Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 10 15, 20:59

Lenkijos vyriausybė įspėja apie naują COVID-19 bangą, bet šaliai epidemija neberūpi

Lenkijoje nedaug kas tiki oficialiais valdžios pateikiamais duomenimis apie koronaviruso plitimą, bet informacija pradeda kelti nerimą – kasdien infekcijų vis daugiau. Vyriausybė jau pripažįsta, kad „įsibėgėja ketvirtoji banga“, ir ragina šalies gyventojus, kurių beveik pusė nėra pasiskiepiję, atkreipti dėmesį į „žybsinčius įspėjamuosius signalus“. Tiesa, lenkai – ir politikai, ir eiliniai piliečiai – toliau gyvena koronavirusą tiesiog ignoruodami.
Ligoninė Lenkijoje
Ligoninė Lenkijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ketvirtadienį šalies Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per parą šalyje užregistruota lygiai 3 tūkst. užsikrėtimų. Toks rodiklis didžiausias nuo gegužės vidurio ir 60 proc. didesnis nei prieš savaitę.

Be to, paskelbta apie 60 su COVID-19 susijusių mirčių. Toks skaičius – didžiausias nuo birželio pradžios ir daugiau nei dvigubai didesnis nei praėjusios savaitės pabaigoje. Penktadienį pranešta apie dar 2,8 tūkst. užsikrėtimų ir 49 mirtis.

Infekcija Lenkijoje, tiesa, ir toliau plinta lėčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje – šalies rodikliais geresni ir nei Jungtinėje Karalystėje bei JAV. Vis dėlto valstybėje atliekama labai mažai testų, o teigiamų jų rezultatų dalis nesiskiria nuo rodiklių kitose šalyse.

Būtent į tai atkreipė dėmesį su 15min kalbėjęs lenkas epidemiologas Rafalas Halikas, kuris pripažino, kad tikrasis koronaviruso plitimo mastas šalyje tiesiog nežinomas – testų mažai, o žmonės, ypač pasiskiepiję, vengia net pasijutę prasčiau kreiptis į medikus.

„Bet mūsų sveikatos ministras Adamas Niedzielskis jau seniai pasakė, kad svarbiausi bus ne kasdieniai užsikrėtimai, o ligoninių užimtumas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Adamas Niedzielskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Adamas Niedzielskis

Šiuo atveju problemos kol kas nėra – išskyrus rytinius regionus, kurie ribojasi su Lietuva, Baltarusija ir Ukraina. Ten pasiskiepijusių žmonių mažiau, tad sergama sunkiau. O ir mirštamumas didesnis – deja, Rytų Europoje žmonių sveikata ir be koronaviruso yra prasta“, – kalbėjo R.Halikas.

Spontaniškas testavimas

„Pastarosios dienos rodo, kad Lenkijoje tikrai įsibėgėja ketvirtoji banga, – teigė šalies sveikatos apsaugos viceministras Waldemaras Kraska. – Naujausi rodikliai – ne viena o dvi raudonos mirksinčios šviesos visiems tiems, kurie nėra pasiskiepiję.“

Visiškai paskiepyti vos 52 proc. Lenkijos gyventojų, nors ES vidurkis – 64 proc. Tik šešiose Bendrijos šalyse narėse rodikliai prastesni – Slovėnijoje (51 proc.), Latvijoje (49 proc.), Kroatijoje (43 proc.), Slovakijoje (42 proc.), Rumunijoje (29 proc.) ir Bulgarijoje (20 proc.).

Lietuvoje rodiklis geresnis – pilnai paskiepyti beveik 59 proc. gyventojų. Lenkijoje, kaip ir mūsų šalyje, skiepijimas iš pradžių buvo aktyvus, o tada sustojo – kaimyninėje šalyje vyriausybės pastangos paskatinti vakcinaciją, pavyzdžiui, nacionalinė loterija, didelio poveikio nepadarė.

Rimta antroji koronaviruso epidemijos banga pernai rudenį nulėmė tai, kad Lenkijoje 2020-aisiais buvo užfiksuota daugiausia perteklinių mirčių visoje ES. W.Kraska pabrėžė: „Jei nenorite dalyvauti mylimų artimųjų laidotuvėse, turite skiepytis.“

Kaip 15min tvirtino epidemiologas R.Halikas, situacija prasčiausia rytiniuose regionuose, bet bendrą padėtį šalyje vadina „visiškai kitokia“ nei per ankstesnes bangas.

Jei Lietuvoje milijonui gyventojų tenka daugiau nei 8 tūkst. testų, tai milijonui lenkų – vos apie 960 testų.

„Testų dabar atliekama gerokai mažiau. Be to, maždaug pusė šalies žmonių yra paskiepyti. Tačiau dėl psichologinių priežasčių virusas plinta aktyviau nei norėtųsi.

