Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 26, 17:36

Lenkų analitikas: būdas suardyti rusų imperializmą – buvusių ATR tautų bendradarbiavimas

Lenkijoje veikiančio Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotojas Wojciechas Konończukas sako, kad lenkai dažnai kartoja, jog jų kultūros ir paveldo dalis yra Vilnius bei Lvivas, tačiau turėtų prisiminti, jog lygiai taip pat Vavelis yra lietuvių, ukrainiečių ar baltarusių paveldo dalis. Būtent Abiejų Tautų Respublikos tautų bendradarbiavimas galėtų tapti priemone suardyti rusiškąjį imperializmą.
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija
Ukrainos vėliavos Vilniuje, Kovo 11-ąją / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

W.Kononczukas anksčiau šiame centre vadovavo Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos skyriui, taip pat dirbo analitiku skyriuje, skirtame Rusijai. Taip pat buvo ukrainietiškų bei baltarusiškų projektų koordinatorius S.Batoro fonde. Tad pokalbis neatsitiktinai sukosi apie Baltarusijos vaidmenį Rusijos kare su Ukraina. Taip pat – vis glaudesnį Lenkijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bendradarbiavimą su Ukraina.

Interviu su W.Kononczuku publikavo krytykapolityczna.pl, jį kalbino šio portalo redaktorė Katarzyna Przyborska.

Videokadras/Wojciechas Kononczukas
Videokadras/Wojciechas Kononczukas

Baltarusijos bandymai likti neutralia

Į klausimą, kokius žaidimus žaidžia Aliaksandras Lukašenka, kai iš vienos pusės lyg mėgina išlaikyti neutralumą, iš kitos – iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą skrendą raketos, W.Kononczukas atsako, kad A.Lukašenka privalo žaisti vienoje komandoje su Vladimiru Putinu, kadangi jau seniai nebeturi veiksmų laisvės, ypač kalbant apie karinius reikalus bei saugumą.

„Ir panašu, kaip ir V.Putinas, A.Lukašenka suklydo – manė, kad Rusija per kelias dienas susitvarkys su Ukraina. Dabar, kai paaiškėjo, kad karas bus ilgas ir Rusijos jėgos visiškai nėra užtikrintos savo sėkme, bando šiek tiek balansuoti. Tą rodo laiškas su siūlymu normalizuoti santykius, kurį kai kurioms ES šalims prieš kelias dienas išsiuntė Baltarusijos diplomatijos vadovas.

Laiškas sukėlė daugiausia nuostabą, nes Minskas elgiasi taip, lyg per pastaruosius du mėnesius nieko nebūtų nutikę. O juk pagal tarptautinę teisę, kadangi Baltarusija leido Rusijai atakuoti Ukrainą iš savo teritorijos, ji yra valstybė-agresorė“, – teigė W.Kononczukas.

Panašu, kaip ir V.Putinas, A.Lukašenka suklydo – manė, kad Rusija per kelias dienas susitvarkys su Ukraina.

Jis taip pat kalbėjo apie tai, kad, nors Ukraina tikėjosi Rusijos puolimo, tačiau ją gerokai nustebino, kai tai buvo daroma iš Baltarusijos teritorijos. Be to, Baltarusija svarbi ir dėl to, kad yra labai svarbus užnugaris Rusijos pajėgoms tiek dėl logistikos, tiek ir teikiant medicininę pagalbą sužeistiems kariams.

A.Lukašenkos išdavystė

Vis dėlto A.Lukašenka bijo visuomenės reakcijos, nes baltarusiai nenori dalyvauti ne savo kare, sako centro direktoriaus pavaduotojas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka stebi raketų pratybas
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka stebi raketų pratybas

Be to, baltarusių potencialas ribotas, o karių, kuriuos planuotų siųsti į Ukrainą, kovos dvasia menka: „Valdžia Minske bijojo, kad gali pasitaikyti daug dezertyravimo atvejų. Samdinių paieškos Artimuosiuose Rytuose nėra itin sėkmingos, tad tikėtina, kad Minskas patiria spaudimą iš Rusijos pusės. Tačiau A.Lukašenka pajėgia šiuo metu priešintis V.Putinui. Bent kol kas.“

A.Lukašenkos išdavystė, kaip tai vadina W.Kononczukas, ukrainiečiams yra lyg rugsėjo 17 diena 1939 metais lenkams – tuomet su Vokietija kariaujančią Lenkiją užpuolė ir Sovietų Sąjunga. Nes be šios išdavystės Kyjivas nebūtų atsidūręs ant apsupimo grėsmės, mat Rusijos pajėgos smogė iš Baltarusijos pusės.

Jeigu Ukraina karą laimės, bet režimas Maskvoje išsilaikys, tai išsilaikys ir A.Lukašenka.

„Jeigu Ukraina karą laimės, bet režimas Maskvoje išsilaikys, tai išsilaikys ir A.Lukašenka. Čia truputį taip, kaip su „Solidarumo“ revoliucija 1980-1981 metais. Didžiulis visuomeninis judėjimas su milijonais narių pasirodė per silpnas nuversti režimą, kuris turėjo sovietų paramą.

