Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Latvijos Seimui nepavyko išrinkti naujojo prezidento ir per pakartotinį balsavimą

Ryga
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Latvijos vėliava.
Šaltinis: BNS
0
A A

Latvijos Seime trečiadienį ir per pakartotinį pirmojo turo balsavimą nė vienam iš keturių kandidatų į prezidentus nepavyko surinkti pergalei reikalingo 51 balso.

Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, vėl gavo 34 balsus, valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas – 25, parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ – 24, opozicinio Latvijos regionų susivienijimo atstovas Martinis Buondaras – 7 balsus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Raimonds Vėjuonis sveikina NATO misijos karius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Raimonds Vėjuonis sveikina NATO misijos karius

Kadangi M.Buondaras surinko mažiausiai balsų, jis turi pasitraukti iš rinkimų kovos.

Antrajame rinkimų ture varžysis R.Vėjuonis, E.Levitas ir S.Dolgopolovas.

Iškritusio kandidato partijos nariai nepalaikys nei vieno kandidato

Iš kovos dėl Latvijos prezidento posto iškritus opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) kandidatui Martiniui Buondarui, šios partijos frakcijos Seime nariai kituose rinkimų turuose balsuos prieš visus kandidatus, BNS sakė LRA frakcijos narys Artusas Kaiminis.

Per pakartotinį pirmojo turo balsavimą nė vienam iš keturių kandidatų į prezidentus nepavyko surinkti pergalei reikalingo 51 balso.

M.Buondaras gavo mažiausiai - 7 balsus, todėl turi pasitraukti iš rinkimų kovos.

Latviai nori tiesioginių prezidento rinkimų

Didžioji dauguma latvių – 70 proc. – mano, kad valstybės vadovą turėtų rinkti rinkėjai, o ne įstatymų leidėjai, rodo naujausia apklausa, kurią atliko viešosios nuomonės tyrimų centras SKDS.

Šiais metais vykdytos apklausos metu 43 proc. respondentų nurodė, kad visiškai sutinka su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas rinkėjų, o 27 proc. apklaustųjų sakė, jog yra linkę jai pritarti.

Tuo tarpu 11 proc. apklausos dalyvių buvo linkę nesutikti su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas tiesioginiuose rinkimuose, o 6 proc. respondentų nurodė, jog visiškai tam nepritaria.

13 proc. tyrimo dalyvių nurodė neturintys konkrečios nuomonės šiuo klausimu.

Analogiškoje SKDS apklausoje, kuri buvo surengta pernai, 83 proc. respondentų pasisakė už tai, kad prezidentas būtų renkamas tiesiogiai, o ne parlamento.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min