Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 11d. 08:05

Lietuvos parama Ukrainai: nuo periskopų ir taikiklių kariams iki „Lietuvos geležinkelių“ perduoto šilumvežio

Dalia Grybauskaitė susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka
R.Dačkaus nuotr. / Dalia Grybauskaitė susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka

2014 metų pradžioje įvykę politiniai pasikeitimai Ukrainoje ir vėlesnis Rusijos bandymas karo, propagandos, politinio ir ekonominio spaudimo būdu išlaikyti savo interesų zoną prikaustė lietuvių dėmesį. Ukrainos įvykiais Maidano, Krymo okupacijos ir aktyvaus karo Donbase metu gyveno ne tik diplomatai, bet ir paprasti žmonės.

Po Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo į Rusiją ir suburtos pereinamojo laikotarpio valdžios patvirtinimo Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, pasiūlė paramą Kijevui.

Rusijos puolamai Ukrainai reikėjo ne tik ekonominės pagalbos ar naudingosios patirties perdavimo, bet net ir būtiniausių priemonių, kurių gabenimą organizuodavo pavieniai asmenys.

Lietuvos parama Ukrainai buvo ir yra viena plačiausių ir geriausiai organizuotų paramos akcijų tiek valstybiniu, tiek nevyriausybiniu lygiu.

15min pabandė suskaičiuoti, kokią paramą per visą šį neramų laikotarpį lietuviai suteikė ukrainiečiams.

Didžiausia parama – Ukrainos kariams ir nukentėjusiems nuo karo

Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per laikotarpį nuo 2014 iki 2017 metų Ukrainai suteikė pagalbos už 8,6 milijono eurų. Didžiausią paramos dalį sudarė parama karinėms pajėgoms – 3,86 mln. eurų.

Ukrainos karinėms pajėgoms šia Lietuvos parama buvo suteikta ir reikalinga apranga bei ekipuotė.

Lietuva organizavo mokymus ir seminarus ukrainiečių kariams Lietuvos kariuomenės padaliniuose, rengė bendras pratybas bei padėjo rengti karininkus. Ukrainos karinėms pajėgoms šia Lietuvos parama buvo suteikta ir reikalinga apranga bei ekipuotė.

Kita svarbi Lietuvos paramos dalis buvo dvišaliu ir daugiašaliu sutarimu teikta humanitarinė pagalba. Jai skirta 1,28 mln. eurų. 169 nukentėję ukrainiečiai buvo gydomi Lietuvoje ir jiems suteikta reabilitacijos galimybė. Teikta pagalba daiktais, reikalingais užtikrinti būtiniausias gyvenimo sąlygas, perduoti medikamentai, medicininiai preparatai, įvairi medicininė įranga.

Bendri projektai ir parama studentams

1,32 mln. eurų per šį laikotarpį buvo išleista Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos pagrindu.

Per 2014–2016 metus Ukrainoje įgyvendinti 45 dvišaliai ir 13 regioninių projektų sveikatos apsaugos, žemės ūkio, energetikos, švietimo, administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimo, priverstinai perkeltų asmenų integravimo, verslumo skatinimo ir paramos pilietinei visuomenei srityse. URM atstovų teigimu, per šiuos metus planuojama įgyvendinti 21 dvišalį ir 5 regioninius projektus.

Kiek daugiau nei milijonas eurų per pastaruosius trejus metus skirta nuo karo nukentėjusių Rytų Ukrainos gyventojų švietimo poreikiams.

Nuo 2014 iki 2016 m. 172 studentams apmokėtas mokestis už studijas ir suteiktos stipendijos. 2014–2017 mokslo metais apmokėtos 45 moksleivių, nukentėjusių nuo neramumų Ukrainoje, ugdymo ir gyvenimo Lietuvoje išlaidos: mokinių mokymui, apgyvendinimui, vasaros poilsiui, kelionei iš Ukrainos ir atgal.

Be to, paramą švietimo srityje lietuviai teikia ne vieni. 2015 m. pasirašytas Lietuvos ir Švedijos URM memorandumas dėl paramos 2015–2017 m. švietimo įstaigoms Rytų Ukrainoje. Sutarta įgyvendinti mokinių mainus, mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir mokymosi sąlygų gerinimą Rytų Ukrainos mokyklose.