Šiandien turime panašią situaciją Baltarusijoje. Visuomenė keliolika mėnesių atgal parodė, kad yra joje kritinė manė, kuri laukia permainų ir – jeigu rinkimai būtų demokratiški – valdžia pasikeistų. Bet režimas Minske turėjo Maskvos garantijas ir jų dėka išliko“, – kalbėjo vienas iš centro vadovų.

Permainų poreikis didžiulis

O ar Baltarusijai esama grėsmių iš Vakarų? W.Kononczukas sako, kad šiuo metu jai galioja Vakarų sankcijos. Kitas dalykas – antra svarbiausia Baltarusijos ekonominė partnerė buvo Ukraina, kurios rinka baltarusiškoms prekėms uždaryta. Tad vienintelė galimybė Baltarusijai, taip pat ir dėl ekonominių priežasčių, yra Rusija, kas tik gilina priklausomybę.

„Nežinia, ką šiandien galvoja baltarusiai, nepriklausomų apklausų neįmanoma padaryti, nebent internetu. Žinoma, kad baimė tebeegzistuoja, dauguma baltarusių A.Lukašenką mato kaip žmogų, kuris per arti susiejo šalį su Rusiją, tad dabar visi jie priversti plaukti ta pačia valtimi kaip ir V.Putinas bei rusai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Minske 2020 m.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Minske 2020 m.

O norėtų būti kaip Lietuva, Latvija, Estija. Neoficialūs 2020 metų rinkimų rezultatai parodė, kad poreikis permainoms didžiulis. Turimais apklausų duomenimis, pusė baltarusių visuomenės mano, kad geriausias valdymo modelis yra demokratija vakarietišku stiliumi.

Į tokį patį klausimą panašiai atsakė vos kas ketvirtas Rusijos gyventojas iki 45 metų amžiaus. Tai labai svarbu, kad vertybinės sistemos tarp rusų ir baltarusių labai skiriasi“, – aiškino W.Kononczukas.

Tikisi artimesnio ryšio

Klausiamas, ar bendras Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų vizitas į Kyjivą ir susitikimas su Ukrainos prezidentu (balandžio 13 d.) gali tapti intensyvesnio regiono šalių bendradarbiavimo pradžia, žinant, ko galima tikėtis iš Rusijos, galbūt net karas Ukrainoje pakeis jėgų balansą Europoje, W.Kononczukas teigė labai pozityviai vertinantis šiuos santykius.

Linkėtume bendradarbiavimo tarp tautų, kurios sudarė senąją Abiejų Tautų Respubliką: lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių.

Jis priminė, kad šios šalys kartu su Lenkija yra NATO, Lenkija su Lietuva ir Ukraina sukūrė Liublino trikampį, kelerius metus gyvuoja Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigada, kurioje puoselėjamas karinis bendradarbiavimas, joje patirties įgavo daugybė karių, taip pat ir ukrainiečių. Gyvuoja ir B9 iniciatyva, vienijanti rytines NATO šalis nuo Talino iki Rumunijos ir Bulgarijos.

„Linkėtume sau bendradarbiavimo tarp tautų, kurios sudarė senąją Abiejų Tautų Respubliką (ATR): lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių, arba Liublino trikampį išplėsti iki Liublino ketverto. Turėkime vilties, kad tai tik laiko klausimas.

(…) Tai, kad „Ukraina tai ne Rusija“, kaip parašė savo garsioje knygoje buvęs prezidentas Leonidas Kučma, kyla ir iš to, kad Ukraina paveldėjo senosios Žečpospolitos politinę tradiciją. Su visais teigiamais ir neigiamais dalykais, žinoma. Yra daugybė istorinių asmenybių, kurios mums bendros: karaliaus Sobieskio motina buvo rusėnė, T.Kosciušką savu pripažįsta daug tautų. To, kas mus jungia, yra žymiai daugiau, nepaisant audringų XX a. istorijos puslapių.

wikipedia.org nuotr./Abiejų Tautų Respublika (ATR)
wikipedia.org nuotr./Abiejų Tautų Respublika (ATR)

Kai karas pasibaigs, Ukrainos ir Rusijos susitaikymui prireiks dešimtmečių. O mūsų akyse realybe tampa daugelio kartų lenkų sapnas, kad vienintelis būdas išardyti rusų imperializmą yra labai artimas tautų, kūrusių kažkada Abiejų Tautų Respubliką, bendradarbiavimas“, – kalbėjo W.Kononczukas.

Sakome, kad mūsų paveldo ir istorijos dalis yra Lvivas ir Vilnius, tai tiesa, tačiau taip pat tiesa yra ir tai, kad Vavelis yra lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių paveldas.

Baltarusiai, protestavę prieš A.Lukašenkos režimą po dar vienų suklastotų rinkimų 2020 metais, nešė istorines vėliavas su Vyčiu. Kaip sako W.Kononczukas, Vyčio ženklas tokiu pavidalu esą paimtas nuo Jogailos sarkofago Vavelyje.

„Mes vertiname Jogailos laikų valstybę kaip lenkiškąjį paveldą, bet juk ši istorija ir paveldas taip pat priklauso baltarusiams, ukrainiečiams bei lietuviams. Giminių, kurios kilo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, atstovai palaidoti Krokuvoje. Sakome, kad mūsų paveldo ir istorijos dalis yra Lvivas ir Vilnius, tai tiesa, tačiau taip pat tiesa yra ir tai, kad Vavelis yra lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių paveldas“, – teigė analitikas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min