Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lenkijos valdantieji verčia D.Tuską: iškėlė kandidatą jam pakeisti

Jacekas Saryuszas-Wolskis
„Scanpix“ nuotr. / Jacekas Saryuszas-Wolskis
Šaltinis: BNS
1
A A

Lenkija šeštadienį paskelbė siūlanti vieną lenkų europarlamentarą į Europos Vadovų Tarybos pirmininkus vietoje Donaldo Tusko, kurio antrai kadencijai šiame poste nepritaria valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

D.Tuskas, kuris Europos Vadovų Tarybos pirmininku dirba nuo 2014 metų gruodžio, iki šiol buvo vienintelis kandidatas.

„Lenkijos vyriausybė siūlo Jaceko Saryuszo-Wolskio kandidatūrą į Europos Vadovų Tarybos pirmininkus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

D.Tuskas, kuris 2007-2014 metais buvo Lenkijos centro dešinės premjeras, smarkiai nesutaria su Lenkijos dešiniųjų vyriausybe dėl virtinės klausimų, tarp jų ir dėl valstybinės žiniasklaidos pokyčių ir konstitucijos pataisų.

15min nuotr./Donaldas Tuskas
15min nuotr./Donaldas Tuskas

Europos Vadovų Tarybos, kurioje renkasi Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai, pirmininko poste jis pakeitė belgą Hermaną van Rompuy.

Taryba kitą ketvirtadienį susitinka Briuselyje aptarti, ar skirti D.Tuskui antrą kadenciją po jo pirmosios kadencijos pabaigos gegužės 31 dieną.

Šis klausimas taip pat gali būti iškeltas pirmadienį, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos lyderiams susitikus Versalyje Prancūzijoje aptarti ES ateities, sakė prancūzų diplomatiniai šaltiniai.

68 metų J.Saryuszas-Wolskis, kuris Europos Parlamente dirba nuo 2004-ųjų, priklauso Europos liaudies partijai (EPP), vienijančiai krikščionis demokratus ir centro dešinės partijas.

Lenkijoje jis priklauso opozicinei Pilietinei platformai, bet ši centristų partija neseniai atsiribojo nuo jo.

Po šeštadienio pareiškimo Pilietinė platforma pašalino J.Saryuszą-Wolskį iš savo gretų ir tai reikš jo pašalinimą iš EPP grupės.

Varžovas neturi galimybių

D.Tusko problemos su PiS didele dalimi kyla dėl prastų jo santykių su šios partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu.

J.Kaczynskis tvirtina, kad D.Tuskui tenka „moralinė atsakomybė“ už jo brolio dvynio, tuometinio prezidento Lecho Kaczynskio ir dar 95 žmonių žūtį per lėktuvo katastrofą Rusijoje 2010 metais.

D.Tusko problemos su PiS didele dalimi kyla dėl prastų jo santykių su šios partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu.

2015 metų spalį atėjusi į valdžią PiS, kuri remia teoriją, kad lėktuvas buvo numuštas per ataką, atnaujino šios katastrofos priežasčių tyrimą.

J.Kaczynskis seniai kartoja manantis, kad tai buvęs sąmokslas, bet lenkų ir rusų tyrėjai niekada nerado jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokią versiją.

Antrai D.Tusko kadencijai, regis, pritaria dauguma Europos lyderių. Lenkija negali blokuoti jo antros kadencijos, nes pritarimui vienbalsiškumo nereikia.

„D.Tuskas neturėtų būti savo šalies bandymo jį atleisti auka. Tai nebūtų teisinga“, – sakė vienas prancūzų diplomatinis šaltinis.

„Tusko pozicija yra labai stipri“, – sakė vienas Europos diplomatas.

Jis taip pat sakė, kad siekiant antros kadencijos, D.Tuskui nereikia savo šalies paramos. Jis jau įvykdė vienintelę sąlygą: neseniai per viršūnių susitikimą Maltoje patvirtino ketinantis tai daryti.

EPP vadovas Josephas Daulas „Twitter“ parašė, kad „EPP šeima visiškai remia“ D.Tuską.

Trintis tarp ES ir Lenkijos

Nors ES atrodo remianti D.Tuską, Lenkijos poelgis rodo, kokį priešiškumą jam jaučia Varšuva.

Witoldas Waszczykowskis: „Negaliu įsivaizduoti paramos kandidatui, kuris kovoja su savo paties vyriausybe.“

ES ir Lenkija smarkiai nesutarė dėl daugelio PiS sprendimų, tarp jų ir dėl virtinės teismų reformų, prieš kurias vyko didelės demonstracijos.

„Negaliu įsivaizduoti paramos kandidatui, kuris kovoja su savo paties vyriausybe. Taip pat negaliu įsivaizduoti, kad kitos ES narės parems kandidatą, neturintį savo paties vyriausybės paramos“, – šeštadienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis.

Jis taip pat sakė, kad J.Saryuszas-Wolskis yra Briuselyje ir bando užsitikrinti paramą savo kandidatūrai.

Bandymas per ketvirtadienį įvykusį susitikimą Varšuvoje užsitikrinti vadinamųjų keturių Višegrado valstybių – Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos – paramą baigėsi nesėkme.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min