Ginčas dėl KRS kilo po 2017 metų reformų, kurias įgyvendino buvusi „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė. Tuomet tarybos narių teisėjų rinkimas iš teisėjų asamblėjų buvo perkeltas į parlamentą, o tai sulaukė kritikos dėl teismų sistemos politizavimo.
Dabartinė vyriausybė siekė atšaukti šiuos pakeitimus, dėdama pastangas atkurti teisinę valstybę ir suderinti Lenkijos sistemą su Europos Sąjungos standartais. Vetavimo sulaukusia pataisa buvo siekiama grąžinti teisėjų narių atranką patiems teisėjams.
„Kaip Lenkijos Respublikos prezidentas privalau saugoti konstituciją ir rūpintis piliečių interesais. Nacionalinės teismų tarybos įstatymas šio tikslo neatitinka, o iš tikrųjų jam prieštarauja“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše sakė PiS remiamas K. Nawrockis.
„Negaliu pasirašyti akto, kuris, prisidengiant teisinės valstybės atkūrimo šūkiu, tikrovėje įveda naują chaoso etapą ir atveria duris politinei įtakai teisėjams“, – pridūrė jis.
Aiškindamas savo sprendimą, prezidentas teigė, kad pataisa „įveda teisėjų segregaciją ir teisingumo sistemą atiduoda politinei interesų grupei“.
„Griežtai prieštarauju teisėjų skirstymui į geresnius ir blogesnius, nes iš tikrųjų vyriausybė siekia juos padalyti į „mūsų“ teisėjus ir tuos, kurie nėra „mūsų“ (...). Tai, ar asmuo yra teisėjas, nustato konstitucija ir statutai. Šis aktas yra akivaizdžiai prieštaraujantis konstitucijai ir gali tapti įrankiu šalinti teisėjus, kurių bijo dabartinė valdžia“, – sakė K. Nawrockis.
Pagal pataisą, 15 KRS narių teisėjų turėjo būti renkami tiesioginiu ir slaptu balsavimu, kurį organizuotų Nacionalinė rinkimų komisija ir kuriame dalyvautų visi Lenkijos teisėjai, užuot juos rinkus Seimui. Kandidatuoti būtų galėję teisėjai, turintys bent 10 metų teisėjavimo patirtį ir penkerius metus dirbę konkrečiame teisme – šis pakeitimas būtų leidęs dalyvauti ir kai kuriems teisėjams, paskirtiems PiS valdymo laikotarpiu.
Pakeitimus kritikavo opozicija, daugiausia pagrindinė opozicinė partija, socialiai konservatyvi PiS, o vyriausybė ir Teisingumo ministerija teigė, kad jie padės atkurti tarybos konstitucingumą.
Naujienų agentūros PAP paprašytas pakomentuoti situaciją, teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Žurekas (Valdemaras Žurekas) sakė, kad prezidento argumentai dėl veto yra neteisingi.
W. Žureko teigimu, sprendimas blokuoti pataisą pagilins chaosą teisingumo sistemoje ir prailgins vykstančius teismo procesus.
„Nuo rytojaus atsakomybė už vėlavimus teismuose tenka prezidentui, – teigė jis. – Jam teks stoti prieš žmones ir pasakyti jiems, kodėl procesai (buvusio PiS teisingumo ministro Zbigniewo) Ziobro (Zbignevo Ziobro) kadencijos metu buvo pratęsti.“
„Nenusileisiu siekdamas grąžinti konstitucines institucijas piliečiams. Turime planą B ir jį įgyvendinsime“, – sakė W. Žurekas.
