Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 17d. 14:24

Lietuvos draugas Islandijoje J.B.Hannibalssonas: Baltijos šalių pozicija dėl Katalonijos yra keista

Jonas Baldvinas Hannibalssonas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Jonas Baldvinas Hannibalssonas

Jonas Baldvinas Hannibalssonas Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 1991-aisiais, kai jo šalis pirmoji pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumą. Panašu, kad jis būtų nusiteikęs pripažinti ir Kataloniją, o Baltijos šalių pozicija – kad krizė Katalonijoje yra Ispanijos vidaus reikalas – islandui nepriimtina ir „labai keista“, rašo „The Baltic Times“.

Savaitgalį kataloniškame naujienų portale išspausdintame interviu su J.B.Hannibalssonu žurnalistas pastebėjo: „Nei Baltijos valstybės, nei buvusios Jugoslavijos šalys nieko nesako dėl Katalonijos.“

Žinia, Katalonijoje spalio 1-ąją įvyko Madrido nepripažįstamas referendumas dėl šio autonominio regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos.

Katalonų separatistai jau netgi yra pasirašę nepriklausomybės deklaraciją, tačiau ją kol kas suspendavę – regiono lyderis Carlesas Puigdemont'as ragina Madridą žengti derybų keliu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Carlesas Puigdemont'as Katalonijos parlamente
AFP/„Scanpix“ nuotr./Carlesas Puigdemont'as Katalonijos parlamente

Ispanijos centrinė vyriausybė nenusileidžia: suimti du įtakingi separatistai. Katalonų prašoma iki ketvirtadienio paaiškinti, ar jie paskelbė regiono nepriklausomybę, ar ne. Įmanoma, kad Madridas įšaldys Katalonijos autonomiją.

Tuo tarpu absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių tyli, leisdamos komunikuoti Europos Komisijai, kuri skelbia, kad krizė Katalonijoje yra Ispanijos vidaus reikalas.

Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komitetas spalio pradžioje, po to, kai Ispanijos policija pabandė jėga sustabdyti referendumo rengimą Katalonijoje, paskelbė, kad jėgos naudojimas nepateisinamas. Tačiau pridūrė: „Konstitucijos ir teisės viršenybės principai yra nekvestionuojami.“

Netrukus ir Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad „Lietuva tvirtai remia Ispanijos Karalystės teritorinį vientisumą ir suverenitetą“.

Ministras Linas Linkevičius dar anksčiau teigė, kad nekorektiška lyginti dalies katalonų norą atsiskirti nuo Ispanijos su Baltijos šalių nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos judėjimu.

J.B.Hannibalssonas: „Katalonai turi visiškai pagrįstą teisę būti pripažinti, kaip ir škotai. O kitos šalys turi teisę pripažinti katalonų apsisprendimą.“

O J.B.Hannibalssonui tai, regis, atrodo korektiška. Atsakydamas į žurnalisto pastebėjimą, buvęs Islandijos diplomatas pareiškė: „Taip, tai labai keista, labai keista. Tiesa, negalima tikėtis, kad šios šalys staiga pasakys: „Gerai, mes pripažįstame Katalonijos nepriklausomybę.“ Išoriniai žaidėjai tokio vaidmens dabar neturi.“

Islando teigimu, Baltijos ir buvusios Jugoslavijos šalys galėtų „ginti katalonų ar bet kurios kitos tautos teisę į apsisprendimą demokratinėmis priemonėmis“.

„Katalonai turi visiškai pagrįstą teisę būti pripažinti, kaip ir škotai. O kitos šalys turi teisę pripažinti katalonų apsisprendimą“, – tvirtino J.B.Hannibalssonas.

Kai jam buvo priminta, kad Islandija irgi nekomentuoja krizės Katalonijoje, J.B.Hannibalssonas suvertė kaltę Reikjavike kilusiai politinei krizei.

„Dalykas tas, kad mes atsidūrę krizėje, žinote? Prieš kelias savaites griuvo vyriausybė ir mes rengsime rinkimus. Būtent todėl nekomentuojame situacijos“, – paaiškino islandas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min