Norvegija ir Lenkija taip pat ketina bendrai plėtoti vandenilio technologijas.
Dokumente numatoma plėtoti abiejų šalių viešojo administravimo, energetikos sektorių ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimą.
Oslas ir Varšuva taip pat planuoja kurti technologijas, remiančias perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, ir didinti kritinės infrastruktūros atsparumą hibridinėms grėsmėms bei kibernetiniams išpuoliams.
Per bendrą spaudos konferenciją M. Motyka žurnalistams sakė, kad dėl Norvegijos dujų tiekimo, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Svinouiscyje, šiaurės vakarų Lenkijoje, ir planuojamo plaukiojančio saugojimo ir išdujinimo įrenginio (FSRU) Gdansko įlankoje, taip pat jungiamosios sistemos „Lenkija tampa regioniniu energetikos centru visam Vidurio Europos regionui“.
„Turime infrastruktūrą, turime „Baltic Pipe“, turime saugojimo ir transportavimo pajėgumus. Tai svarbu ne tik Lenkijai, bet ir mūsų regiono šalims, kurios tebėra didžiąja dalimi priklausomos nuo rusiškų dujų, pavyzdžiui, Slovakijai ir Vengrijai“, – sakė jis.
„Norime, kad mūsų bendradarbiavimas su Norvegija tarnautų šios Europos dalies energetiniam saugumui“, – apibendrino M. Motyka.
Norvegijos energetikos ministras sakė, kad Lenkija yra viena iš svarbiausių Norvegijos energetikos partnerių Europoje. Jis pridūrė, kad dvišalis bendradarbiavimas įgavo naują strateginę reikšmę po to, kai 2022 metais buvo paleistas „Baltic Pipe“ dujotiekis.
Pasak T. Aaslando, Lenkijos vaidmuo tapo svarbesnis po to, kai Rusija pradėjo visapusišką agresiją prieš Ukrainą, o Norvegija tapo didžiausia dujų tiekėja Europai.
Nuo 2022 metų Norvegija yra pagrindinė dujų tiekėja Europoje. Jai tenka apie 30 proc. viso ES dujų importo. Pernai patenkindama 44 proc. dujų paklausos, ji tapo didžiausia Vokietijos tiekėja. Lenkija per „Baltic Pipe“ iš Norvegijos kasmet importuoja apie 8 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai sudaro apie 40 proc. vidaus suvartojimo.
