Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 07 16, 20:50

Latvių politologas: Latvija bet kada gali tikėtis migrantų iš Baltarusijos srauto

Stebėdamos situaciją Lietuvos pasienyje, Latvija ir Estija, nors kol kas nesulaukusios išaugusio migrantų iš Rytų srauto, stiprina sienų kontrolę. Latvių politologas Maris Andžanas sako, kad Latvija bet kuriuo metu gali tikėtis išaugusio migrantų iš Baltarusijos srauto
Estų pasieniečiai
Estų pasieniečiai / Postimees / Scanpix nuotr.

Latvijos pasienio apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Ivaras Ruskulis šią savaitę delfi.lv laidoje tikino, kad artimiausiu metu neteisėtai sieną kertančių migrantų srauto padidėjimo nesitikima.

Pasak I.Ruskulio, ligi šiol buvo sulaikyti keturi Irako piliečiai, neteisėtai kirtę Latvijos-Baltarusijos sieną, dar vienas trečiosios šalies pilietis, atvykęs ne iš Vidurio Rytų ar Afrikos.

Naujienų agentūra LETA nurodo, kad Latvija Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) paprašė atsiųsti 24 specialistus, iš kurių du jau atvyko, taip pat patrulinį automobilį. Šią savaitę Latvijos-Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo ir suomių ekspertai.

173 km ilgio Latvijos ir Baltarusijos siena yra gerokai trumpesnė nei Lietuvos siena su Baltarusija. Ji siekia 678,8 km.

Latvijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas dr. Maris Andžanas sako, kad Latvija bet kuriuo metu gali tikėtis išaugusio migrantų iš Baltarusijos srauto, todėl šalies pareigūnai atidžiai stebi situaciją.

„Bet tai priklausys nuo sprendimų, kurių Latvija dėl Baltarusijos imsis ar nesiims“, – 15min sakė M.Andžanas.

Pasak tyrėjo, išaugęs migrantų srautas Lietuvoje yra „Baltarusijos politinis sprendimas“.

„Būtų galima galvoti, kad priežastis, (kodėl migrantai renkasi Lietuvą, o ne Latviją), yra geografinė. Tačiau jiems logiškiau būtų rinktis Lenkijos sieną, nes žmonės dažnai nori pasiekti Vakarų Europą ar Skandinaviją“, – sakė jis.

M.Andžanas sako, kad Lietuva režimo Baltarusijoje atžvilgiu visada buvo ryžtingesnė nei Latvija ir „dažnai agresyvi teigiama prasme“. O Ryga esą laikėsi nuosaikesnės ir kartais net dviprasmiškos pozicijos.

Imago / Scanpix nuotr./Rygoje iškelta Baltarusijos istorinė vėliava
Imago / Scanpix nuotr./Rygoje iškelta Baltarusijos istorinė vėliava

Vis dėlto dvišaliai Latvijos ir Baltarusijos santykiai itin pablogėjo gegužę, kai Rygoje vykusio Ledo ritulio pasaulio čempionato metu buvo iškelta baltarusių istorinė vėliava, laikoma opozicijos simboliu.

Atsakydamas į tokį žingsnį, Minskas nurodė iš šalies išvykti visiems latvių diplomatams – ambasadoje liko tik vienas techninis darbuotojas.

„Iškeldama vėliavą, Latvija netyčia tapo didvyre Baltarusijos opozicijai. Dabar de facto nepalaikomi diplomatiniai santykiai, latvių diplomatinis buvimas Baltarusijoje – minimalus.

Tačiau Baltarusijos požiūris į Lietuvą gerokai griežtesnis, nes ji vykdo žalingesnę politiką Lukašenkos atžvilgiu“, – teigė tyrėjas.

Vilniaus ir Minsko santykius ne vienerius metus temdė Lietuvos pasienyje iškilusi Astravo atominė elektrinė, laikoma nesaugia.

Dvišaliai santykiai dar labiau pablogėjo pernai, kai Baltarusijoje kilo masiniai protestai prieš autokratą Aliaksandrą Lukašenką. Lietuva priėmė prezidento rinkimų nugalėtoja pasiskelbusią Sviatlaną Cichanouskają, šimtus kitų nuo režimo bėgančių baltarusių.

Lietuvos atstovai tarptautiniuose formatuose kritikuoja A.Lukašenką ir pasisako už sankcijas jo režimui.

A.Lukašenka pavasarį pažadėjo „užtvindyti“ Europą migrantais ir narkotikais. Netrukus Lietuvos sieną iš Baltarusijos neteisėtai kertančių asmenų skaičius gerokai išaugo.

Liepos 17 dienos duomenimis, šiemet į Lietuvą bandė patekti 1 902 migrantai. Šis skaičius yra 23 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.

Estija: „Situacija – politiška“

Lietuvoje išaugus migrantų skaičiui, Estija sustiprino savo sienų su Rusija ir Latvija apsaugą, taip pat ėmėsi papildomų kontrolės priemonių uostuose.

Estija su Baltarusija nesiriboja, tačiau turi 294 km ilgio sieną su Rusija.

Liepos pradžioje Estijos Policijos ir sienų apsaugos tarnyba mėnesiui į Lietuvą išsiuntė dešimties pareigūnų komandą.

Šią savaitę vidaus reikalų ministras Kristianas Jaanis paskelbė, kad šiuo metu per Estijos sieną nevyksta migrantų judėjimas, o šiemet buvo sulaikyti penki nelegaliai sieną kirtę asmenys.

Estijos parlamento nacionalinės gynybos komiteto pirmininkas Ennas Eesmaa anksčiau liepą pripažino, kas Estija yra pakankamai pažeidžiama migracijos klausimu, todėl turėtų pasimokyti iš Lietuvos patirties.

„Žinoma, viskas yra įmanoma. Jei galvojame apie tai, kiek žmonių dabar migruoja iš komplikuotų vietovių į palankesnes, ir kokios šalys yra tarp jų, sakykime, Rusija, ir gali jiems padėti, mes galime įsivaizduoti sienos kirtimą per Peipaus ežerą“, – E.Eesmą cituoja „Postimees“.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mikhelsonas pabrėžė, kad tai – ne pirmas kartas, kai dirbtinai sukelta migracija naudojama daryti spaudimą Estijos kaimynėms.

„Tai, kas vyksta, nėra atsitiktinė imigracijos banga kažkur prie mūsų sienų. Tai aiškus veiksmas, pasitelkiamas kaip hibridinis ginklas, kurį Rusija naudojo pasienyje su Norvegija ir Suomija 2015–2016 metais, darydama spaudimą šalims imtis tam tikrų politinių žingsnių ar nuo jų susilaikyti“, – M.Mikhelsonas

2015 metais iš Rusijos į Norvegiją neteisėtai pateko 5 464 migrantai, dalis jų turėjo Rusijos vizas ar leidimus gyventi šioje šalyje.

Per pirmuosius du 2016-ųjų mėnesius iš Rusijos į Suomiją atvyko beveik tūkstantis migrantų, tačiau sustiprinus pasienio kontrolę, srautas buvo greitai sustabdytas.

Pasak M.Mikhelsono, Rusijos „vasalo“ A.Lukašenkos veikla susijusi su Lietuvos parama baltarusiams: „Situacija yra politiška.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min