TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Lenkijos prezidento rinkimai: ekspertai prognozuoja kairiųjų krachą

M.Ogorek (kairėje) ir L.Milleris (dešinėje).
„Scanpix“/AP nuotr. / M.Ogorek (kairėje) ir L.Milleris (dešinėje).
Šaltinis: 15min
0
A A

Kairieji valdė Lenkiją ne tik per keturis komunizmo uždangos dešimtmečius, tačiau išliko galinga politine jėga ir po jų. Atrodo, kad sekmadienį vyksiantys prezidento rinkimai taps skaudžiu smūgiu savo veido neatrandantiems Lenkijos kairiesiems, skelbia politico.eu.

Nors kairieji tikėjosi, kad prezidento rinkimai padės jiems pakelti sparnus prieš rudenį artėjančią kovą dėl parlamento, tačiau pastarųjų dienų apklausos jiems žada tik katastrofą. Jei abu kairiųjų kandidatai ir surinks 10 procentų kartu sudėjus, tai jie galės vadinti pergale.

Demokratinis kairiųjų aljansas (SLD), tapęs komunistų partijos tąsa, formavo dvi vyriausybes po 1989 metų, tačiau jau 2005 metais buvusiems Solidarumo veikėjams oponavusią partiją sukrėtė didelis skandalas, po kurio ji vis dar neatsigauna.

Kairiųjų liberalų „Jūsų judėjimo“, vedamo ekscentriško verslininko Januszo Palikoto, pozicijos buvo tvirčiausios 2011 metais, kai ši partija liko trečia parlamento rinkimuose, surinkusi dešimtadalį rinkėjų balsų.

Tačiau daugelis partijos narių parlamente pasitraukė iš frakcijos, skųsdamiesi prastu J.Palikoto valdymu. Galiausiai kovo mėnesį partija prarado ir frakcijos statusą, nesurinkdama 15 narių parlamente.

„Kairieji moka už tai, kad yra suskilę“, – teigė buvęs Lenkijos vadovas Aleksandras Kwasniewskis.

Kairieji moka už tai, kad yra suskilę, – teigė buvęs Lenkijos vadovas Aleksandras Kwasniewskis.

1995-2005 metais prezidentu buvęs A.Kwasniewskis pridūrė, kad kairiųjų partijos Lenkijoje tiesiog neranda savo vietos.

Kol kairieji barsto palaikymą ir rinkėjų balsus, Lenkijoje įsivyrauja dvi centro dešinės jėgos – premjerės Ewos Kopacz vedama „Piliečių platforma“ ir buvusio premjero Jaroslawo Kaczynskio „Teisė ir teisingumas“.

Tradicinio kairiųjų ir dešiniųjų konflikto Lenkijoje tiesiog nebeliko, mat šalyje vyrauja „Piliečių platformos“ ir ją kritikuojančių J.Kaczynskio rėmėjų balsai. A.Kwasniewskio manymu, toks kairiųjų pranykimas gali būti netgi ilgai besitęsiantis procesas.

„Lenkai yra žymiai atviresni nei Lenkijos politinės partijos, o lenkų katalikai yra žymiai atviresni nei Lenkijos bažnyčia“, – teigė „Liberte!“ žurnalo redaktorius Leszekas Jezdzewskis, pridurdamas, kad kairiesiems tiesiog trūksta autoritetingų politikų, kurie galėtų jiems atstovauti.

Lenkai yra žymiai atviresni nei Lenkijos politinės partijos, o lenkų katalikai yra žymiai atviresni nei Lenkijos bažnyčia, – teigė „Liberte!“ žurnalo redaktorius Leszekas Jezdzewskis.

Demokratinis kairiųjų aljansas (SLD) bandė nusikratyti savo kaip senelių namų nukaršusiems komunistams įvaizdžio, tad pasirinko kandidate išvaizdžią ir daug politinės patirties neturinčią Magdaleną Ogorek. 36 metų politikė – tikra ilgamečio lyderio Leszeko Millerio priešingybė.

