Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 17d. 19:08

Lenkijos žiniasklaidoje G.Nausėdos vizitas vertinamas ir džiugiai, ir realistiškai

Gitanas Nausėda 15min tema
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda Varšuvoje

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, pirmojo vizito išvykusį į Lenkiją, Varšuvoje pasitiko šios šalies lyderiai, diplomatai, būrys operatorių ir vos keli žurnalistai. Nedaug ir publikacijų, analizuojančių šios viešnagės reikšmę, bet jų yra.

Didžiausiame dienraštyje, bulvariniame „Fakt“, apie G.Nausėdos vizitą – nieko. Populiariausiame rimtame leidinyje „Gazeta Wyborcza“ – tik kelios naujienų agentūros PAP žinutės, pasirodžiusios dar po G.Nausėdos pergalės antrajame prezidento rinkimų ture.

Lietuvoje, be abejo, pirmajam G.Nausėdos vizitui į užsienį dėmesio skirta daugiau – ir dėl to, kad ši kelionė pirmoji, ir dėl to, kad prezidentas išvyko būtent į Lenkiją. Kaimynės ilgą laiką labiau ne gerai sutarė, o tiesiog viena kitą toleravo.

Tuo metu Varšuvoje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda dirba jau senokai, o svečių priima dažnai. Taip buvo ir šią savaitę – pirmadienį ten lankėsi Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova, o iškart po jos buvo priimtas G.Nausėda.

Vis dėlto keliose žinutėse vizito faktas ir abiejų pusių noras sustiprinti santykius pažymimas. Tiesa, nebūtinai manoma, kad santykiai iškart virs tobulais, nors pats G.Nausėda Varšuvoje kalbėjo apie grįžimą prie strateginės partnerystės.

Lenkai balsavo prieš I.Šimonytę

Pavyzdžiui, dienraščio „Rzeczpospolita“ žurnalistas Jerzy Haszczynskis atkreipė dėmesį į G.Nausėdos pasisakymą apie Lietuvos lenkų bendruomenės problemas ir pageidavimus.

„Naujasis Lietuvos prezidentas nedalija pažadų, kurių išpildymo negali garantuoti. Tokia pozicija daug žadanti“, – rašo korespondentas, pridūręs, kad jokių „didingų pareiškimų ar šūkių apie strateginius santykius“ Varšuvoje nesulaukta.

Dabar jau buvusią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę žurnalistas pavadino „nusiteikusia gana nacionalistiškai“ ir priminė, kad dvišaliai santykiai pradėjo gerėti prieš pustrečių metų, kai Lietuvos premjeru tapo Saulius Skvernelis.

Vis dėlto J.Haszczynskis taip pat pastebi, kad bent jau kol kas nėra jokių pokyčių Vilniaus pozicijoje dėl lotyniškų rašmenų naudojimo asmens dokumentuose.

G.Nausėdos per rinkimų kampaniją išsakytą paramą tokių rašmenų rašymui antrajame paso puslapyje jis vadina nepriimtina lenkams.

„Kadangi antrajame rinkimų ture jis didžiausios paramos sulaukė lenkiškuose regionuose, Nausėda yra tikras, kad toks sprendimas dėl asmenvardžių yra tinkamas.

Tačiau tie rinkėjai balsavo ne už jį, o prieš nekenčiamų konservatorių iškeltą kandidatę Ingridą Šimonytę“, – pastebi žurnalistas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

„Jei ne Lenkija, Lietuva nebūtų saugi“

Savo ruožtu Lenkijos tarptautinių santykių instituto analitikas Lukaszas Jasina įžvelgė, esą Lietuva „signalizuoja“, kad būtent Lenkija yra svarbiausia jos partnerė.

Jis taip pat teigia, kad dvišaliai santykiai dabar yra geriausi per pastaruosius 10–15 metų, o potencialas juos dar labiau pagerinti yra didžiulis.

Anot L.Jasinos, D.Grybauskaitė nesutikdavo su „kai kuriais Lenkijos pusės postulatais“ ir apskritai nesibičiuliavo su A.Duda, nors ir stojo į Lenkijos pusę jos ginče su Europos Komisija dėl teismų reformos.

„Scanpix“/AP nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Andrzejus Duda
„Scanpix“/AP nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Andrzejus Duda

„Svarbiausias Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo laukas – saugumas. Lietuvai, esančiai tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, reikalinga sąjungininkų parama, o be bendradarbiavimo su Lenkija nebūtų galima sakyti, kad Lietuva saugi“, – svarstė L.Jasina.

Analitikas antrino G.Nausėdai, antradienį Varšuvoje kalbėjusiam apie viltis dar labiau pagyvinti ekonominius šalių santykius. L.Jasina pastebėjo, kad lenkų investuotojai pradeda uždirbti Lietuvoje.

