Kaip rašo wyborcza.pl, Naujųjų metų naktį po konflikto kebabinėje žuvo jaunuolis. Jis mirė nuo dūrių peiliu, dėl nusikaltimo jau sulaikytas ir įtarimų sulaukė čia dirbęs Tuniso pilietis. Prokurorų teigimu, nužudytas jaunas vyras bandė iš kebabinės išsinešti gėrimų, už juos nesumokėjęs.
Nusikaltimų dėl neapykantos daugėja
Sekmadienį Elke prie šios maitinimo įstaigos buvo itin neramu: per 100 asmenų skandavo antiimigracinius šūkius, į pastatą skriejo akmenys, teko įsikišti policijai, sulaikyti labiausiai siautėję asmenys.
Tuo pačiu metu kitoje vietovėje, Liubine, užfiksuotas kitas rasistinis incidentas. Nežinomi asmenys nusiaubė indui priklausančio restorano sienas, išpaišydami jas užrašais „Fuck ISIS“ ir „Fuck islam“.
„Metai po metų Lenkijoje daugėja nusikaltimų dėl neapykantos skaičius. 2013 m. jų buvo užregistruota 835, 2014 m. – jau 1365. Toks augimas atsirado ir dėl buvusio generalinio prokuroro pakeisto sprendimo, kaip reikia nusikaltimus dėl neapykantos tirti. Bet nusikaltimų nuolat daugėjo, 2015 m. jų turėjome jau net 1548“, – rašo wyborcza.pl.
Būtent apie tai wyborcza.pl žurnalistas Michałas Wilgockis kalbėjosi su istoriku, Lenkijos mokslų akademijos Politikos mokslų instituto profesoriumi Piotru Osęka.
Prisiminė net „Krištolinę naktį“
Pirmasis klausimas profesoriui buvo toks: „Feisbuke ir Tviteryje labai išpopuliarėjo kebabinės su išdaužytais langais Elke nuotraukos su parašu „Krištolinė naktis“ (Krištolinė naktis (vok. Kristallnacht) – pogromas 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą, – red.past.). Persistengta?
„Palyginimas yra gerokai perdėtas. „Krištolinė naktis“ nebuvo spontaniškas veiksmas, bet nacių suplanuotas. Per jį žuvo dešimtys asmenų, tūkstančiai buvo sumušti ir atsidūrė koncentracijos stovyklose. Nereikia subanalinti tos tragedijos. Labiau būčiau linkęs lyginti su prieškario ir pokario pogromais Lenkijoje. Tik kol kas įsiaudrinusi minia tik mėto akmenis, bet ne žudo“, – teigė profesorius.
Labiau būčiau linkęs lyginti su prieškario ir pokario pogromais Lenkijoje. Tik kol kas įsiaudrinusi minia tik mėto akmenis, bet ne žudo, – teigė P.Osęka.
Tačiau klausiamas, ar negali mirčių būti ateityje, istorikas priminė, kad kalbos apie pogromus dažnėja, neapykanta kitataučiams, tamsiaodžiams didėja jau ne vienerius metus. Ir prie to prisidėjo dabar Lenkiją valdanti „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija, kuri savo priešrinkiminėje retorikoje, kaip teigia P.Osęka, kurstė neapykantą, taip siekdama laimėti rinkimus.
„Jie sakė: „Premjerė Ewa Kopacz nori mums atgabenti 200 tūkst. pabėgėlių, kurie gali tapti teroristais, bet mes to neleisime“. Dabar PiS tapo tokių emocijų, kurias patys kurstė, įkaitais. Kadangi kartą apie tai prabilo, nenorėdami prarasti orumo, nebegali trauktis. Negali smerkti ksenofobijos ir rasizmo, nes prabiltų savo politinių priešininkų žodžiais“, – Lenkijos naujienų portalui sakė istorijos profesorius.
Tad jei dabar kiltų pogromai, sprendimų tektų ieškoti ir policijai, ir vidaus reikalų ministrui Mariuszui Błaszczakui, kuris po įvykių Elke pareiškė, kad supranta miestelio gyventojus, turint omeny teroristinius išpuolius pasaulyje. Tokie ministro žodžiai, istoriko teigimu, tik dar labiau skatina antiimigracines nuotaikas ir teisina taip besielgiančius.
Žmogžudystė ar nužudymas?
Štai nezalezna.pl perskaičiau, kad Elke „žuvo lenkas“, nors iki šiol, kai kas nors žūdavo per muštynes, buvo rašoma, kad žuvo dvidešimtmetis arba jaunas žmogus, – teigė P.Osęka.
„Mane sukrėtė ir tai, kad ministras sako „sučiuptas žudikas“. Tikriausiai reikėtų atsargiau rinktis žodžius, nes netikiu, kad jis nežino, koks yra skirtumas tarp žmogžudystės ir nužudymo. Tardamas tokį žodį ministras kursto neapykantą, eskaluoja situaciją ir kuria priešišką įvaizdį nužudžiusio žmogaus, apie kurį dar mažai ką žinome. Į tokią diskusiją noriai įsilieja dešiniosios pakraipos spauda. Štai nezalezna.pl perskaičiau, kad Elke „žuvo lenkas“, nors iki šiol, kai kas nors žūdavo per muštynes, buvo rašoma, kad žuvo dvidešimtmetis arba jaunas žmogus. O čia žurnalistai konfliktą pateikia iš nacionalistinio taško“, – teigė P.Osęka.
O tai jau gali vesti link pogromų, kai situacija neretai tampa nevaldoma. Pasak profesoriaus, prieškario metais net keliose Lenkijos vietovėse taip buvo puldinėjami žydai, iš pradžių raginant nepirkti iš jų prekių, paskui tai pereidavo į susistumdymus, o kai vieną kartą į agresiją jėga atsakę žydai nužudė vieną iš užpuolikų, minia puolė – siaubė namus ir parduotuves, ištempdavo žydus, mušdavo, žemindavo. Pokario metais Lenkijoje vėl buvo itin išplitęs XIX amžiuje gajus mitas, kad žydai grobia vaikus, o jų kraują naudoja gamindami macą.
Rasizmo nebeslepia
Man sunku įsivaizduoti, kad vaistininkas, valdininkas ar jaunas mokytojas eis padegti kebabų kioską. Greičiausia tai padarys gatvių mušeika, o tie kiti paspaus „Like“ jo feisbuke, – sakė P.Osęka.
Iki šiol Lenkijoje nėra pasitaikę rasistinių išpuolių, kuriuose dalyvaudavo įsiaudrinusi minia. Dažniau tai būdavo chuliganų ar futbolo pseudosirgalių veiksmai. Tačiau dabar kyla grėsmė, kad paskui tokius pseudosirgalius gali eiti ir jauni, išsilavinę žmonės iš didelių miestų – jie taip pat garsėja rasistinėmis pažiūromis.
„Furorą kelia šūkis „Gana politinio korektiškumo“, kurį kaip vėliavą kelia viso pasaulio kraštutiniai dešinieji. Šis šūkis reiškia, kad nekenčiame svetimųjų ir galų gale galime apie tai atvirai kalbėti. Anksčiau rasistai turėjo slėpti savo rasistines pažiūras, o dabar kažkas sprogo ir to nebeliko. Vis dėlto man sunku įsivaizduoti, kad vaistininkas, valdininkas ar jaunas mokytojas eis padegti kebabų kioską. Greičiausia tai padarys gatvių muštynėse užsigrūdinęs veikėjas, o tie kiti paspaus „Like“ jo pranešimui feisbuke“, – nelinksmą situaciją Lenkijoje apibendrino profesorius P.Osęka.