50 proc. negana, juolab kad tyrimai rodo, jog dabar žmonių, kurie turi antikūnių, dar neužtenka epidemijos suvaldymui“, – kalbėjo mokslininkas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vakcinavimas Lenkijoje
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vakcinavimas Lenkijoje

Ir iš tiesų kiek keista, kad Lenkijoje, kur gyvena beveik 38 mln. žmonių, kasdien fiksuojama 3 tūkst. atvejų, o Lietuvoje, kuri neturi 3 mln. gyventojų, toks pats rodiklis jau irgi jau artėja prie 3 tūkst.

Šuo pakastas tame, kad Lietuvoje, vertinant proporciškai, atliekama gerokai daugiau testų. Jei mūsų šalyje milijonui gyventojų tenka daugiau nei 8 tūkst. testų, tai milijonui lenkų – vos apie 960 testų.

„Lenkijoje nėra nustatytos testavimo tvarkos, testuojama spontaniškai – ir tikrinami daugiausia tik žmonės, kurie jaučia ligos simptomus. Patys žmonės testuotis neina“, – 15min tvirtino R.Halikas.

Nebenori nieko girdėti apie COVID-19

Anot epidemiologo, tai lemia ir psichologinės priežastys. Esą daug žmonių, kurie pasiskiepijo, kažkodėl mano, kad jau egzistuoja tam tikras kolektyvinis imunitetas, ir nemato testuose prasmės.

„Iš esmės statistikoje matome tik ledkalnio viršūnę. Žmonės neina pas medikus, nes nori išvengti visų nepatogumų, susijusių su užsikrėtimu koronavirusu – pavyzdžiui, izoliacijos. Tai negerai, nes taip skleidžiamas virusas.

Be to, vakcinacija nulemia tam tikrus mąstymo pakitimus. Pasiskiepijęs žmogus dažnai pradeda galvoti, kad niekuo nerizikuoja, ir elgtis neatsargiai, jis negalvoja, kad gali pernešti virusą – toks psichologinis efektas“, – aiškino R.Halikas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcinavimas Lenkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcinavimas Lenkijoje

Ekspertas taip pastebėjo, kad skirtinguose Lenkijos regionuose skiepijimosi lygis skiriasi – didmiesčiuose daug ir vakcinuotų, ir persirgusių žmonių, bet, tarkime, rytinėje šalies dalyje situacija kur kas prastesnė.

„Padėtį net galima vadinti dramatiška, nes ten užsikrėtimų tikrai daug. Tuose regionuose netrukus gali imti stigti vietų ligoninėse. Kadangi tokiose vietovėse pasiskiepijusių mažiau, žmonės ten serga sunkiau. Tarkime, miestuose sunkių ligonių mažiau.

R.Halikas: jeigu prisiminsime praėjusio rudens bangą, dabar ligoninėse koronavirusinių pacientų kelis kartus mažiau.

Tenka pastebėti ir tai, kad Lenkijoje, kaip ir pas jus bei, tarkime, Rumunijoje ar Slovakijoje, senjorų sveikata apskritai prasta, juos kamuoja chroniškos ligos. Tai didina mirštamumo rodiklius“, – sakė epidemiologas.

Kita vertus, sveikatos apsaugos ministras A.Niedzielskis jau vasarą pareiškė, kad situacija bus vertinama atsižvelgiant ne į užsikrėtimus, o į laisvų vietų ligoninėse skaičių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ligoninė Varšuvoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ligoninė Varšuvoje

Hospitalizuotų COVID-19 sergančių pacientų skaičius Lenkijoje šiomis dienomis artėja prie 3 tūkst. Bet A.Niedzielskis ramus – esą ligoninėse vietų tikrai dar labai daug, tad nereikia jokių naujų suvaržymų.

„Žiūrima, kas vyksta sveikatos apsaugos sistemoje. Ir, tiesą sakant, jeigu prisiminsime praėjusio rudens bangą, dabar ligoninėse koronavirusinių pacientų kelis kartus mažiau.

Ministras sako, kad turi planą B, bet apie galimus ribojimus garsiai nekalbama dėl politinių priežasčių. Pavyzdžiui, Rumunija netaiko beveik jokių ribojimų ir neskuba skiepytis, ir ten jau trūksta vietų ligoninėse – tai ženklas.

Lenkijoje turbūt svarstoma privalomos vakcinacijos galimybė, bet garsiai apie ją niekas nediskutuos. Politikai, beje, irgi suvokia, kad visuomenė jau nebenori nieko girdėti apie COVID-19, tai toks savotiškas neigimas“, – 15min pasakojo epidemiologas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min