Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 15, 10:22 Atnaujinta 2022 05 15, 13:19

Libane prasideda pirmieji po virtinės krizių parlamento rinkimai

Libane sekmadienį prasidėjo balsavimas per parlamento rinkimus, kurie yra pirmieji po šalį sukrėtusių virtinės didelių krizių.
Rinkimai Libane
Rinkimai Libane / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Libanas Rinkimai

Šis balsavimas yra didelis išbandymas naujoms opozicijos grupėms, kurios siekia išstumti iš valdžios valdantįjį elitą.

Stebėtojai buvo įspėję nesitikėti jokių radikalių pokyčių, nes kiekvieną valdžios svertą savo rankose tvirtai laiko tradicinės partijos ir rinkimų rezultatai yra paprastai klastojami jų naudai.

Pasibaigus vangiai rinkimų kampanijai, kurią vis užgoždavo tautos dėmesio centre esanti ekonominė krizė, rinkimų apylinkės 7 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku atvėrė duris. Teisę balsuoti turi 3,9 mln. libaniečių.

Balsavimas truks iki 19 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį.

Naujos kartos nepriklausomi kandidatai ir partijos tikisi įžiebti pokyčių, kurių po beprecedenčio sukilimo prieš korupciją 2019 metais taip ir nebuvo sulaukta.

Vis dėlto prognozuojama, kad didžioji dauguma iš 128 vietų parlamente liks tų pačių partijų, kurios Libano politiniame gyvenime dominuoja jau ilgiau kaip tris dešimtmečius, rankose.

Per 2018-aisiais vykusius ankstesnius rinkimus daugumą įgijo aljansas, sudarytas iš Irano remiamo šiitų judėjimo „Hizbollah“, taip pat partijų, vadovaujamų parlamento pirmininko Nabiho Berri ir prezidento Michelio Aouno.

„Atrodo beveik neįmanoma įsivaizduoti, kad Libanas ir vėl balsuotų už tą patį, ir visgi atrodo, kad tai bus labiausiai tikėtinas rezultatas“, – pareiškė JAV analitinio centro „The Century Foundation“ analitikas Samas Helleris.

Prieš ketverius metus į parlamentą pateko tik vienas nepriklausomas kandidatas, bet jis atsistatydino praėjus dvejiems metams, po 2020-ųjų rugpjūtį Beiruto uoste driokstelėjusio milžiniško sprogimo. Tiriant šį incidentą, nusinešusį daugiau kaip 200 žmonių gyvybių, buvo padaryta išvada, kad nelaimę nulėmė valstybės institucijų aplaidumas ir korupcija.

2019 metų spalį įsiplieskęs sąjūdis už demokratinę ir nuo religinių grupių nepriklausomą valstybę užgeso, Libaną pradėjus krėsti beprecedentei ekonomikos krizei, bet kai kurios tuomet susikūrusios grupės tikisi dabar pasiekti proveržį.

Per šiuos rinkimus galima rinktis iš 718 kandidatų, tarp kurių yra 157 moterys, susiskirsčiusių į 48 sąrašus. Libano tarptautiniai donorai akcentavo, jog rinkimai yra išankstinė sąlyga, kad šaliai galėtų būti taikomos finansinės pagalbos priemonės.

Korupcija

Libano svaras yra praradęs 95 proc. savo vertės, žmonių santaupos bankuose yra blokuotos. Už minimalų atlyginimą neįmanoma netgi prisipilti pilno automobilio degalų bako, o elektros energija tiekiama tik po dvi valandas per dieną.

Jungtinės Tautos prie skurstančių dabar priskiria daugiau kaip 80 proc. Libano gyventojų, o labiausiai nusivylusieji vis dažniau ryžtasi pavojingai kelionei per Viduržemio jūrą palaikiais laiveliais ar valtimis, tikėdamiesi pasiekti Europą.

Libanas, kuris kadaise buvo vadintas Artimųjų Rytų Šveicarija, kovo mėnesį paskelbtame naujausiame Pasaulio laimės indekse atsidūrė priešpaskutinėje vietoje, pralenkęs tik Afganistaną.

Išvarginti kasdienių ekonominės krizės sunkumų, daugelis registruotų rinkėjų atrodo abejingi rinkimams, nors dar prieš kelias dienas jie abejojo, ar jie apskritai įvyks.

Nepaisant tarptautinio spaudimo reformuoti Libano politiką, šalį paskandinusi korupcija tebeklesti įvairiose srityse, įskaitant rinkimų procesą.

Krizė tik dar padidino perkamosios galios atotrūkį tarp balsus perkančių politikų ir juos parduodančių rinkėjų.

Mažai vilčių

Galbūt sekmadienį vykstantys rinkimai neatims valdžios iš daugelio peikiamos vadovybės, kai kurie libaniečiai šį balsavimą laiko principų, susiformavusių per 2019 metų spalio sukilimą, svarbiu išbandymu.

Šeimų, nukentėjusių per 2020 metų sprogimą Beirute, atstovė Marianne Vodolian sakė, kad ši tragedija dar labiau skatina atlikti savo pilietinę pareigą.

„Esame nusistatę prieš režimą, valdžiusį mus 30 metų, apiplėšusį mus ir susprogdinusį“, – sakė 32 metų atstovė.

Opozicijos partijos, kurių daugelis susiformavo iš dabar jau išblėsusio protestų judėjimo, rėmusio sekuliarias ir demokratines reformas, nesugebėjo sutelkti vieningo fronto, bet gali įgyti stipresnį balsą parlamente.

„Šie rinkimai – galimybė pakeisti sistemą ir užtikrinti jos atskaitingumą tokiu būdu, kad šioje šalyje taptų įmanoma gyventi“, – sakė M.Vodolian.

Įtakingi politiniai veikėjai vilkino sprogimo tyrimą, o du iš pagrindinių įtariamųjų netgi tapo kandidatais į parlamentą. Ne mažiau vangus buvo ir tyrimas dėl Centrinio banko valdytojo, įtariamo finansiniais nusikaltimais.

Vienas iš šiais metais vykstančių rinkimų ypatumų – jog nebedalyvauja buvęs premjeras Saadas Hariri, todėl dalis sunitų balsų turėtų atitekti naujiems veikėjams.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min