Parama žmogaus teisių užtikrinimui

Didžiausia žmogaus teisių ir paramos pilietinei visuomenei lėšų dalis išleista Lietuvos ekspertų delegavimui. Lietuva delegavo tris atstovus į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misiją bei keturis asmenis į Europos Sąjungos civilinę patarėjų misiją. Tam panaudoti 595 tūkstančiai eurų.

Ukrainos Prezidentūros, president.gov.ua nuotr./Saulius Skvernelis Ukrainoje susitiko su šios šalies prezidentu Petro Porošenka
Ukrainos Prezidentūros, president.gov.ua nuotr./Saulius Skvernelis Ukrainoje susitiko su šios šalies prezidentu Petro Porošenka

153 tūkst. eurų skirti kaip savanoriškas įnašas ESBO Specialiosios stebėjimo misijos veiklai finansuoti, o dar 35 tūkst. teko specialiems ESBO projektams.

Žmogaus teisių srityje dar 55 tūkstančiai buvo skirti kaip Europos demokratijos fondo įnašas bei Europos Tarybos Veiksmų plano Ukrainoje įgyvendinimo lėšos. 50 tūkstančių per Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) skirta kovai su korupcija Ukrainoje.

Šilumvežis ir Černobylio sarkofagas

Viena įdomesnių Lietuvos paramos Ukrainai formų tapo „Lietuvos geležinkelių“ perduotas šilumvežis. Apytikrė šios dovanos vertė yra 170 tūkstančių eurų.

50 tūkst. eurų Lietuva skyrė ir Černobylio atominės elektrinės padarinius padedančiam įveikti fondui. Šie pinigai skirti Černobylio apsauginio sarkofago statybai finansuoti.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Černobylyje naujas milžiniškas gaubtas pradėtas stumti ant branduolinio reaktoriaus
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Černobylyje naujas milžiniškas gaubtas pradėtas stumti ant branduolinio reaktoriaus

Bendra paramos suma siekia 8,6 mln. eurų, tačiau ji gali neatspindėti viso Lietuvos paramos Ukrainai vaizdo.

Savanorių pagalba – „Blue/Yellow“ veikla

Paramą Ukrainai per šį karo laikotarpį teikė ne tik Lietuvos valstybės institucijos. Viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų tapo Jono Ohmano vadovaujama „Blue/Yellow“ savanorių grupė, kuri paramą iš Lietuvos ukrainiečiams kariams ir civiliams gabeno jau nuo 2014 metų vasaros.

„Viskas vykdavo pakankamai stichiškai, buvo keli žmonės, įskaitant ir mane, kurie ką nors veždavo, bet viskas vyko labai emociškai. Iš pradžių paskambino žmonės, kuriuos pažinojom dar iš Maidano, ir paprašė šalmų. Mes kažkiek surinkom ir perdavėm“, – pasakojo J.Ohmanas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jonas Ohmanas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jonas Ohmanas

„Būdavo kariškiai, kurie turėdavo atliekamą šalmą, buvo žmonės, kurie dirba šaudyklose ar prekiauja panašiais dalykais ir duoda, prisijungdavo ir įmonės, kurios prekiauja karine ekipuote“, – paaiškino jis.

„Blue/Yellow“ teigimu, iš viso surinkta ir Ukrainai perduota maždaug 300 tūkstančių eurų paramos. 80 procentų šių lėšų įvairiais būdais suaukojo patys lietuviai. Nepaisant blėstančio žiniasklaidos susidomėjimo vis labiau įšaldomu karu Rytų Ukrainoje, vien per pastarąjį pusmetį savanoriai sulaukė 125 tūkst. eurų paramos.

J.Ohmano teigimu, didelę dalį kariams Rytų Ukrainoje teikiamos paramos sudarė ir sudaro įvairaus sudėtingumo taikikliai, šalmai, neperšaunamos liemenės, žiūronai ar tiesiog kareiviški batai.

