Lenkija prašosi priimama po prancūzų „branduoliniu skėčiu“

„Manau, kad galime priimti abu sprendimus. Šios dvi idėjos nėra nei prieštaraujančios, nei viena kitą paneigiančios“, – pažymėjo jis.

Kovo mėnesį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kreipimesi į parlamentą pareiškė, kad Varšuva turėtų dėti pastangas, jog gautų prieigą prie branduolinių ginklų.

Jo teigimu, vyksta „rimtos derybos“ dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymo panaudoti Paryžiaus branduolinį potencialą siekiant apsaugoti Europos sąjungininkus.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Andrzejus Duda

„Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad Lenkijos noras turėti branduolinę atgrasymo priemonę papildo ambicingą Varšuvos apginklavimo programą, kurią paskatino Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą.

Lenkija taip pat užsitikrino Europos Sąjungos finansinę paramą savo sienoms su Baltarusija ir Kaliningradu stiprinti.

Žurnalistai priminė, kad A.Duda ne kartą ragino Jungtines Valstijas dislokuoti amerikietiškus branduolinius ginklus Lenkijos teritorijoje. Tačiau jo pastangos nedavė jokių rezultatų su buvusia administracija.

Dalijimasis branduoliniais ginklais gali pasireikšti tuo, kad sąjungininkė savo teritorijoje priima JAV atominius ginklus. Manoma, kad tai jau daro kelios NATO narės Europoje.

Kalbėdamas likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, A.Duda gynė savo pastangas, sakydamas, kad NATO vaidmuo yra pasipriešinti „agresyviam Rusijos elgesiui“.

2023 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva dalį savo taktinių branduolinių ginklų dislokavo Baltarusijoje. Tai sukėlė šoko bangą tarp Aljanso rytinio flango narių.

AFP/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

„NATO vaidmuo – atremti agresyvų Rusijos elgesį. Kaip NATO ketina į tai reaguoti? Mano atsakymas labai paprastas. Siūlome jums išplėsti branduolinį bendradarbiavimą ir mūsų teritorijoje“, – anksčiau pasiūlė Lenkijos prezidentas.

Lenkija, norėdama prisijungti prie E.Macrono „branduolinio skėčio“ idėjos, gali susidurti su kliūtimis, nes Prancūzijos branduolinis skydas nepriklauso nuo Lenkijai taikomų NATO saugumo garantijų, išskyrė „Bloomberg“.

Be to, Varšuva, pasirašiusi Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, yra įsipareigojusi pati neįsigyti atominių ginklų.

Paryžius ir Varšuva šiuo metu baigia rengti dvišalę sutartį, kuri, be kita ko, apims gynybos, branduolinės energetikos ir mokslinio bendradarbiavimo klausimus, sakoma praeitą savaitę paskelbtame Prancūzijos prezidento pranešime socialiniame tinkle „X“.

Trumpas negąsdina

Rusijos invazija į Ukrainą paskatino JAV karių dislokavimą Lenkijos teritorijoje, o šalies rytuose esantis Žešuvo Jasionkos oro uostas tapo Vakarų karinės pagalbos Kyjivui pristatymo ir skirstymo centru.

Neseniai priimtas JAV sprendimas perkelti karius iš Jasionkos sukėlė susirūpinimą, kad prezidentas Donaldas Trumpas gali planuoti platesnį atsitraukimą iš rytinio NATO flango, nes siekia derėtis dėl paliaubų Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

A.Duda, kuris puoselėja artimus ryšius su D.Trumpu ir vasario mėn. buvo trumpam su juo susitikęs Vašingtone, sakė, kad nėra „absoliučiai jokio pagrindo teigti, jog JAV kariuomenės dydis Lenkijoje bus sumažintas“.

„Priešingai“, – pastebėjo jis ir pridūrė, kad iš susitikimų su D.Trumpu ir gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu jam susidarė įspūdis, jog JAV karinis buvimas „Lenkijoje, visų pirma Lenkijoje, rytiniame flange, veikiau bus sustiprintas“.

Anksčiau pranešta, kad, reaguodamas į realią grėsmę iš Rusijos, E.Macronas pasiūlė Europai savo „branduolinį skėtį“. Jis pabrėžė, kad nori, jog Europos partneriai nebepriklausytų nuo JAV atgrasymo priemonių.

Tačiau po kelių dienų naujienų portalo „Defence Express“ ekspertai atsakė į klausimą, ar Prancūzijos branduolinio skėčio pakaktų visai Europai apsaugoti. Jų vertinimu, Paryžius turi tik ribotą skaičių branduolinių galvučių, dislokuotų keturiuose „Le Triomphant“ klasės branduoliniuose povandeniniuose laivuose.