Penktadienį „Jungtinis sąrašas“ paskyrė A. Kulbergą partijos kandidatu į ministro pirmininko postą.
E. Rinkevičius šeštadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis vyko intensyvios konsultacijos su parlamente atstovaujamų politinių partijų ir frakcijų atstovais, kurios buvo surengtos po to, kai apie savo atsistatydinimą paskelbė ministrė pirmininkė Evika Silina (Evika Silinia)
Konsultacijų metu buvo aptarti būsimi darbai iki rinkimų ir nustatyti skubūs uždaviniai.
E. Rinkevičius pažymėjo, kad šių uždavinių sąraše yra, be kita ko, gynybos ir saugumo klausimai, saugaus rinkimų vykdymo užtikrinimas, didelių įmonių ir projektų vystymas, taip pat kitų metų valstybės biudžeto rengimas.
Prezidentas padėkojo politinėms partijoms už atviras, sąžiningas ir konstruktyvias derybas ir pabrėžė, kad matyti platus sutarimas bei noras dirbti kartu.
Pasak E. Rinkevičiaus, tai suteikia pagrindo tikėti, kad su parlamento parama yra įmanoma suformuoti ryžtingą ir veiksmingą vyriausybę, nors, atsižvelgiant į ligšiolinę įtemptą politinę retoriką, šis procesas nebus lengvas.
E. Rinkevičius pabrėžė, kad sutariama dėl būtinybės mažinti tarpusavio įtampą ir sutelkti dėmesį į konstruktyvų darbą, net jei rinkimų metais politinė konkurencija ir toliau išliks didelė.
Kalbėdamas apie galimus vyriausybės darbo modelius, prezidentas pareiškė manąs, kad vadinamoji techninė vyriausybė būtų blogiausias iš galimų sprendimų.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu laisvos gynybos ir žemės ūkio ministrų pareigos, taip pat būtinybė priimti svarbius sprendimus, visų pirma šiose srityse, daro tokį scenarijų rizikingą.
Be to, vyriausybės atsistatydinimas rinkimų metais galėtų sukelti problemų ir biudžeto, ir teisinių sprendimų priėmimo srityse, o taip pat nebūtų užtikrintas stabilus bendradarbiavimas parlamente.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į visuomenės lūkesčius dėl politinių partijų gebėjimo susitarti dėl naujos vyriausybės, kuri galėtų spręsti nacionalinės svarbos klausimus.
Vyriausybės formavimo užduotis patikėta opozicijai
Atsižvelgęs į konsultacijų rezultatus, E. Rinkevičius pareiškė, jog mato galimybę suformuoti vyriausybę, patikint šią užduotį opozicijos atstovams.
Jis paaiškino, kad tai susiję ir su naujausia politine dinamika, ir su būtinybe suteikti opozicijai galimybę pasiūlyti naują požiūrį.
E. Rinkevičius pažymėjo, kad derybos su A. Kulbergu jau įvyko ir kad jų nuomonės keliais klausimais sutampa.
Pagal Konstitucijos 56 straipsnį, prezidentas pakvietė A. Kulbergą imtis naujosios vyriausybės formavimo užduoties.
E. Rinkevičius išreiškė viltį, kad artimiausių konsultacijų metu išryškės koalicijos sudėtis, atliktino darbo apimtis ir vyriausybės prioritetai.
Jis pabrėžė, kad būtų pageidautina kuo platesnė koalicija, nors tai priklausys nuo derybų eigos.
Prezidentas pažymėjo, kad vyriausybei, kuri eis pareigas iki rinkimų, iš tiesų gali tekti dirbti ilgiau, atsižvelgiant į laiką, reikalingą naujajam parlamentui susirinkti ir kitai vyriausybei suformuoti.
E. Rinkevičius pareiškė, jog tikisi iki gegužės 25 dienos gauti kandidato į ministro pirmininko postą pranešimą apie reikšmingą pažangą. Tai, anot jo, apima konkrečius koalicijos apmatus, atsakomybės pasiskirstymą tarp partijų ir vyriausybės deklaracijos projektą.
Prezidentas pabrėžė, kad deklaracija turi būti aiški, tikslinga ir orientuota į konkrečius veiksmus, nes dėl prioritetų jau pasiektas reikšmingas sutarimas.
Baigdamas savo kalbą, E. Rinkevičius pažymėjo, jog vertina politinių partijų ir kandidato į ministrus pirmininkus pasirengimą dirbti ir prisiimti atsakomybę šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Išplėsta koalicija
46-erių metų A. Kulbergas, buvęs verslininkas, kurį vietos žiniasklaida vadina pragmatiku, pareiškė, jog tikisi suformuoti „išplėstą koaliciją“, kuri šią Baltijos šalį valdytų iki spalio 3 dieną vyksiančių parlamento rinkimų.
„Prezidentas man davė 10 dienų“, – sakė jis žurnalistams.
Jei A. Kulbergui pavyktų suformuoti vyriausybę, ministrų kabineto sudėtį vis tiek turėtų patvirtinti parlamentas.
Vyriausybės krizė viršūnę pasiekė praėjusią savaitę, kai E. Silina atleido gynybos ministrą Andrį Sprūdą dėl į Latvijos oro erdvę įskridusių dronų. Ji teigė, kad Latvijos kovos su dronais sistemos nebuvo pakankamai greitai dislokuotos, kad būtų galima atremti dronų įsiveržimus.
A. Sprūdo atleidimas paskatino jo sąjungininkus, kairiojo sparno „Progresyviųjų“ partijos narius, pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, teigiant, kad ji pavertė jį atpirkimo ožiu.
A. Sprūdas netrukus oficialiai atsistatydino, o E. Silina pasiūlė į jo vietą karininką, tačiau „Progresyvieji“ jį atmetė.
Galiausiai pasitraukė ir premjerė.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, trijose buvusiose Baltijos sovietinėse respublikose – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – sudužo keletas dronų iš Rusijos ir Ukrainos.
Praėjusią savaitę du ukrainietiški dronai kirto Rusijos sieną, įskrido į Latviją – NATO narę ir ištikimą Ukrainos sąjungininkę – ir, nukritę, apgadino naftos saugyklą.
Kovo 25-ąją Latvijoje sudužo dar vienas nuo maršruto nukrypęs ukrainietiškas dronas.
Su E. Rinkevičiumi aukščiausiojo lygio susitikimo Rumunijoje paraštėse trečiadienį susitikęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas nusiųs į Latviją ekspertus, siekdamas padėti šaliai apsaugoti savo oro erdvę.
