Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lenkijos žurnalistas Jerzy Haszczynskis: „Santykiai su Lietuva vėl prastėja. Nemalonus grįžimas į realybę“

Lenkijos ir Lietuvos vėliavos
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Lenkijos ir Lietuvos vėliavos
Šaltinis: 15min
0
A A

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas Jerzy Haszczynskis savo komentare apgailestauja, kad baigiasi Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, o kartu dingsta ir viltis pagerinti santykius tarp Lenkijos ir Lietuvos.

„Pirmadienį įvyko paskutinis šiais metais Lietuvos Seimo posėdis. Deja, tai buvo ir simboliškas atsisveikinimas su svajonėmis pagerinti Lenkijos ir Lietuvos santykius. Posėdyje nukeltas vieno iš Tautinių mažumų įstatymo projektų svarstymas. Kitas, valstybinis projektas, dar net nepasiekė Seimo. Ir greičiausiai greitu metu nepasieks, nes ne vieną pagrindinės valdančiosios Socialdemokratų partijos narį apėmė tautininkiškos nuotaikos. Jos žinomos nuo seno, kai vienas socialdemokratų lyderių Lietuvos lenkams pareiškė, kad jeigu Lietuvoje nepatinka, kelias į Lenkiją jiems atviras“, – savo komentare rašo J.Haszczynskis.

O tai, anot „Rzeczpospolita“ apžvalgininko, nėra geros žinios tautinėms mažumoms Lietuvoje, o ypač – lenkams. Nes ir toliau jie bus baudžiami už lenkiškus gatvių ar autobusų maršrutų pavadinimus. Taip pat nebuvo išspręsti klausimai ir dėl švietimo problemų Lietuvos lenkams.

„Visa tai reiškia grįžimą prie itin šaltų santykių tarp Varšuvos ir Vilniaus. Šaltesnių, matyt, nėra tarp jokių kitų ES valstybių. ES reikalai leido mums apie tai pamiršti visus šiuos mėnesius. Nubudimas dėl to yra tik dar nemalonesnis“, – tvirtina Lenkijos apžvalgininkas.

J.Haszczynskio teigimu, Lenkija nekritikavo Lietuvos, kol ši pirmininkavo ES Tarybai, tautinių mažumų problemas ir abiejų šalių santykius užgožė strateginiai bei geopolitiniai visos ES klausimai.

Abiejų valstybių bendras tikslas buvo sėkmingas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas lapkričio pabaigoje. Svarbiausia buvo Rytų politika ir „susidūrimas su, kaip paaiškėjo, viskam pasiruošusia dėl imperijos atkūrimo Maskva“.

„Sunku įsivaizduoti geresnę progą pagerinti Lenkijos ir Lietuvos santykius, nei bendri tikslai, kai Kremlius neslepia savo planų. Be to, Vilniuje pirmą kartą valdo koalicija, kurios viena iš keturių partijų yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Vėl paaiškėjo, kad kiekvienoje Lietuvos Vyriausybėje ir kiekviename Seime valdo nacionalistinės jėgos, kurioms priešas yra Lenkija, bet ne rusų imperializmas.

Jos politikas, kultūros viceministras Edvardas Trusevičius ėmėsi vadovauti darbo grupei, kuri rengia Tautinių mažumų įstatymo projektą, numatantį gatvių ir gyvenviečių pavadinimų rašymą tautinės mažumos kalbomis, jeigu ji sudaro toje teritorijoje 25 proc. gyventojų“, – rašo „Rzeczpospolita“.

Vis dėlto, Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė dirba jau daugiau nei metus, per kuriuos lenkų politikai iš lietuvių kolegų nuolat girdėjo pažadus palaukti. Bet vėl paaiškėjo, kad kiekvienoje Lietuvos Vyriausybėje ir kiekviename Seime valdo nacionalistinės jėgos, kurioms priešas yra Lenkija, bet ne rusų imperializmas. O kadangi Lietuvos gegužę laukia prezidento rinkimai, tai bus demonstruojama dar ne kartą, pabrėžia Lenkijos apžvalgininkas.

„Grįžta didelio nusivylimo jausmas. Jau du dešimtmečius analizuoju Lenkijos ir Lietuvos santykius ir vis patikiu vizija, kad jie pagerės, visada su viltimi klausau politikų iš Vilniaus pažadų. Rašydamas šį komentarą klausiau Lietuvoje dešimtis tūkstančių fanų turinčios grupės „Foje“ ir man atrodė, kad lenkai ir lietuviai yra vieni kitiems artimi. Tai tik iliuzija“, – ne itin optimistiškai savo straipsnį baigia J.Haszczynskis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min