Pasak leidinio, ketvirtadienį Eliziejaus rūmuose įvyko uždaras posėdis, kuriame dalyvavo ministrai, šalies karinė vadovybė, parlamento rūmų vadovai, frakcijų ir partijų lyderiai.
Dalyvių teigimu, jo metu E.Macronas pristatė konfidencialias detales apie Prancūzijos indėlį į saugumo garantijas Ukrainai ir pabrėžė, kad kalbama apie pajėgas, kurios neveiks fronto linijoje.
Generalinio štabo viršininkas Fabienas Mandonas patikslino, kad tai bus ne atgrasymo ar stabilizavimo pajėgos, o „pajėgos Ukrainos kariuomenei remti“.
Pats E.Macronas pažymėjo, kad užsienio kariuomenė bus dislokuota „toli nuo fronto“ ir užsiims Ukrainos dalinių lydėjimu ir mokymu.
„Nepriklausomos Prancūzijos“ deputatų lyderė Mathilde Panot nurodė, kad Prancūzija į Ukrainą galėtų nusiųsti iki 6 000 karių. Tuo pačiu ji suabejojo JAV saugumo garantijų patikimumu.
„Nėra pagrindo pasitikėti Donaldu Trumpu“, – pareiškė ji.
Dalis opozicijos, įskaitant kairiąją partiją „Nepriklausoma Prancūzija“, komunistus ir dešinįjį Nacionalinį susivienijimą, primygtinai reikalauja, kad galimas karių dislokavimas vyktų tik turint Jungtinių Tautų mandatą.
-
Karas Ukrainoje. „The New York Times“: kodėl tyli Vladimiras Putinas
-
Jauniausias Kadyrovo sūnus pagrasino pagrobti Zelenskį ir nuvežti į Čečėniją
-
Putinas įsiutęs: „Reuters“ paaiškino, kodėl Rusija griebėsi savo „superginklo“
-
Taip būna tik Rusijoje: „Starlink“ palydovus į frontą dabar neša arkliai
-
Trumpas atsakė, ar ruošia panašią į Maduro operaciją Putinui suimti
-
JT Saugumo Taryba pirmadienį surengs posėdį dėl Ukrainos
-
„Štai ką gausite“: Medvedevas nevykusiai pagrasino Europai smūgiu „Orešniku“
Tuo pat metu dešiniųjų atstovai pažymėjo, kad tarptautinis mandatas gali būti nereikalingas, jei Kyjivas pateiktų oficialų prašymą.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastien Lecornu pareiškė, kad atskiri debatai šiuo klausimu parlamente bus surengti per dvi ar tris savaites.