„Per Donecko oro uosto mūšį labai svarbi buvo naktinio matymo įranga. Galiu pasakyti, kad dėl iš Lietuvos atgabentos naktinio matymo įrangos žuvo daug separatistų“, – pabrėžė J.Ohmanas.

Aprūpina tikslingai

Dalį paramos sudarė medicininiai reikmenys. „Blue/Yellow“ buvo pirmieji, pradėję gabenti būtiniausius reikmenis, kuriuos gaudavo iš Lietuvos, Izraelio, Švedijos, Prancūzijos. Prie paramos prisidėdavo ir atskiri asmenys, ir įmonės.

„Dabar mes tiesiog perkame paramedikų kuprines, kurios jau būna visiškai sukomplektuotos“, – pasakojo J.Ohmanas, pridurdamas, kad dabar jie prisideda net ir prie Ukrainos specialiųjų pajėgų aprūpinimo, nors pradžioje viskas prasidėjo nuo tvarsčių ir kitų smulkesnių dalykų gabenimo.

Pasak jo, dabar populiariausia ir labiausiai reikalinga įranga fronte tapo periskopai. Jie pagelbėja kariams, kurie įšaldytame konflikte dažnai žūva nuo snaiperio kulkos.

Pasak jo, dabar populiariausia ir labiausiai reikalinga įranga fronte tapo periskopai. Jie pagelbėja kariams, kurie įšaldytame konflikte dažnai žūva nuo snaiperio kulkos.

Dokumentinių filmų kūrėjas, vertėjas, buvęs pastorius ir desantininkas J.Ohmanas pabrėžė, kad Ukrainai karo pradžioje trūko tiek daug dalykų, kad nereikėdavo net svarstyti, ar kai kurie reikmenys bus reikalingi.

Jo teigimu, skirtingai nei Lietuvos valstybės institucijos, tokios organizacijos kaip „Blue/Yellow“ padeda ne struktūriniais pokyčiais ar patirties perdavimu, bet konkrečia parama ukrainiečių kariams, žengiantiems į karą tam, kad būtų atsiimta teritorija.

Lietuviais pasitiki

Parama beveik visada pasiekia ukrainiečius su konkrečiais, būtinais daiktais. „Buvo keli atvejai, kai kažkas kažką nupirko Ukrainoje ir perdavė, nes nebuvo kitos galimybės, o mes pervedėme pinigus; dar būna skiriama pinigų degalams, bet iš esmės viską gauname ir perduodame mes patys“, – apie finansinius paramos aspektus pasakojo „Blue/Yellow“ grupės narys.

„Pradžioje buvo atvejų ir kai nusvilome. Nepažinojome žmonių. Buvo, kad duodavome kelis šalmus nuvežti, o žmogus apgavo. Bet paskui tokių atsitiktinių žmonių nebuvo ir viskas vykdavo sklandžiai“, – prisiminė J.Ohmanas.

„Blue/Yellow“ nuotr./Jonas Ohmanas
„Blue/Yellow“ nuotr./Jonas Ohmanas

„Mes juos remiame tiksliai, pagal prašymus. Suteikiame būtent tai, ko jiems reikia“, – pažymėjo jis. „Mūsų privalumas yra pasitikėjimas, mumis pasitiki Ukrainoje, turime sukūrę ten visą savo ryšių tinklą“, – pridūrė J.Ohmanas, pasakodamas, kad atvykstančius savanorius savotiškai gerbia net ir prorusiški vietiniai Rytų Ukrainos gyventojai.

Panašios paramos grupės veikia Jungtinėse Valstijose, dar keliose šalyse, tačiau lietuviai ten veikia aktyviausiai.

„Jaučiam, kad palaiko ir Prezidentė, ir Vyriausybė, ir Lietuvos visuomenė. Dažnai kalbama, kad lietuviams nerūpi, kad emigracija didelė, bet mes labai stipriai jaučiam tą pilietinę visuomenę, kad jai ne tas pats, kas vyksta. Prieina kokia močiutė su 200 Kanados dolerių, kuriuos gavo iš giminaičių, ir duoda tau, kad perduotum ukrainiečiams“, – konkretų pavyzdį priminė J.Ohmanas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min