Tiesa, toks siūlymas šiuo metu Europoje nesulaukia didelės paramos. Į galimos Rytų partnerių narystės rėmėjų gretas šiuo metu stoja tik Lietuva, Vengrija ir Švedija.
Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras, užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis teigia, kad daugelis ES valstybių atstovų demonstruoja akivaizdų neryžtingumą ir jau nuleidę rankas dėl šio klausimo.
-
Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai – ypatingas Lietuvos Vyriausybės dėmesys
-
Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas: ES parama Rytų partnerystės šalims yra kaip niekada svarbi
-
Laurynas Kasčiūnas: Kas gali išgelbėti Rytų partnerystės politiką?
-
Linas Linkevičius: ES Rytų partnerystės programa turi „didžiulę ateitį“
Paklaustas, ar toks neryžtingumas yra Rusijos baimės ir įtakos ES valstybėms išraiška, A.Ažubalis teigė: „Baiminamasi, kad šios valstybės turi teritorinių problemų, kurias, neslėpkime, sukūrė Rusija. Tad narystės atveju lauktų dar vienas Kipro variantas“.
„Rusija elgiasi pagal savo matymą. Paėmė po gabalą teritorijos, ten sukurdama įšaldytus konfliktus ir taip žlugdydama bet kokį Ukrainos, Gruzijos ar Moldovos progresą derybose dėl narystės. Išorinių veiksmų tarybai aš aiškiai pasakiau – štai jums ir iššūkis, sukurkite sąlygas, kad šios valstybės, norinčios tapti ES dalimi, galėtų teisėtai siekti narystės“, – dėstę buvęs užsienio reikalų ministras.
A.Ažubalis tikisi, kad jo ir kolegų iš Vengrijos bei Švedijos išvadų projekte siūlyta Europinės perspektyvos galimybė visgi bus paremta. Paklaustas, kodėl šioje konferencijoje Rytų partnerystės klausimu Lietuva pateko į pakankamai neįprastą diplomatinę koaliciją, jis teigė, jog tai lėmė asmenybių ir vertybių klausimas.
„Vengrijai šioje konferencijoje atstovauja senas laisvės gynėjas, jų parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas. Švedai, nepaisant to, kad jų gretose nemažai nuosaikumu pasižyminčių socialdemokratų – taip pat turi vieningą poziciją, remiančią galimos narystės perspektyvą“, – pasakojo A.Ažubalis.
„Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas savo vakar dienos kalboje teisingai pabrėžė, kad jei mes nesuteiksim šioms valstybėms galimybės, tai jos amžiams liks gravituoti Rusijos įtakos erdvėje“, – sakė jis.
Tiesa, šiame etape išvados bus tik rekomendacinio pobūdžio, o savo ryžtą suteikti galimybę Rytų partnerystės valstybėms dar turės pademonstruoti ir į neformalų susitikimą besirenkantis ES užsienio reikalų ministrai.
„Tikiuosi, kad ir mūsų ministras supras būtinybę ginti šių valstybių interesus“, – pridėjo Ukrainos, Moldovos, Gruzijos narystės idėją Rygoje ginantis A.Ažubalis.