Galiausiai L.Jasina spėja, kad G.Nausėda, nors ir daug kalba apie palankumą lenkų mažumai, „nebus labai entuziastingas“ asmenvardžių rašybos lotyniškais rašmenimis klausimu.

„Kita vertus, (G.Nausėdos, – red.) administracijoje dirbs buvęs ministras Jaroslavas Neverovičius, be to, vienas premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų – lenkas Arturas Ludkovskis“, – pastebėjo ekspertas.

Žvilgsniai – į įvykius EP

G.Nausėdos vizitą Lenkijoje antradienį užgožė kiti reikalai – Europos Parlamente kaip tik visą dieną laukta, ar naująja Europos Komisijos pirmininke bus patvirtinta vokietė Ursula von der Leyen.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Žinia apie jos patvirtinimą – tiesa, vos per plauką – buvo paskelbta kaip tik tuo metu, kai G.Nausėda dar bendravo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Tikruoju šalies lyderiu vadinamam Jaroslawui Kaczynskiui Europos reikalai irgi įdomūs – jis vis kalba apie nederamą spaudimą Lenkijai, kuri įsivėlusi į ginčus su EK dėl teismų reformos.

G.Nausėda, Varšuvoje paklaustas, ar Lietuva balsuotų už ES sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, atsakė, jog tokiems siūlymams nepritaria.

J.Kaczynskis, su kuriuo antradienį irgi bendravo G.Nausėda, tą pačią dieną rado laiko pasipiktinti tuo, kad Lenkijos ekspremjerė, jo partietė Beata Szydlo nebuvo paskirta EP užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininke. Nepadėjo net du balsavimai.

„Tai sulauks pasekmių. Balsavimo rezultatai parodė, kad ES labai nukrypo į kairę.

Szydlo turi kentėti dėl to, kad atstovauja katalikiškai šaliai ir vertina krikščionybę“, – griaudėjo J.Kaczynskis, kuris, kaip ir kiti Lenkijos valdantieji, įtaria socialistų kerštą Varšuvai, parėmusiai U.von der Leyen kandidatūrą.

Kaip 15min teigė Dominikas Wilczewskis, leidinio „Przeglad Baltycki“, rašančio apie Baltijos šalis, žurnalistas, būtent abiejų prezidentų – tiek A.Dudos, tiek ypač G.Nausėdos – mintys apie ES ir Lenkijos konfliktą jam pasirodė aktualesnės.

Priminsime, kad G.Nausėda, Varšuvoje paklaustas, ar Lietuva balsuotų už ES sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, atsakė, jog tokiems siūlymams nepritaria – esą reikėtų eiti ne sankcijų, o dialogo ir geresnio tarpusavio supratimo keliu.

Lenkiją toks pasisakymas neabejotinai pamalonino, nes Varšuva šiuo klausimu Europoje daug sąjungininkų neturi – aktyviausiai lenkus palaiko Viktoro Orbano valdoma Vengrija, kurioje pamažu įsigali autoritarizmas.

Nepasisakė apie europines vertybes

D.Wilczewskiui įstrigo, kad G.Nausėda gana tvirtai – nors vis dėlto balansuotai – išreiškė paramą Lenkijai, pakartodamas teismų sistemą užvaldyti panorusios Varšuvos argumentus, esą teismų reforma yra reikalinga norint išvalyti ją nuo korupcijos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dominikas Wilczewskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dominikas Wilczewskis

„Bet kokia parama Lenkijos valdantiesiems čia yra sveikinama – kadangi prieš tai nenorą žengti sankcijų keliu buvo išreiškusi ir Lietuvos eksprezidentė, tad akivaizdu, kad tęsiama ta pati linija.

Tiesa, Nausėda nepasakė nieko apie europines vertybes, nors tai būtų įnešę daugiau balanso į jo pasisakymą. Prieš tai Lenkijoje viešėjusi Slovakijos prezidentė Čaputova pabrėžė, kad europines vertybes ir principus reikia branginti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zuzana Čaputova
AFP/„Scanpix“ nuotr./Zuzana Čaputova

Visgi balanso, manau, užteko – juk Nausėda pasisakė už dialogą. Tai pritinka ir jo formuojamam įvaizdžiui – jis visada nori parodyti, kad siekia kalbėtis ir ieškoti kompromisų“, – 15min teigė apžvalgininkas.

Dar prieš G.Nausėdos vizitą į Lenkiją kalbėta, kad Lietuvos delegacija greičiausiai bandys mandagiai aiškiai neatsakyti į tikėtinus prašymus viešai paremti Lenkiją jos ginče su Europos Komisija.

Kaip 15min prieš vizitą teigė diplomatai, Vilnius nenori smerkti Varšuvos, bet nenori ir atsidurti savotiškoje Lenkijos, Vengrijos ir Lietuvos koalicijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:07
01:20
02:44

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min