Valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis, laikomas de facto šalies vadovu, anksčiau liepą visuomeniniam transliuotojui užsiminė, kad Lenkija greitai pristatys taisykles, skirtas apriboti užsienio kapitalo žiniasklaidos priemonių koncentraciją šalyje.
Paklaustas, ar PiS pristatys reformas dar prieš kadencijos pabaigą 2023 metais, J.Kaczynskis sakė, kad „bent jau įstatymų leidybos lygiu sugebėsime padaryti tai kur kas greičiau“.
„Šio proceso sėkmė yra susijusi su daugybe pokyčių, kuriuos tikime įgyvendinti šalyje ir tarptautiniuose santykiuose“, – cituoja jį „Reuters“.
Valdančiųjų idee fixe
Apie Baltijos šalis rašančio Lenkijos leidinio „Przeglad Baltycki“ žurnalistas Dominikas Wilczewskis tikino, kad užsienio kapitalo žiniasklaidos priemonių koncentracijos ribojimas buvo PiS idee fixe dar prieš partijai ateinant į valdžią.
„Būdama opozicijoje PiS skundėsi dėl to, kaip yra nušviečiama žiniasklaidoje, tikino, kad informacija apie partiją yra manipuliuojama.
Jiems buvo svarbu labai sukurti dešinio sparno žiniasklaidą, kurioje jie būtų nušviečiami pozityviau. PiS taip pat skundėsi, kad didelė dalis puolimo ir kritikos paprastai ateina iš Vokietijos kapitalo, pavyzdžiui, „Axel Springer“, žiniasklaidos priemonių. Nestebina, kad po rinkimų jie grįžo prie šio klausimo“, – 15min sakė jis.
D.Wilczewskis atkreipė dėmesį, kad šis klausimas buvo keliamas ir prieš pat antrąjį prezidento rinkimų turą. Tuomet vokiško kapitalo populiariausias Lenkijos bulvarinis leidinys „Fakt“ paskelbė, kad PiS remiamas kandidatas Andrzejus Duda suteikė malonę nuteistam nusikaltėliui, kuris mušė savo dukrą ir ją išnaudojo.
Leidinio pirmajame puslapyje buvo klausiama: „Prezidente, kaip galėjote atleisti tokiam žmogui?“.
„Ar Vokietijoje šaknų turinti kompanija „Axel Springer“ kuri valdo laikraštį „Fakt“, nori kištis į Lenkijos prezidento rinkimus? Ar vokiečiai nori rinkti Lenkijos prezidentą?“ – tuomet klausė A.Duda.
„Kvailas pasiūlymas“
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius teigė, kad tokie ribojimai prieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisei.
„Tai greičiausiai pažeistų daugelį ES dokumentų, susijusių su laisve įmonėms ir organizacijoms, įskaitant bendroves žiniasklaidos srityje, veikti“, – 15min sakė D.Radzevičius.
LŽS vadovas sakė nematąs grėsmių, kodėl Lenkijai šiuo metu reikėtų tokių ribojimų. „Nebent tai būtų susiję su politiniais tikslais. O tai, be jokios abejonės, kelia grėsmę žodžio laisvei“, – pridūrė jis.
Lenkijos kultūros ir politikos dėstytojas Kembridžo universitete Stanley Billas tviteryje dar prieš prezidento rinkimus rašė, kad A.Dudos pergalės atveju PiS greičiausiai imsis veiksmų dėl užsienio kapitalo žiniasklaidos priemonių ribojimo. Pasak jo, tokie žingsniai būtų nukreipti į vokišką kapitalą.
S.Billo teigimu, greičiausiai nebus priimti įstatymai, draudžiantys užsienio įmonėms Lenkijoje turėti žiniasklaidos priemonių, nes jie prieštarautų ES teisei. Tačiau būtų galima imtis „dekoncentracijos įstatymo“.
„Tiesą sakant, nepriklausomi analitikai sako, kad Lenkijoje iš tiesų yra perteklinės žiniasklaidos nuosavybės koncentracija, kenkianti pliuralizmui.
Šie analitikai sako, kad dekoncentracijos įstatymas turėtų teigiamą poveikį Lenkijos žiniasklaidos scenai. Tačiau jie pažymi, kad PiS įstatymo versiją galėtų sukelti naujų pavojų. Visų pirma, galėtų būti pašalinta vyriausybei kritiška žiniasklaida, taip potencialiai padarant daugiau žalos nei naudos“, – rašo S.Billas.
Apie tris ketvirtadalius Lenkijos žiniasklaidos rinkos kontroliuoja Vokietijos kapitalo įmonės.
S.Billas rašo, kad numanoma, jog PiS bandys pasinaudoti valstybiniais bankais ir kitais finansiniais instrumentais, kad padėtų „draugiškoms jėgoms perimti šias žiniasklaidos priemones“.
Esą taip būtų einama Vengrijos stiliaus privačios žiniasklaidos politizacijos ir dominavo link. O tai dar labiau pakenktų demokratijai.
D.Radzevičius sakė norįs užjausti Lenkijos visuomenę, kad apskritai kyla tokios viešos diskusijos: „Nes pirmiausia visuomenė netektų teisės į informaciją.“
LŽS vadovas sakė nesitikintįs „tokio kvailo pasiūlymo“ greitu metu išgirsti Lietuvoje. „Jei jis atsirastų, mano galva, tai būtų iš žmogaus, kuris nelabai supranta ES dokumentų, kurie, beje, privalomi ir Lietuvoje“, – 15min teigė D.Radzevičius.
Į valdžią atėjus PiS, spaudos laisvės situacija šalyje pablogėjo. Šį balandį paviešintame Žiniasklaidos laisvės indekse Lenkija nukrito į visų laikų žemiausią vietą – 62-ą. Prieš penkerius metus ji buvo 18-oje vietoje. Palyginimui: Lietuvai šiemet teko 28 vieta, Latvijai – 22, Estijai – 14. PiS taip pat kontroliuoja Lenkijos visuomeninį transliuotoją.
