo ateitį: „Galbūt 40-ies būsiu niekam nebeįdomus“

24sek

Lukas Lekavičius su „Panathinaikos“ aplenkė „Žalgirį“

Kultūra

Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. Norbertas Černiauskas: Kaip basketbolas tapo krepšiniu

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Inga Mikutavičiūtė

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min