Anksčiau ji buvo žinoma kaip televizijos asmenybė, tačiau nei charizmos, nei krikščionybės istorijos studijų M.Ogorek neužteko, kad sužavėtų senus nomenklatūros rėmėjus ar pritrauktų naujų SLD rinkėjų.

„M.Ogorek turi daug gerų savybių, tačiau nei viena iš jų jai nepadės tapti prezidente“, – teigė vienas įstatymų leidėjas. L.Milleris ją vadina „partijos ateitimi“, tačiau daugelis lenkų mato ją tik kaip partijos bandymą apgauti rinkėjus. M.Ogorek apklausose palaiko vos 3 procentai rinkėjų.

Dar prastesni reikalai susiklostė, kai Gdansko radijo laidoje M.Ogorek viešai išsigynė savo narystės SLD, teigdama, jog ji nebūtinai rems šią partiją ir kad vienintelis jo saitas su Demokratinių kairiųjų aljansu – pasiūlyta kandidatūra.

Kairiųjų rinkėjai su pagieža laukia rinkimų pabaigos ir neabejoja, jog dėl M.Ogorek fiasko atsakomybę turės prisiimti jos kandidatūrą pasiūlęs L.Milleris.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aleksandras Kwasniewskis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aleksandras Kwasniewskis

Dar blogesnėje situacijoje J.Palikotas ir jo kairieji liberalai. Buvęs „Piliečių platformos“ narys vos sukrapšto procento dydžio palaikymą, o visi jo rėmėjai – antiklerikališkai nusiteikę aktyvistai bei politiniai avantiūristai.

Jis gali puikiai kalbėti apie šalies industrializaciją ar žemės ūkio problemas, rimtu veidu diskutuoti su akademikais, tačiau nesugebėjimas laviruoti tarp radikalaus liberalizmo ir politinės tikrovės nustūmė J.Palikotą į politines paraštes.

Abu kairiųjų kandidatai sukritikavo „Piliečių platformos“ griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. M.Ogorek žadėjo, kad išrinkta tuojau paskambintų Rusijos prezidentui ir pasikalbėtų. Po šio teiginio Lenkijos interneto erdvė prapliupo juokeliais apie tokį galimą pokalbį.

Tuo pat metu J.Palikotas bandė save pozicionuoti kaip pacifistą ir aršiai kritikavo Lenkijos užsienio politikos gaires bei bandymus modernizuoti armiją. A.Kwasniewskio, aktyviai dalyvavusio Ukrainos palaikymo akcijose tiek Oranžinės revoliucijos metu, tiek Maidane, manymu, tokia pozicija mažų mažiausiai nuvilianti.

Kairiesiems vis giliau grimztant į politinį liūną dešiniųjų hegemonija nusivylę lenkai ieško alternatyvų. Kai kurių nuomone, tai galėtų būti nauja kairės politinė jėga, kuri vienytų viduriniosios klasės ir mažiau uždirbančiųjų interesus. Tokią alternatyvą siūlo „Krytyka Polityczna“ komentatorius Michalas Sutkowskis.

Kairiesiems vis giliau grimztant į politinį liūną dešiniųjų hegemonija nusivylę lenkai ieško alternatyvų. Kai kurių nuomone, tai galėtų būti nauja kairės politinė jėga, kuri vienytų viduriniosios klasės ir mažiau uždirbančiųjų interesus. 

Bet visi veiksmai kol kas vyksta dešinėje. Nusivylę „Piliečių platforma“ bei „Teise ir teisingumu“ pradeda rinktis aplink buvusį „Solidarumo“ veikėją Leszeką Balcerowiczių, modernizavusį Lenkijos ekonomiką dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Jie reikalauja ambicingos vyriausybės, kuriai rūpėtų konkurencingumas, o čia nėra daug vietos kairiųjų idėjoms.

„Tikrą vyrą atskirti galima ne pagal tai, kaip jis pradeda darbus, bet kaip juos baigia“, – kažkada kalbėjo L.Milleris. Panašu, kad dabartinės apklausos jo politinės karjeros pabaigai gražaus finišo nežada.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min